Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-11 · Byla Nr. Iv-895-428/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-04-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
Iv-895-428/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-69-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
  • 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-895-428 /2010.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-69-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2; 6.8; 15.2; 15.2.3.2 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,

dalyvaujant atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovėms Andželai Galeckienei ir Genovaitei Ambraževičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu (b.l. 2-5) ir patikslint skundu (b.l. 22-24) kreipėsi į teimą, prašydama iš atsakovo priteisti 10 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą skundui paduoti (b.l. 115-119).

Pareiškėja prašyme dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2011-06-09, kai jai buvo įteiktas informacinis lapelis, kuris buvo jai įteiktas užregistravus jos prašymą paraišką – prašymą piniginei socialinei pašalpai gauti. Prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti dėl neturtinės žalos, patirtos per 20 metų dėl gyvenimo nežmoniškomis skurdo sąlygomis, atsakovui nemokant išmokos vaikui ir neskiriant piniginės socialinės paramos, atlyginimo. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad 10 000 000 litų neturtinė žala jai atsirado dėl atsakovo veiksmų, t.y. 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir nuo 2006 metų neskiriant pareiškėjai valstybinės socialinės paramos. Pareiškėjai kreipiantis dėl socialinės paramos atsakovo pareigūnai keldavo naujus reikalavimu, kuriuos ji kaip socialiai remiamas asmuo turėjo atitikti. Įvykdžius šiuos reikalavimus socialinė parama pareiškėjai nebuvo skiriama, nes deklaruotas turtas viršydavo nustatytus normatyvus. Teisę į socialinę paramą įgijo tik 2011 metų pabaigoje. Taip pat nebuvo mokama išmoka jos vaikui. Išmoka vaikui buvo pradėta mokėti nuo 2008 metų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo netenkinti bei taikyti ieškinio senatį. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos skunde nėra nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 p.), taip pat nėra nurodytos bei įvardintos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Galiojant tiek Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų (iki 1995-01-01), tiek Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymui, jų galiojimo laikotarpiu, nuo 1991-07-01 iki 2004-07-01, buvo numatytos pašalpos už vaikus nuo vienerių iki trejų metų. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymui (Žin., 2004, Nr. 88-3208) buvo numatyta galimybė šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skirti 0,4 MGL dydžio išmoką per mėnesį. To paties įstatymo 22 straipsnyje buvo nurodyta, kad įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams nuo 3 iki 7 metų skiriama ir mokama nuo 2004 m. liepos 1 d., o nuo 7 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama ir pradedama mokėti atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d. Pareiškėja 2008-03-27 ir 2009-05-07 pateikė prašymus išmokai gauti Nr. 439ir Nr. 486, kurių pagrindu 2008-01-01 - 2009-09 -01 buvo mokama išmoka vaikui. Pareiškėja 2010-03-30 pateikė prašymą pervesti sūnui priklausančią pašalpą. Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2010-03-31 raštu Nr. 7S-167 „Dėl išmokų vaikui" pareiškėja buvo informuota, jog norint, kad būtų grąžinta išmoka vaikui už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01, reikalinga atvykti į Marijampolės seniūniją parašyti prašymą (kadangi prašymo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro) išmokai gauti, tačiau pareiškėja į Marijampolės seniūniją neatvyko. Taip pat Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-22 įsakymu Nr. DV-66 „Dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo" pareiškėjos sūnui D. Č. buvo skirta socialinė paramą, t.y. nemokamas maitinimas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjos teiginys, kad pareiškėja nėra gavusi jokios pašalpos, nemokamo maitinimo vaikui yra neatitinkantis tikrovės bei melagingas.

