- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- A13.-995-953/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-05-20 07.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, N. K. priklausantis ir jos vedamas šuo įkando nepilnamečiui A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) į kairės kojos blauzdą, t.y. padarė žalos mažamečio A. B. sveikatai. N. K. savo veiksmais nesilaikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-14 įsakymu Nr. A-197 redakcijos gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 44 p., Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500, 20 str. 2 d. 3 p. bei padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
N. K. apklausta policijos pareigūnų su administracinio nusižengimo protokolo turiniu sutiko.
Teisme N. K. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl šio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Įvykis įvyko gegužės 20 d. 7.15 val. namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Skubėdama į darbą ryte išvedė šunį ir bėgo berniukas, kuriam pasakė, kad nebijotų šuns, nes jis nekanda. Šuo apuostinėjo berniuką, bet kai jis pradėjo bėgti laiptais į viršų, šuo pasivijo ir „grybštelėjo“. Ji pasimetė, o kadangi pas ją buvo darbo raktai, tai parvedė šunį į namus ir išėjo į darbą. Supranta, kad laikomas šuo neturi kelti grėsmės aplinkiniams asmenims ir ji turi imtis visų priemonių, jog gyvūnas nedarytų žalos. Dėl padaryto pažeidimo labai gailiuosi. Šuo buvo su pavadėliu, bet dabar yra nupirktas ir antsnukis.
Apklausta policijos pareigūnų nepilnamečio nukentėjusiojo mama R. S. paaiškino, kad ji kartu su sūnumi A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). 2019-05-20 apie 07:15 val. ji savo sūnų išleido iš namų į mokyklą. Netrukus jos sūnus grįžo į namus verkdamas ir jai papasakojo, jog jam einant į mokyklą, jų gyvenamo bendrabučio antros laiptinės pirmame aukšte jam į kairės kojos blauzdą įkando šuo. Sūnus jai nurodė, jog minėtą šunį su pavadėliu vedžiojusi moteris sūnaus net nepasiteiravo ar jam stipriai įkando ir nesuteikė jokios pagalbos. Šuo buvo vedžiojamas be antsnukio. A. B. jai nurodė, jog minėta moteris buvo stambaus sudėjimo, tačiau jos nepažįsta. Sūnus sakė, kad šuo, kuris jam įkando, buvo vidutinio dydžio, rudos spalvos kailiu su juodos spalvos dėmėmis. VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė Moters ir vaiko klinika“ sūnui buvo nustatyti kairės kojos blauzdos įdrėskimai su poodinėmis mėlynėmis. Dėl minėto įvykio ji kreipėsi į bendrabučio pirmininkę D. V., kuriai pagal sūnaus apibūdinimą nurodė moters ir šuns bruožus. Pirmininkė pagal pateiktus apibūdinimus nurodė, jog jų laiptinės penktame aukšte gyvena moteris, kuri turi panašų šunį (b.l. 3-5).
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019-05-24 pranešime Nr. S-2201(1.16 K) nurodyta, kad pacientas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ambulatoriškai lankėsi viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre 2019-05-20. Nustatyta ligos diagnozė: kairės blauzdos kasto pobūdžio įdrėskimai (b.l. 11).
LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. 2018 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-415 „Dėl gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 47 punkte nurodyta, kad <...> Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Nors gyvūnų laikymo taisyklės leidžia šunis viešose vietose vesti be antsnukio, tačiau šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir jei šalia yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms. Vertinant tai, kad N. K. šunį vedėsi bendrabučio laiptinėje be antsnukio, ji turėjo būti pakankamai atsargi, kad jos vedamas šuo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims viešoje vietoje, prieš vedantis uždėti antsnukį ar tiesiog jį prilaikyti itin sutrumpintu pavadėliu pamačius, kad ateina žmogus. Teisme nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. K. šunį vedėsi neužtikrinusi, kad šuo nesukels grėsmės žmonėms ir nesutrumpinusi pavadėlio, t.y. nebuvo pakankamai atsargi, todėl jos padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo) (ANK 9 str. 3 d.).
Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad N. K. pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir abejoti jos kalte nėra pagrindo. Be pačios N. K. visiško prisipažinimo padarius administracinį nusižengimą, jos kaltę pilnai įrodo ir patikrinta bylos rašytinė medžiaga: nukentėjusiojo atstovės R. S. parodymai (b.l. 3-5), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateikta informacija (b.l. 11), informacija apie N. K. baustumą administracine tvarka (b.l. 12), administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 14-15) bei šių patikimų įrodymų visuma objektyviai pagrindžia N. K. pareikštą kaltinimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, administracine tvarka nebausta, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas N. K. už administracinio nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį padarymą skiria sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą, tikint, kad šio dydžio finansinė našta bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
N. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), nurodant pavedime ROIK numerį 19101814069 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.