- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- T-192-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01185-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Nuteistasis
- L. B.
- Kategorijos
Teikimas Nr. T-192-893/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01185-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
NUTARTIS
2018 m. kovo 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 59-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. nuteistas: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)181 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu veika iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidedant 1 metams; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 181 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą - 6 metams laisvės atėmimo.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 59-13 nutarė taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistajam nustatant tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. rugsėjo 28 d., sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų, fondą iki 2020 m. rugsėjo 28 d.
Nutarime nurodoma, jog nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 1 d. buvo paskirtas į paprastąją grupę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis pagal vykdomuosius raštus skolingas 17 506,49 eurus.
Šalies argumentai
Nutarime teigiama, kad laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose nedirba, tačiau, paties nuteistojo teigimu, yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo Vilniaus pataisos namuose, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis siuvėjo specialybės. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 36 balai.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas konstatuoja, jog L. B. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog L. B. palaiko ryšius su sugyventine, dukra, broliais, motina, laisvės atėmimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, bausmę atlieka paprastoje grupėje, 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus pataisos namuose gauta UAB ,,Finrista“ pažyma, iš kurios matyti, kad L. B. paleidus iš pataisos namų lygtinai, jam būtų sudaryta galimybė įsidarbinti pardavėju konsultantu. Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad L. B. laisvės atėmimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo Vilniaus pataisos namuose, išėjęs iš pataisos įstaigos, planuoja dirbti, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog L. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. L. B. praeityje teistas kelis kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, kas rodo, jog asmuo, jau žinodamas ir suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes jokių išvadų nepasidarė ir vėl nusikalstamais veiksmais pažeidė įstatymus, dėl ko jo atžvilgiu ir buvo taikyta valstybės prievarta.
Be to, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios 2018 m. sausio 25 d. Socialinio tyrimo išvados, L. B. gyvenimo stiliuje dominuoja nuolatinės stimuliacijos poreikis – stebimas pasitenkinimas rizikingu finansų valdymu. Stebima asmens savivokos stoka nusikalstamo elgesio vertinime, esą „jog gerai taip, kaip yra“. Dėl nusikalstamų patirčių emociniai išgyvenimai – labilūs. Asmuo problemas suvokia gan paviršutiniškai, negeba identifikuoti problemų giluminės kilmės, abstrakčiai vertina situacines pasekmes. Mąstymas abstraktus, gebėjimas numatyti alternatyvius problemų sprendimus - ribotas, remiasi stereotipinėmis išvadomis. Problemas atpažinti geba, tačiau problemų kilmė, priežastys nėra įsisavintos, arba jų suvokimas nėra nuodugnus, linkęs racionalizuoti bei minimizuoti problemų atsiradimo priežastis bei pasekmes. Praeityje tikslų siekęs pasirinkdamas lengvas bei greitas strategijas, kuo aiškiausiai suvokdamas galimas rizikas, tikslų įgyvendinimas nesocialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis linkęs pateisinti padarytą nusikaltimą, racionalizuoja situacijas, asmeninę atsakomybę yra linkęs minimizuoti, dėl ko padaryta išvada, jog egzistuoja prielaidos, jog tam tikroms susiklosčiusioms aplinkybėms asmuo pasinaudos ankstesniu patyrimu.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis L. B. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, ir, kas aktualiausia sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, - neskatintas, savarankiškai neatlygina nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.
Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog L. B. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo teiginiai, kad jis vertina visuomenės normas ir vertybes yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jo veiksmai tokių teiginių nepatvirtina. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl L. B. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo nusikalstamumo rizika yra maža, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau jo nusikalstamumo rizika nuo praėjusio karto, kai buvo svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, sumažėjo tik keturias balais.
Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, L. B. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi Komisijos nutarimas taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 59-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.