Socialinė piniginė parama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėja teisę į socialinę paramą, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, įgijo tik nuo 2011-10-01, buvo teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352, 2006, Nr. 130-4889; 2008, Nr. 71-2701, Nr. 74-2861; 2009, Nr. 93-3963) nurodytomis redakcijomis. Pareiškėja 2006-11-16, 2011-06-09 ir 2011-07-08 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūniją dėl piniginės socialinės paramos gavimo. Piniginė socialinė parama pareiškėjai nebuvo skirta, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 5 straipsniu - šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, vienas iš kurių yra nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertė normatyvo, tuo tarpu pareiškėjos deklaruoto turto vertė viršijo nustatytą turto vertės normatyvą. Apie priimtus sprendimus pareiškėja buvo informuota Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2006-11-21 raštu Nr. 17.9-232, Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2011-06-22 raštu Nr. 7S-288 ir Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2011-07-11 raštu Nr.7S-331. Pareiškėja 2011-07-26 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama ją aprūpinti būtiniausiomis prekėmis pagal pridedamą sąrašą bei padengti skolą, pervedant i antstolio depozitinę sąskaitą 4133,78 Lt. Marijampolės savivaldybės administracija pareiškėjai 2011-08-29 raštu Nr. AS-9201 „Dėl valstybės socialinės paramos teikimo sąlygų" ir 2011-10-03 raštu Nr. AS-10530 (5.20) „Dėl valstybės socialinės paramos teikimo sąlygų" pateikė atsakymus, kokių sąlygų pareiškėja neatitinka bei dėl kokių išmokų/paramos yra galimybė kreiptis. Pareiškėja 2011-10-06 pateikė prašymą - paraišką Nr.21093 piniginei socialinei paramai gauti, prašydama paskirti socialinę pašalpą, tačiau atlikus turto vertinimą, turto vertė vėlgi viršijo valstybės nustatytą turto vertės normatyvą. Pareiškėja 2011-10-17 pateikė prašymą dėl vienkartinės paramos. Pareiškėjai, vadovaujantis Vienkartinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarka, patvirtinta Marijampolės savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-1109, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-19 įsakymu Nr. DV-1594 buvo paskirta 390 Lt vienkartinė parama. Pareiškėja naujai atliko nekilnojamojo turto vertinimą, pristatė tai pagrindžiančius dokumentus, ko pasėkoje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas 2011-10-18 parengė išvadą Nr. SL-9842 dėl teisės į piniginę socialinę paramą, pagal naujai atlikto turto įvertinimo duomenis, kurioje nustatyta, kad pareiškėja ir jos šeima turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo. Be to, pareiškėja 2011-10-19 pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai 2011 m. spalio 18 d. sprendimu paskirta socialinė pašalpa ir 2011 m. spalio 25 d. sprendimu paskirta šildymo išlaidų kompensacija, kadangi pasikeitus aplinkybėms, t.y. naujai įvertinus turtą, pareiškėja atitiko visas įstatyme nurodytas sąlygas socialinei paramai gauti. Pažymėtina, kad socialinės paramos skyrimas pareiškėjai buvo pratęstas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. DV-236 „Dėl socialinių pašalpų skyrimo" ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. DV-459 ..Dėl kompensacijų skyrimo". Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja teisę į socialinę paramą, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, įgijo tik nuo 2011-10-01. Pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo nėra pagrindo tenkinti, nes nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.271 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagristas.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti senaties terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą, administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.). Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi, šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (LAT 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai).

Atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą aiškiai išreiškė reikalavimą taikyti šioje byloje ieškinio senatį (b. l. 46-49, 110-113).

Pareiškėja dėl neturtinės žalos atlyginimo į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012-01-31 (b.l. 2-5, 18). Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė per 20 metų dėl gyvenimo nežmoniškomis skurdo sąlygomis, atsakovui nutraukus išmokos vaikui mokėjimą ir neskiriant piniginės socialinės paramos pareiškėjai. Pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, įgalina spręsti, kad turtinė žala pareiškėjai atsirado dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir 2006-11-20 metais bei 2011-06-13 metais neskiriant pareiškėjai valstybinės socialinės paramos (b.l. 13, 25, 26). Pareiškėjos įvardinti atsakovo galimai neteisėti veiksmai (neveikimas), iš kurių pareiškėja kildina jai padarytą žalą, buvo atlikti 1994, 2006 ir 2011 metais. Pareiškėja prašomą priteisti žalą kildina ne iš konkretaus vieno atsakovo veiksmo ar neveikimo, bet iš keletos veiksmų (neveikimo). Pareiškėja, 2012-01-31 kreipdamasi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos galimai neteisėtais atsakovo veiksmais ar neveikimo 1994 metais ir 2006 metais, žymiai praleido CK 1.125 straipsnio 8 punkte nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (b.l. 2-5, 18). Byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad apie atsakovo veiksmus (neveikimą), t.y. 1994 metais nutrauktų išmokų vaikui mokėjimą ir nepaskirtos valstybinės socialinės paramos 2006 metais, pareiškėja privalėjo sužinoti atitinkamai 1994 metais ir 2006 metais, patirdama nurodytų veiksmų pasekmes, t.y. negaudama išmokų vaikui 1994 metais ir 2006 metais socialinės paramos (b.l. 58-61, 64). Pareiškėja elgdamasi apdairiai ir protingai, dar 1994 metais ir 2006 metais, t. y. tuo metu, kai galimai neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir 2006 metais neskiriant socialinės paramos, turėjo akivaizdų pagrindą ir galimybę suvokti, įvertinti galimas tokių veiksmų pasekmes, kadangi realiai nurodytų išmokų ir socialinės paramos negavo. Ieškinio senaties terminas neturtinei žalai atlyginti, kilusiai galimai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) 1994 metais baigėsi ne vėliau kaip 1997-12-31 ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2006 metais baigėsi ne vėliau kaip 2009-12-31. Pareiškėja iki nurodytos ieškinio senaties termino pabaigos į teismą nustatyta tvarka nesikreipė, todėl praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl 1994 metais ir 2006 metais atsakovo galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo.

Svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą grindžia tuo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2011-06-09, kai jai buvo įteiktas informacinis lapelis apie jos prašymo - paraiškos piniginei socialinei pašalpai gauti užregistravimą (b.l. 115-119, 120). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta duomenų, kad informacinis lapelis galėjo būti aiškiu informacinio pobūdžio dokumentu, atskleidusiu pareiškėjos teisių pažeidimą atsakovo galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytais 1994 metias ir 2006 metais. Minėtame informaciniame lapelyje nėra jokių duomenų ar informacijos apie atsakovo galimai neteisėtus veiksmus ar neveikimą 1994 ir 2006 metais, dėl kurių pareiškėjai galimai galėjo atsirasti neturtinė žala (b.l. 120). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai neturtinė žala atsirado dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir nuo 2006 metų neskiriant pareiškėjai valstybinės socialinės paramos (b.l. 2-5, 22-24, 25, 65). Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad pareiškėja 2008 ir 2009 metais teikė prašymus atsakovui vaiko išmokai gauti ir išmokos vaikui pagal nurodytus prašymus buvo mokamos (b.l. 58-61). Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnas 2006-11-21 raštu Nr. 17.9-232, atsakovas 2006-11-20 išvada dėl teisės į piniginę socialinę paramą informavo, kad pareiškėjos šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršijo nustatyto turto vertės normatyvą (b.l. 64-65). Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjai, gerokai anksčiau nei pareiškėja kreipėsi į teismą, buvo žinomos aplinkybės, susijusios su išmokų vaikui mokėjimu ir piniginės socialinės paramos neskyrimu, pareiškėja šių santykių sritį ir kilusias pasekmes suvokė. Pareiškėja, kaip apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo, gerokai anksčiau nei 2012-01-31 kreipėsi į teismą, turėjo ir privalėjo suvokti savo teisių pažeidimą dėl galimai neteisėto išmokų vaikui mokėjimo nutraukimo nuo 1994 metų ir piniginės socialinės paramos jai neskyrimo 2006 metais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus bei nepateisinamai ilgą ieškinio senaties termino praleidimo laiką, spręstina, jog pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklaususiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, objektyviai trukdžiusioms pareiškėjai paduoti teismui skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios atsakovui 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir 2006 metais neskiriant pareiškėjai socialinės paramos. Ieškinio senaties terminas, neturtinei žalai atlyginti dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo 1994 metais nutraukus išmokų vaikui mokėjimą ir 2006 metais nemokant piniginės socialinės paramos, neatnaujintinas.

Skundas dalyje dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų, atliktų 1994 metų laikotarpiu, kai pareiškėjai buvo galimai neteisėtai nutrauktas vaiko išmokų mokėjimas ir 2006 metais nemokant jai piniginės socialinės pašalpos, atmestinas kaip nepagrįstas, neatnaujinus trejų metų ieškinio senaties termino, kurio atnaujinimui pareiškėja nenurodė jokių svarbių nuo pareiškėjos valios nepriklaususių aplinkybių.

