Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-09 · Civilinė byla Nr. e2-2625-225/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
e2-2625-225/2019
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00720-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2625-225/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00720-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.;3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 82,00 Eur turtinės žalos, 8,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įstatymų numatytais atvejais priimti sprendimą už akių.

Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2017-04-15 vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos lubos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01), kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtina iš turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Ieškovė pagal lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 82,37 Eur, ir išmokėjo 82,00 Eur dydžio išmoką. Ieškovė nustatė, kad apdraustas butas buvo užlietas gesinant gaisrą, kilusį iš atsakovo V. M. buto. Iš Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktos informacijos nustatyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gaisras kilo atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui kyla pareiga atlyginti užlietam butui padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtais veiksmais), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Remiantis CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nagrinėjamu atveju, atsakovo bute kilusio gaisro, kurio labiausiai tikėtina priežastis – neatsargus elegsys su ugnimi, gesinimo buvo padaryta žala kitam butui, todėl iš atsakovo V. M. ieškovės AB Lietuvos draudimas naudai priteistina 82,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti ieškovei 8,03 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš V. M. 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą, 8,03 Eur (aštuonių eurų 03 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aldona Burbienė