- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-3195-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00928-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., J. P.
- Pareiškėjas
- UAB „GelvoraSergel“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „GelvoraSergel“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., E. P., antstolės S. K. kontora.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „GelvoraSergel“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei J. P. priklauso 1/2 sutuoktinio E. P., gaunamų piniginių lėšų ir kitų prilygintų pajamų dalies.
2. Prašyme nurodė, kad antstolės S. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/21/00464, vykdomojo dokumento Nr. eL2-9123-1143/2020, kurioje išieškotoja yra UAB „GelvoraSergel“, skolininkė – J. P.. UAB „GelvoraSergel“ gavo antstolės S. K. 2025 m. liepos 1 d. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, dalies nustatymo. Antstolė nurodė, kad vadovaujantis CPK 667 straipsniu, skolininkei buvo išsiųstas sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu forma, bet skolininkė per antstolio nustatytą terminą nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi nustatyta, kad skolininkei J. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. P. priklauso ½ dalis E. P. gaunamų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.
4. Teismas nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 3, 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė J. P. ir E. P. yra sutuoktiniai. Atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nustatytina, kad skolininkei J. P., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. P., priklauso ½ dalis E. P. gaunamų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Suinteresuotas asmuo E. P. atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti, priteisti iš pareiškėjos UAB „GelvoraSergel“ bylinėjimosi išlaidas.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nors teismas nurodė, kad E. P. ir skolininkė J. P. yra sutuoktiniai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo 2020 metų E. P. su skolininke J. P. kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir jokių ryšių nepalaiko.
6.2. Šiuo metu Utenos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu, prieš tai pabaigtas mediacijos procesas, todėl artimiausiu metu santuokos pasibaigimas bus patvirtintas de jure.
6.3. Esant sutuoktinio asmeninei prievolei, nėra apskritai pagrindo nustatyti darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų dalį, formaliai esančių bendroje jungtinėje nuosavybėje, kadangi tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė. Teismas šių aplinkybių netyrė.
6.4. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Kadangi E. P. su J. P. kartu negyvena jau 5 metus minėta prievolė susidarė jai tenkint jos asmeninius poreikius, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išieškojimą vykdyti iš E. P. gaunamų pajamų – darbo užmokesčio, kuris formaliai laikomas bendra jungtine nuosavybe.
6.5. CK 3.67 str. 1 d. nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Skundžiama nutartis buvo priimta 2025 m. liepos 21 d., o byla dėl E. P. santuokos nutraukimo su J. P. teisme buvo iškelta 2025 m. gegužės 12 d., todėl teismo išvada, kad J. P. priklauso ½ E. P. gaunamų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, prieštarauja CK 3.67 str. 1 d. nuostatoms.
6.6. Taigi teismas neatsižvelgė, kad dėl minėtų aplinkybių (negyvenant kartu) išieškojimas iš skolininkės J. P. turi būti vykdomas pagal jos asmeninę turtinę prievolę, todėl minėta prievolė turi būti atlyginama iš skolininkės asmeninio turto (pajamų), o ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Atitinkamai, išieškojimas iš E. P. darbo užmokesčio – bendros jungtinės nuosavybės yra nepagrįstas.
6.7. Kadangi pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, teismas rėmėsi formaliu aplinkybių vertinimu, esminių aplinkybių nesiaiškino, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri prieštarauja tiek bylos aplinkybėms, tiek teisinio reguliavimo normoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš bendros jungtinės nuosavybės, tiek aktualiai teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos aplinkybių, t. y., kad E. P. su J. P. kartu negyvena jau 5 metus, neveda bendro ūkio, išieškoma skola yra J. P. asmeninė prievolė, teisme jau yra užvesta byla dėl santuokos nutraukimo, todėl teismo išvada, kad J. P. priklauso ½ E. P. gaunamų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, prieštarauja CK 3.67 str. 1 d. nuostatoms.
9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. T. y. šiuo atveju būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu.
10. Apeliantas nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo iškelta E. P. ir J. P. skyrybų byla, todėl šiuo atveju turi būti taikomos CK 3.67 str. 1 d. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
11. CK 3.67 str. 1 d. yra nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
12. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimu yra laikomas tas momentas, kai teisėjas rezoliucija nusprendžia priimti ieškinį, o ne tada, kai ieškinys yra pateikiamas teismui.
13. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, pareiškėjų E. P. ir J. P. pareiškimas nutraukti santuoką bendru sutarimu civilinėje byloje 2YT-5409-405/2025 buvo gautas 2025 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2025 m. liepos 25 d. rezoliucija buvo priimtas E. P. ir J. P. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, byla paskirta nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka. Taigi būtent 2025 m. liepos 25 d. ir laikoma civilinės bylos Nr. 2YT-5409-405/2025 dėl E. P. ir J. P. santuokos nutraukimo iškėlimo diena.
14. Skundžiama nutartis buvo priimta 2025 m. liepos 21 d., t. y. kai civilinė byla Nr. 2YT-5409-405/2025 dar nebuvo iškelta, todėl CK 3.67 str. 1 d. tuo metu dar negalėjo būti taikomos.
15. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo oficialiai patvirtintos informacijos, kad E. P. ir J. P. gyvena skyriumi, jau kelis metus neveda bendro ūkio ir kad J. P. vardu paimtos paskolos yra jos asmeninės prievolės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pagrįstai rėmėsi CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.
16. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pagal situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skolininkei J. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. P. priklauso ½ dalis E. P. gaunamų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų. Todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
17. Pažymėtina, kad šiuo metu situacija jau yra pasikeitusi: civilinėje byloje Nr. 2YT-5409-405/2025 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, buvo nutraukta J. P. ir E. P. santuoka, patvirtinta J. P. ir E. P. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys, be kita ko, pasidalino santuokoje įgytą turtą bei nurodė, kad prievolės išieškotojai UAB GelvoraSergel“, kurių išieškojimas vykdomas antstolės S. K. vykdomojoje byloje Nr. 0056/21/00464, lieka asmeninėmis J. P. prievolėmis.
18. Kadangi šios nutarties priėmimo metu (2025 m. lapkričio 4 d.) civilinėje byloje Nr. 2YT-5409-405/2025 dar nėra žymos apie 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo įsiteisėjimą, t. y. nėra žinoma ar minėtas sprendimas jau yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės juo remtis šioje byloje ir konstatuoti, jog prievolės išieškotojai UAB GelvoraSergel“ yra asmeninėmis J. P. prievolėmis. Taigi ir šiuo pagrindu negalima naikinti skundžiamos nutarties.
19. Dėl išvardintų priežasčių Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
20. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, kad įsiteisėjus 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2YT-5409-405/2025, pradės galioti būtent minėtu sprendimu nustatytas J. P. ir E. P. turto režimas, o skundžiama nutartis nebesukels jokių teisinių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.