Ginčo atveju, vertintinos pareiškėjos nurodytos neturtinės žalos kilimo faktinės aplinkybės, kurios atsirado nepasibaigus ieškinio senaties terminui nuo 2009-01-31 iki 2012-01-31 (iki kreipimosi į teismą dienos), susijusios su atsakovo galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu nemokant išmokų vaikui nurodytu laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2012-01-31 ir 2011 metais neskiriant pareiškėjai socialinės paramos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgus į pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neturtinę žalą prašo atlyginti dėl išmokos mokėjimo vaikui nutraukimo ir piniginės socialinės paramos neskyrimo.

Išmokos vaikui mokėjimą, pareiškėjos kreipimosi 2010 metais į atsakovą metu, reglamentavo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas. Įstatymo paskirtis buvo nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad viena iš išmokų rūšių - išmoka vaikui. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad išmokos vaikams – periodinės ir vienkartinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos vaikams ir pilnamečiams asmenims, nėščioms moterims, vienam iš vaiko tėvų ar globėjų (rūpintojų) šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, vertinamu galimos žalos atsiradimo laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2012-01-31, 2009-05-07 pateikė atsakovui prašymą dėl išmokos vaikui skyrimo (b.l. 60). Pareiškėjos prašymu išmoka vaikui buvo mokama iki 2009-09-01 (b.l. 56). Pareiškėja 2010-03-30 pateikė prašymą Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijai, prašydama pervesti sūnui D. Č. , gimusiam 1991-03-22, prašymo pateikimo metu besimokančiam vidurinėje mokykloje, priklausančią pašalpą (b.l. 62). Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnija 2010-03-31 raštu Nr. 7S-167 informavo pareiškėją, kad norint, kad būtų grąžinta išmoka vaikui už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01 būtina atvykti į Marijampolės seniūniją parašyti prašymą (kadangi prašymo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro) išmokai gauti, bei pateikti galiojančius asmens dokumentus (b.l.63). Taip pat šiame rašte buvo nurodyta pareiškėjai, kad išmoka vaikui skiriama, jeigu dėl jos pareiškėjas kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2008-12-19 įstatymo Nr. XI-90 redakcija), galiojusioje pareiškėjos 2010-03-30 kreipimosi į atsakovą metu, buvo numatyta galimybė šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programą, pirmajai kvalifikacijai įgyti, bet ne ilgiau, kaip iki jam sukanka 21 metai, skirti 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos buvo netaikomos nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 12 straipsnio (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija). Taigi, pareiškėja 2010-03-30 kreipimosi į atsakovą metu turėjo teisė gauti išmoką vaikui tik už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnyje numatytą išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką, galiojančią pareiškėjos kreipimosi metu, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skyrė ir mokėjo savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaravo gyvenamąją vietą. Kreipiantis dėl bet kurios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos, buvo būtina pateikti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 (toliau - Nuostatai), 10-16.2 punktuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai paskirti. Nurodytų nuostatų 10.1. punkte buvo numatyta, kad kreipiantis dėl bet kurios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos, būtina pateikti: prašymą skirti atitinkamą išmoką, kuriame nurodomas asmens, turinčio teisę gauti išmoką, vardas, pavardė, asmens kodas, kreipiantis dėl išmokų vaikams – asmens, kuris kreipiasi dėl išmokų, vardas, pavardė, asmens kodas, vaiko vardas, pavardė, asmens kodas ir vaiko tėvų vardai, pavardės, asmens kodai. Jeigu pateikiamas prašymas skirti išmokas už praėjusį laikotarpį, jame nurodomi duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimo pokyčius per praėjusį laikotarpį, bet ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos, jeigu per šį laikotarpį deklaruota gyvenamoji vieta buvo keičiama. Prašyme nurodomas asmens informavimo būdas, kuriuo pageidaujama gauti informaciją dėl išmokos teikimo. Tų pačių nuostatų 10.2. punkte buvo numatyta, kad būtina pateikti asmens, turinčio teisę gauti išmoką, tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kreipiantis dėl išmokos vaikui paskyrimo buvo būtina pateikti mokymo įstaigos pažymą, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokėsi (Nuostatų 12.1. p.). Savivaldybės administracija privalėjo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 12 str.). Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad savivaldybės administracija per mėnesį nuo visų dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir apie tai raštu pranešti pareiškėjui.

Nurodytas teisinis reglamentavimas numatė įpareigojimus asmeniui, kuris kreipiasi dėl išmokos paskyrimo, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus, bei pareigą savivaldybės administracijai informuoti asmenį apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo visų dokumentų gavimo dienos priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo. Tam, kad institucija turėtų galimybę įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą skirti išmoką vaikui, asmuo, kreipdamasis dėl išmokos vaikui gavimo, privalėjo įvykdyti ir jam priskirtą pareigą - kreiptis į kompetentingą instituciją, pateikti nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus. Byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėja būtų atvykusi į Marijampolės seniūniją ir pateikusi prašymą bei reikalingus dokumentus išmokai gauti. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nulėmusio žalos atsiradimą pareiškėjai. Tai, kad pareiškėja, turėdama teisę į išmoką vaikui už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01, nurodyta teise tinkamai nepasinaudojo, įtakojo pačios pareiškėjos netinkamas veikimas.

Socialinė piniginė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymu. Šio įstatymo tikslas nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius suaugusiems šeimos nariams ir vieniems gyvenantiems asmenims, kurie yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, atsižvelgiant į jų turtą ir pajamas.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo argumentų, vertinamuoju galimos žalos atsiradimo laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2012-01-31, atsakovas, įvertinęs pareiškėjos 2011-06-09 prašymą – paraišką, 2011-06-13 priėmė išvada SL-6162 dėl teisės į piniginę socialinę paramą, kurioje nurodė, kad pareiškėja pagal jos 2011-06-09 prašymą – paraišką neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatyto turto vertės normatyvą (b.l. 67). Pareiškėja apie tai buvo informuota Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2011-06-22 raštu Nr. 7S-288 (b.l. 66).

Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 5 straipsnį, galiojusį Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento 2011-06-13 išvados SL-6162 dėl teisės į piniginę kompensaciją priėmimo metu, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t.y: 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo16 iki 18 metų atitinka bent vienais šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų.

Nagrinėjamu ginčo atveju, pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytos sąlygos - turto vertės normatyvo. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 13 straipsnį, būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui ir žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra: 1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro. Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsniu, kuriame nurodyta, kad šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustato ir „Valstybės žiniose“ skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.

Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjos deklaruoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota pagal Nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-06-02 įsakymu Nr. A1-369/1K-174, buvo 55223,50 Lt. Pareiškėjos deklaruoto turto vertė 55223,50 Lt viršijo bendrą turto vertės normatyvą 36850,00 Lt, piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 67; administracinės bylos Nr. I-1162-422/2011 b.l. 88-105). Byloje nenustatyta duomenų paneigiančių aplinkybę, jog pareiškėjos deklaruoto turto vertė viršijo nustatytą tam laikotarpiui turto vertės normatyvą. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės į piniginę socialinę paramą (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 5 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjus asmens prašymą dėl kompensacijų skyrimo yra priimamas sprendimas. Nagrinėjamo ginčo atveju, sprendimas nebuvo priimtas, pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas priimant išvadą. Tačiau nustatytas formalus pažeidimas pareiškėjos teisių ir priimtos išvados teisėtumo neįtakojo. Pareiškėjos prašymas buvo teisingai išspręstas, pareiškėja buvo informuota apie jos prašymo išnagrinėjimo rezultatą, dėl pažeistų teisių pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą.

Taip pat, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėl piniginės socialinės paramos gavimo kreipėsi į atsakovą 2011-07-05 ir 2011-07-26 prašymais (b.l. 68, 71). Atsakovo 2011-07-11 ir 2011-08-29 raštais pareiškėja buvo informuota, kad neįgijo teisės į piniginę socialinę parama, nes jos deklaruoto turto vertė, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatas, viršijo nustatyto turto vertės normatyvą (b.l.70, 73). Be to, pareiškėja 2011-09-01 kreipėsi į atsakovą, prašydama ją aprūpinti būtiniausiomis prekėmis pagal pridedamą sąrašą bei padengti skolą, pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą 4133,78 Lt. Atsakovas 2011-10-03 raštu Nr. AS-10530 (5.20) informavo pareiškėją, kad įsiskolinimas teismo antstoliui negali būti sumokėtas, nes skubios piniginės socialinės paramos maksimalus dydis pagal Vienkartinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos Marijampolės savivaldybės tarybos 2010-06-28 sprendimu Nr. 1-1315, 8. 3 punktą yra 390 Lt (b.l.75). Nurodytame rašte pareiškėja buvo informuota, kad turi kreiptis į seniūniją ir pateikti prašymą dėl vienkartinės piniginės socialinės paramos ir dėl maisto produktų gavimo iš intervencinių atsargų (b.l.75). Taip pat pareiškėja apie valstybės socialinės paramos teikimo sąlygas bei tvarką buvo informuota Marijampolės savivaldybės administracijos 2010-02-08 raštu Nr. AS-1489(5.20) (b.l. 78). Pareiškėja 2011-10-17 pateikė prašymą atsakovui dėl vienkartinės paramos skyrimo (b.l. 86). Atsakovas 2011-10-19 įsakymu Nr. DV-1594 paskyrė pareiškėjai 390 Lt vienkartinę paramą, vadovaudamasis Vienkartinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarka, patvirtinta Marijampolės savivaldybės tarybos 2010-02-22 sprendimu Nr. 1-1109 (b.l. 89-90). Pareiškėja 2011-10-06 pateikė atsakovui prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti pagal naujai atliko nekilnojamojo turto vertinimą bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b.l. 76, 77, 91-95). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2011-10-06 prašymą, 2011-10-18 parengė išvadą Nr. SL-9842 dėl teisės į piniginę socialinę paramą nurodydamas, kad pareiškėja ir jos šeima turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo. Pareiškėjai nuo 2011-10-01 iki 2012-01-01 buvo paskirta 630,00 Lt socialinė pašalpa (b.l. 106). Pareiškėjai pagal jos 2011-10-19 pateiktą prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo paskirta šildymo išlaidų kompensacija 394,53 Lt nuo 2011-10-01 iki 2012-11-01 (b.l. 107). Pareiškėjai šildymo išlaidų kompensacija buvo paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 21 straipsniu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teigtina, kad atsakovas, vertinamuoju galimos žalos atsiradimo laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2010-10-01, neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjai piniginės socialinės pašalpos, kadangi pareiškėjos deklaruoto turto vertė pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, ir 14 straipsnį, viršydavo nustatyto turto vertės normatyvą. Pareiškėja 2011-10-06 pateikė atsakovui prašymą – paraišką socialinei paramai gauti su naujai, t.y. 2011 metais, atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, pagal kurį pareiškėja atitiko sąlygas piniginei socialinei pašalpai gauti nuo 2011-10-01. Būtent nurodyta aplinkybė sąlygojo, kad pareiškėja iki 2011-10-01 neturėjo teisės į socialinę pašalpą, nes jos deklaruoto nekilnojamojo turto vertė viršijo nustatytą turto vertės normatyvą. Šią aplinkybę įtakojo pačios pareiškėjos neveikimas, nerūpestingumas. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 19 straipsnį, pareiškėja, turėdama pareigą pateikti reikiamus dokumentu socialinei paramai gauti, nesikreipė į Registrų centrą dėl deklaruojamo nekilnojamo turto vertės perskaičiavimo ir tokios pažymos nepateikė atsakovui.

Teismas nenustatė, o pareiškėja pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę neįrodė jos skundo ir patikslinto skundo pagrinduose nurodytų aplinkybių, kad atsakovo pareigūnai neveikė taip kaip turėjo veikti ir kad toks neveikimas būtų įtakojęs socialinės paramos ar vaiko išmokos neskyrimą bei pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą (ABTĮ 57 str.). Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo ir teisės aktų, reglamentavusių ginčo santykius, analizės nustatyta, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustatyta, kad atsakovo pareigūnai neveikė taip kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir kad toks neveikimas būtų įtakojęs pareiškėjos teises. Nurodytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad pati pareiškėja nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nevykdė juose įtvirtintos jai (pareiškėjai) skirtos pareigos teikti reikalingus dokumentus socialinei paramai gauti.

Konstitucinis Teismas 2011-07-08 nutarime pažymėjo, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją diferencijuoti socialinę paramą.

Kaip jau buvo minėta, pagal ABTĮ 15 straipsnio l dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šiai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė