Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I.s Averkienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Marijai Aleksandrai Ražanskaitei, dalyvaujant prokurorams Dariui Jakučiui, Rolandui Mackevičiui, Vytautui Gataveckui, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiesiems V. M. ir M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suimtas ir laikomas Kauno kalėjime) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

V. M., 2024 m. kovo 21 d., apie 23:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl tiksliai nenustatytų priežasčių, plaktuku sudavė ne mažiau kaip 12 kartų savo tėvui J. M. į galvą, po vieną kartą į kairę ranką bei kaklą, tuo padarė odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje, penkias muštines žaizdas kaktoje, dvi dešiniame momenyje, dvi kairiame momenyje, vieną pakaušio kairėje, vieną muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, vieną muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje su kraujosruva jos aplinkoje ir užausyje, kairio skruostikaulio ir kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinius lūžius, atvirus, įspaustinius skeveldrinius ir linijinius kaukolės skliauto kaulų lūžius, dauginius skeveldrinius kaukolės pamato kaulų lūžius, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimus, galvos smegenų sumušimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, po voratinkliniu dangalu ir smegenų skilveliuose, nuo ko J. M. netrukus įvykio vietoje mirė, ir taip nužudė savo artimą giminaitį - tėvą J. M.,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Kaltinamasis V. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko 2024-03-21, tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, apie 23 valandą. Neturi paaiškinimo, kodėl tai įvyko. Nebuvo jokios priežasties. Jis su drauge nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten ir gyveno. Tą vakarą ėjo pas tėvą, norėjo su juo pasikalbėti apie jų tarpusavio santykius. Bendrai vertinant, jų santykiai buvo geri. Tik nebuvo tokie artimi, kokie galėjo būti. Seniai norėjo su tėvu apie tai pasiklabėti ir išsiaiškinti, kodėl jie nėra artimi. Tą vakarą jis (V. M.) buvo blaivus. Su savimi nebuvo pasiėmęs plaktuko ir eidamas pas tėvą neturėjo ketinimo jo nužudyti. Kada atėjo prie savo tėvo namų, suprato, kad namai yra užrakinti. Tėvas buvo užsirakinęs duris iš vidaus. Tėvo namus atsirakino pats, nes turėjo nuo tėvo namų raktą, kurį visada nešiojosi su savimi. Į duris nesibeldė. Nežino ar jis tyliai stengėsi atsirakinti tėvo namo duris. Atsirakinęs tėvo namų duris jis įėjo į namo vidų. Įėjus į namą pirmiausia pateko į koridorių. Tėvas buvo savo kambaryje. Iki tėvo kambario, nuo tos vietos, kurioje jis (V. M.) stovėjo namo koridoriuje, buvo kokie 4-5 metrai. Jis (V. M.) iš karto nėjo į tėvo kambarį ir stovėjo namo koridoriuje. Eiti pas tėvą jis nedrįso, nenorėjo su juo ir pasisveikinti. Nežino, kodėl taip jis elgėsi. Tuo metu nejuto tėvui jokio pykčio, neapykantos ar pan. Neatsimena, ką tuo metu galvojo. Matė, kad tėvo kambaryje degė šviesa. Jis (V. M.) buvo koridoriuje užsidegęs šviesą ir jame stovėjo. Neturėjo jokio daikto, kuriuo būtų galėjęs pasišviesti. Mano, kad tėvas negirdėjo, jog jis atėjo į jo namus. Neatsimena, ką jis tuo metu jautė, apie ką galvojo. Jis niekada neanalizavo savo elgesio. Neatsimena, kiek laiko jis (V. M.) stovėjo tėvo namo koridoriuje. Jam taip bestovint namo koridoriuje iš savo kambario išėjo jo tėvas. Nežino, kiek laiko praėjo nuo to momento, kada jis atėjo į tėvo namus iki tada, kada jo tėvas išėjo iš savo kambario. Kada jo tėvas išėjo iš savo kambario, jis (V. M.) jį puolė. Puolimo metu jis tėvui nieko nesakė, tik smūgiavo jam su plaktuku. Nežino, į kurią tėvo kūno vietą sudavė smūgius. Taip pat nežino ir kiek smūgių plaktuku jis sudavė savo tėvui. Nežino, kodėl jis taip pasielgė, nors apie tai ir galvojo. Nerado sau atsakymo į tai. Užpuolimo metu jo tėvas jam nieko nesakė. Nežino ar tėvas priešinosi. Po smūgių sudavimo tėvas nukrito ant žemės. Paminėjo, kad pirmas smūgis buvo į tėvo galvą. Viskas įvyko labai greitai. Tėvo būkle, po smūgių sudavimo, nesidomėjo. Supratęs ką padarė išsigando ir išėjo iš tėvo namų. Išėjęs iš tėvo namų ėjo į savo namus. Plaktuką, kuriuo smūgiavo tėvui, pasiėmė su savimi. Neatsimena, ar išeidamas iš tėvo namų juos užrakino. Kada grįžo į savo namus, jo draugė, su kuria tuo metu gyveno, jo klausė, kur jis buvo. Jis jai atsakė, kad buvo pasivaikščioti. Tiesos savo draugei tuo metu nesakė, nes buvo išsigandęs dėl savo poelgio. Nežino, kiek valandų tuo metu buvo. Sugrįžęs į savo namus nuėjo miegoti. Tačiau užmigti jam nepavyko. Ryte reikėjo keltis ir eiti į darbą. Tačiau jis į darbą nėjo. Atsikėlęs, iš savo namų vėl nuėjo į tėvo namus. Į tėvo namus ėjo pažiūrėti, kaip ten viskas atrodo. Užėjęs į tėvo namus, pamatė, kad ten yra daug kraujo, todėl pradėjo valyti kraują, tvarkytis. Tėvas buvo miręs. Suprato, kad tėvas mirė dėl jo jam suduotų smūgių. Nežino, kuriuo momentu suprato, kad tėvas jau yra miręs, tačiau, kad jis yra miręs suprato. Kraują valė tualetiniu popieriumi, kempinėle. Jis (V. M.) nenorėjo, kad tėvą kas nors pamatytų gulinti kraujo klane. Tėvas buvo kruvinas ir gulėjo ant žemės. Dar patikslino, kad tą vakarą, kada sugrįžo iš tėvo namų į savo namus, pamatė, kad jo drabužiai ištepti purvu. Savo drabužius išsitepė eidamas į namus, nes ėjo paupiu, todėl drabužius sudėjo į skalbimo mašiną ir juos išskalbė. Patikslino, kad nuo tėvo namų iki jo namų yra apie pusė kilometro atstumas. Neatsimena, ką apie įvykį jis pasakojo policijos pareigūnams. Kada kitą dieną sugrįžo į tėvo namus jų tvarkyti, tai tvarkydamasis nuprausė tėvo lavoną vandeniu, nuvalė jį tualetiniu popieriumi ir jį aprengė. Kada jis tėvą užpuolė, tai tėvas vilkėjo tik marškinėlius, todėl jis nenorėjo, kad tokį tėvą kas nors pamatytų. Aprangęs tėvo lavoną drabužiais, jį nunešė iš namo koridoriaus į kambarį ir paguldė į lovą. Jau iš karto po įvykio žinojo ir suprato ką padarė, tačiau bijojo apie tai kam nors pranešti, bijojo prisipažinti. Galvojo, kad apie tai ką padarė reikia pranešti policijai, tačiau nedrįso. Kiek pabuvęs tėvo namuose išėjo į savo namus.

Siekiant patikrinti kaltinamojo V. M. parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 45-49; 52-53; 56-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-25, įtariamuoju apklaustas V. M. parodė, kad maždaug nuo 2023 m. liepos mėnesio negyvena pas savo tėtį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko gyvena su drauge nuomojamame name, esančiame kelių šimtų metrų atstumu nuo tėčio namų. Santykiai su tėčiu J. M. visada buvo nei geri, nei blogi. Nesipyko, bet artimi nebuvo. Nebuvo susipykę, susitikdavo, bendraudavo. Maždaug kartą kas porą savaičių užeidavo pas tėtį į namus jo aplankyti. 2024-03-21, po 23 val., sugalvojo nueiti pas tėtį į namus ir su juo pasikalbėti. Tiesiog norėjo pasikalbėti kaip sūnus su tėvu, norėjo išsiaiškinti santykius. Buvo su tėčiu toks sunkus bendravimas, nebuvo artimi kaip sūnus su tėvu. Jautė, kad kažko santykiuose trūko, kažkokie ne tokie santykiai buvo, kaip juos įsivaizduoja tarp tėvo ir sūnaus. Nežino ir negali pasakyti kodėl būtent tada sugalvojo pasikalbėti su tėvu. Supranta, kad buvo jau vėlyvas metas, bet negali atsakyti, kodėl būtent tada ėjo pas tėtį į namus. Tuo metu pats su drauge jau gulėjo lovoje ir tada sugalvojo nueiti pas tėvą. Patikslino, kad jau anksčiau buvo galvojęs, kad reikėtų nueiti pas tėtį, bet atsigulė su drauge į lovą ir jai užmigus sugalvojo, kad eis būtent dabar. Tad draugei užmigus vienas išėjo pas tėtį į jo namus. Draugė nepabudo. Nuėjo į tėčio namus, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo visiškai blaivus. Matė, kad namo pirmame aukšte, pas tėtį kambaryje, dega šviesa. Paties turimu raktu atsirakino gyvenamojo namo duris. Nesibeldė į duris, o atrakino jas turimu raktu, nes visada taip darydavo ir anksčiau. Turėjo tėčio namų raktą. Jas atsirakinęs, užėjo į koridorių, jame buvo tamsu. Durys iš koridoriaus į virtuvę buvo uždarytos. Negali tiksliai pasakyti ar pilnai, bet buvo uždarytos. Užėjęs atsistojo koridoriuje ir stovėjo tamsoje, kaupėsi pokalbiui. Šiaip yra nedrąsus žmogus, jam sunku pradėti pokalbį, tad stovėjo koridoriuje, galvojo ar eiti pas tėtį į kambarį ir kalbėtis, ar išeiti. Taip pastovėjo gal minutę, tada koridoriuje užsidegė šviesą, nes buvo keista stovėti tamsoje. Suprato, kad tėtis negirdėjo jo, kada jis atėjo į namus, nes būtų išėjęs, tačiau jis neatėjo. Kambaryje girdėjo ar tai televizorių, ar tai telefoną, tėvas nemiegojo. Stovėjo, pačiam buvo daug dvejonių. Iš vienos pusės norėjo pasikalbėti su tėvu, bet buvo nedrąsu, tad norėjo išeiti. Taip uždegęs šviesą toliau stovėjo koridoriuje, dvejojo ar eiti kalbėtis, ar išeiti. Maždaug po minutės šviesą vėl užgesino. Užgesino, nes jau lyg norėjo išeiti. Paskui vėl pradėjo dvejoti, kad gal eiti pasikalbėti, tad neišėjo. Tada iš koridoriuje esančios spintelės pasiėmė plaktuką. Dabar negali pasakyti ir nežino, kodėl jį pasiėmė. Gal kažkoks savisaugos jausmas kilo, nežino. Negali pasakyti ar plaktuką pasiėmė degant šviesai, ar užgesinus šviesą, tik žino, kad kažkuriuo momentu pasiėmė plaktuką ir toliau stovėjo koridoriuje. Gyveno tuose namuose, todėl žinojo kur plaktukas padėtas. Toliau dvejojo ar eiti kalbėti su tėčiu, ar išeiti. Neilgai, tačiau negali tiksliai pasakyti kiek, taip stovėjo ir išgirdo, kad tėvas išeina iš savo kambario. Išgirdo žingsnius link koridoriaus, link savęs. Tada pats instinktyviai atsistojo koridoriuje už durų, prie sienos. Tėvas tuo metu atidarė duris ir eidamas į koridorių uždegė jame šviesą. Ir tuo metu nieko nesakęs jis (V. M.) plaktuku pradėjo tėvui J. M. smūgiuoti į galvą. Nežino kodėl sudavė tuos smūgius, negali pasakyti ir paaiškinti. Nežino kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, gal kelis. Sudavė greitai - smūgį po smūgio. Negali pasakyti ar tėvas bandė gintis. Pamena, kad po pirmų smūgių tėvas susmuko ant grindų. Negali pasakyti ar dar sudavė smūgius tėvui nugriuvus ant žemės ar sudavė smūgius tik jam stovint bei griūnant. Negali pasakyti ar tuo metu, kada tėvas nugriuvo ant žemės jis dar judėjo, rodė gyvybės ženklus, ar jau nebe. Tėvo galva buvo kruvina, ant žemės taip pat buvo pribėgę kraujo. Kiek pamena, tėvui nugriuvus ant grindų, jis (V. M.) lyg ir tikrino savo ranka jam ties kaklu ar yra pulsas, tačiau pulso nejautė. Suprato, kad tėvas J. M. negyvas, kad jį užmušė. Tada pats užgesino šviesą koridoriuje ir išėjo. Į kitas namo patalpas nuėjęs nebuvo. Išėjo per tas pačias lauko duris, jų neužrakino. Plaktuką išsinešė su savimi. Ėjo link namų paupiu, prie upės. Į upę išmetė plaktuką, po to atėjo į savo namus. Draugė buvo atsikėlusi, supykusi, kad nieko nesakęs išėjo. Jai sakė, kad neėmė miegas ir buvo išėjęs pasivaikščioti. Drabužius, kuriuos dėvėjo išskalbė drabužių skalbyklėje. Eidamas paupiu darbužius buvo išsipurvinęs. Batus apvalė ranka ir nuplovė vandeniu. Tada nuėjo atsigulti. Namuose suprato ką padarė. Nenorėjo, kad giminaičiai tėvą rastų pusiau nuogą, nes kai jam sudavinėjo smūgius, tai jis buvo tik su marškinėliais, be apatinių kelnaičių. Kitą dieną pats turėjo apie 5:30 val., išvažiuoti į darbą. Pranešė, kad į darbą nevyks ir kad jo nelauktų. Bet tuo metu, tai yra apie 5:30 val., pats iš namų išėjo ir nuėjo į tėvo namus. Tėvo lavoną rado gulintį koridoriuje toje pačioje vietoje, toje pačioje pozoje, kaip ir paliko. Pradėjo viską tvarkyti. Nuprausė tėvo lavoną, koridoriuje išvalė kraują nuo grindų. Kraują valė tualetiniu popieriumi, taip pat rankšluosčiu, kempinėle. Visus šiuos daiktus vėliau sudėjo į maišelį, kurį dar įdėjo į parduotuvės maišą, kurį vėliau padėjo tėvo namo antrame aukšte. Negali tiksliai pasakyti kur, tik žino, kad padėjo antrame aukšte. Taip pat į tą patį maišą įdėjo apšiltinimo vatos gabalus iš koridoriaus sienos, nes jie buvo kruvini ir atplyšę nuo sienos. Tie vatos gabalai atplyšo tikriausiai tada, kada tėvas krito ir juos užkabino. Tėvo kambaryje, ant fotelio, rado padėtus tėvo rūbus, nes tėvas buvo nusirengęs, pasidėjęs savo rūbus ir tikriausiai ėjo praustis kada jam jis sudavė smūgius. Tais rūbais aprengė tėvo lavoną, kad jis nebūtų nuogas. Tada pats paėmė tėvo lavoną už pažastų ir nuvilkęs į kambarį jį paguldė ant lovos. Tada pats išėjo namo. Tuo metu dar buvo rytas, mano, buvo prieš pietus, bet tikslaus laiko nežino. Prieš išeinant, iš vidaus užrakino lauko duris ir iš namų pats išlipo per pirmo aukšto langą, esantį priestate, koridoriuje. Patikslino, kad kai dar buvo tėvo namuose, tai juose ieškojo alkoholio. Rado nedidelį butelį degtinės, kuriame buvo apie porą stikliukų degtinės. Taip pat rado didelį butelį degtinės ar kažkokio kitokio stipraus gėrimo, kuriame buvo apie 100 gramų alkoholio, bei pilną butelį vyno. Išgėrė visą alkoholį, bet nepamena kur padėjo tuščius butelius, tačiau juos paliko kažkur tėvo namuose. Patikslino, kad kai atėjo pas tėvą ir viską tvarkė, tai žinojo, kad reikia skambinti policijai ir prisiduoti. Planavo tai padaryti, tačiau bijojo, neišdrįso. Tad dar kitą dieną, tai yra 2024-03-23, apie 9 - 10 val., vienas vėl atėjo į savo tėvo J. M. namus, nes norėjo iš jų paskambinti tarnyboms, prisiduoti, tačiau vėl neišdrįso. Tada norėjo sau duoti daugiau laiko iki jį suims policija. Tėvo lavoną buvo paguldęs ant lovos, prie lango. Galvojo, kad jį per langą kažkas gali pamatyti, todėl sugalvojo jį paguldyti ant grindų. Iš pirmame aukšte esančios sulankstomos lovos paėmė čiužinį ir jį patiesė koridoriuje ties laiptais. Atvilko tėvo kūną ir jį paguldė ant čiužinio. Kūną užklojo iš spintos paimta paklode, o galvą užklojo tamsiu rankšluosčiu, spalvos tiksliai nepamena. Buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti. Tada paėmė tėvo automobilio raktelius, sėdo į automobilį, važinėjo po miestelį, galvojo ką daryti. Vėliau grįžo, automobilį pastatė tėvo namo kieme. Daugiau namuose lyg ir nieko nedarė. Išeidamas iš tėvo namų išlipo per antro aukšto langą, prieš tai uždaręs pirmo aukšto langą, per kurį buvo įėjęs. Tėvo namų raktą pasidėjo savo namuose. Negali pasakyti, kodėl nužudė savo tėvą. Tuo metu buvo blaivus. Tėvas niekada jo neskriaudė, nepyko ant jo, jis tėvui nuoskaudų nejautė. Tik pačiam kažko vis trūkdavo iš tėvo: trūko tėviško dėmesio, rūpesčio, todėl ir ėjo į jo namus pasikalbėti. Nežino motyvo, kodėl taip pasielgė. Tokiam poelgiui jokios priežasties nebuvo. Plaktukas, kuriuo sudavė smūgius tėvui, buvo paprastas, su medine rankena. Po motinos mirties pats buvo neramus, kankino nemiga. Du kartus lankėsi pas psichiatrą, buvo išrašyti trijų rūšių vaistai, juos gėrė. Jiems pasibaigus apie porą metų jų negeria. Nežino ar pačiam buvo nustatyta kokia liga, psichiatras apie tai nesakė.

2024-05-16, ikiteisminio tyrimo teisėjos įtariamuoju apklaustas V. M. parodė, kad ėjo pas tėtį pasikalbėti, buvo vėlus vakaras užėjo į namus. Dvejojo užeiti, ar neužeiti. Kažkuriuo metu tėvas ėjo praustis, o jis (V. M.) laukė koridoriuje. Tuo metu kada tėvas jau įėjo į koridorių, jį jis puolė. Iki šio įvykio kokį pusmetį gyveno kitur su drauge. Gyveno tame pačiame mieste. Iš tėvo nusprendė išeiti, nes tiesiog norėjo gyventi atskirai su drauge savo gyvenimą. Su tėčiu nebuvo tokie artimi kaip tėvas ir sūnus, bet nesipyko. Trūko artumo, bendravimo, tačiau tėvas jo niekada neskriaudė. Dažnai nebendraudavo, bet kas dvi, tris savaites pats užeidavo pas jį į svečius. Tėvas gyveno vienas. Kai nusprendė nueiti pas tėvą, buvo vėlus metas, kažkur tarp vienuoliktos - dvyliktos valandos vakaro. Norėjo pasikalbėti apie jų santykius, buvo įtampa, buvo sunkus bendravimas. Įtampos priežasties santykiuose nežino. Į namus pas tėvą pateko pro duris, nes kai gyveno kartu, tai turėjo raktus. Tėvui nepranešė, kad atvyks. Buvo namo koridoriuje, o tėvas tuo metu buvo savo kambaryje. Stovėjo koridoriuje, norėjo užeiti, tačiau dvejojo, jautėsi nedrąsiai. Tėvas tikriausiai negirdėjo kada jis atėjo, gal žiūrėjo televizorių. Kiek laiko prastovėjo koridoriuje, tiksliai negali pasakyti. Stovėjo koridoriuje ir pamatė, kad išeina tėvas. Užsidegė šviesa ir per duris matė, tada pats nuo durų atsitraukė į šoną. Kada dvejojo, ar užeiti pas tėvą, stovėjo koridoriuje, o kai atsitraukė nuo durų, tai stovėjo toliau. Plaktuką ko gero prieš tai buvo pasiėmęs iš įrankių spintelės, kuri buvo prie krosnies. Plaktukas buvo paprastas. Nežino kodėl plaktuką pasiėmė, tai gal savisaugos jausmas, galvojo išgąsdinti, kažko neplanavo daryti. Tėtis išėjo iš kambario, užėjo į virtuvę. Tada užėjo į koridorių ir tuo metu jį puolė, tiesiog pradėjo smūgiuoti plaktuku. Pirmą smūgį sudavė į galvą, tikslios vietos negali nurodyti. Po pirmo smūgio vėl smūgiavo toliau ir tėvas nukrito. Į galvą sudavė daugiau negu vieną smūgį, tačiau nežino, kiek smūgių iš viso galėjo būti. Smūgiai buvo vienas po kito, visi į galvą. Kada tėvas nukrito, matėsi, kad jam iš galvos bėga kraujas. Negali pasakyti ar tėvas bandė gintis. Tada išjungė šviesą ir tiesiog išėjo, tėvą paliko koridoriuje, ten kur jis ir nukrito. Koridoriuje šviesa nebuvo prieš tai įjungta, pats įsijungė ją įeidamas į koridorių. Iš namo išėjo pro duris, kurių išeidamas nerakino. Išeidamas netikrino ar tėvas gyvas. Išėjo namo, niekam nesakė ką padarė tą vakarą. Plaktuką išmetė į upę. Parėjo namo, draugė buvo atsikėlusi, supykusi, kad nieko nesakęs išėjo. Draugė nuėjo atsigulti, o pats apsiprausė, įdėjo drabužius skalbti ir atsigulė. Tą vakarą buvo blaivas, vaistų nebuvo vartojęs. Kitą dieną ryte reikėjo eiti į darbą, apsirengė darbo drabužiais, bet į darbą nėjo, o ėjo pas tėvą. Įėjo pro duris ir pamatė gulintį tėvą toje pačioje vietoje. Tėvas buvo negyvas. Matė, kad jis nekvėpuoja, tiesiog gulėjo taip kaip jį buvo palikęs. Pradėjo viską tvarkyti, nuprausė tėvą, aprengė, nes nenorėjo, kad jis atrodytų negražiai. Išvalė kraują nuo grindų. Valė tualetiniu popieriumi ir popierių dėjo į šiukšlių maišą. Tėtis buvo tik su marškinėliais, be apatinių kelnaičių. Marškinėlius nurengė, dėjo į kažkokį maišą. Tėvo kūną paguldė kambaryje ant lovos. Pats panikavo, tiesiog nežinojo kaip prisipažinti ką padarė. Tada pats vartojo alkoholį ir už kurio laiko išėjo namo pro duris, kurias užrakino. Daiktus su krepšiu padėjo tėvo namo antrame aukšte, neremontuotoje patalpoje. Dėjo į šiukšlių maišą ir paskui sudėjo viską į baltą parduotuvės maišelį. Tą dieną nepranešė kas įvyko, tiesiog išsigando. Tą pačią dieną daugiau nebuvo nuėjęs į tėvo namus. Tai padarė tik kitą dieną. Nuėjo, nes norėjo prisipažinti ir ten būti, bet vis tiek neišdrįso prisipažinti. Neatsimena, ar tada per duris įėjo, ar lipo per langą. Pamatė, kad tėvas lovoje gulėjo ir paskui sugalvojo jį paguldyti kitur. Tada paguldė jį ant grindų, ant čiužinio, užklojo šviesia antklode, ar užvalkalu kažkokiu. Buvo pasiėmęs tėvo mašiną ir važinėjo po miestelį, tiesiog jaudinosi. Mašinos rakteliai buvo padėti ant spintelės. Pats policijai nepranešė. Negyvą tėvą, mano, jog greičiausia brolis rado. Pats turi du brolius. Su broliais santykiai geri, jie gyvena kitur. Nėra jokios priežasties, kodėl taip pasielgė su tėvu. Tėvas niekada jo neskriaudė. Buvo laiko tarpas, kai lankėsi pas psichiatrą, tai buvo prieš 4 metus. Nežino kokią jam nustatė ligą, ligoninėje negulėjo, vartojo tik vaistus. Nurodė, jog prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą. Kovo 25 dieną tyrėjui davė teisingus parodymus. Parodymų patikrinimo metu davė teisingus parodymus. Negali nurodyti priežasčių, kodėl nesikalbėjo su tėvu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-20, įtariamuoju apklaustas V. M. parodė, kad yra davęs 2024-03-25 tyrėjui parodymus šioje ikiteisminio tyrimo byloje, bei apklaustas 2024-05-16 pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Duotus parodymus palaiko, jų nekeičia. Papildomai paaiškino apie plaktuką, su kurio sudavė smūgius tėvui. Plaktuką, kuriuo smūgiavo tėvui, rado jo namuose. Platukas buvo su medine rankena. Kokio ilgio rankena tiksliai nežino, įvardino, jog tai tiesiog vidutinis plaktukas. Plaktuko vadinama galva buvo geležinė, kokio maždaug ilgio, nežino. Viena plaktuko galvutės pusė buvo smailėjanti. Jį buvo matęs prieš įvykį tėvo namuose ne kartą. Tai buvo tėvo įrankis. Jį po įvykio išmetė į netoliese esančią upę. Pripažįsta pilna pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes. Pripažįsta, jog sudavė ne mažiau nei 12 kartų plaktuku tėvui į galvos sritį, kaklą, ranką. Neturėjo tyčios ir tikslo nužudyti tėvą, tokių ketinimų neturėjo, taip gavosi spontaniškai, negali ir šią dieną paaiškinti kodėl. Nuoširdžiai dėl to gailisi.

2024-03-25 – 2024-04-03, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamojo V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, V. M. patvirtino savo, kaip įtariamojo parodymus, ir papildomai paaiškino, tam tikras įvykio aplinkybes. Protokole užfiksuota, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose V. M. buvo paprašyta nuvykti į vietą ir parodyti, kur ir kaip jis smurtavo prieš savo tėvą J. M., ir apie ką jau davė parodymus. Jis sutiko tai padaryti, todėl buvo sėsta į tarnybinį automobilį, V. M. rodant kelią nuvykta į jo tėvo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme, 2024-03-25, 14:42 val., parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas filmuoti. V. M. prisistatė, dar kartą patvirtino, kad sutinka parodyti, kur ir kaip viskas vyko. Buvo pristatyti parodymų patikrinime vietoje dalyvaujantys asmenys. V. M. paaiškino, kad esama jo tėvo namuose, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tada per vartelius atėjo čia ir įėjo į namus. Parodė pagrindines gyvenamojo namo duris, per kurias įėjo į vidų, paaiškino, kad durys buvo užrakintos, bet jis turėjo šių durų raktą, todėl atsirakino duris ir įėjo į vidų. Paaiškino, kad įėjęs į vidų jis stovėjo koridoriuje ir dvejojo. Parodė vietą, kurioje stovėjo. Paaiškino, kad atėjo pasikalbėti su tėvu apie santykius. Atėjo vakare, po 23 val. Koridoriuje stovėjo, dvejojo užeiti ar išeiti. Paaiškino, kad po kurio laiko uždegė koridoriuje šviesą, parodė kur jungtukas. Paaiškino, kad toliau stovėjo, dvejojo, nežinojo užeiti, neužeiti ar išeiti. Po to užgesino šviesą. Tėvas tuo metu buvo namuose, savo kambaryje. Pas tėvą kambaryje degė šviesa ir tai matėsi per duris. Kitur šviesos buvo išjungtos. Koridoriaus durys buvo uždarytos. Taip stovėjo ir dvejojo kelias minutes. Paaiškino, kad nežino, kodėl sugalvojo pasiimti plaktuką. Parodė koridoriuje esančią spintelę ir vietą joje, kurioje buvo plaktukas. Paaiškino, kad žinojo, kad čia buvo įrankiai ir čia ėjo pasiimti plaktuko. Tik nežino kokiu tikslu jį pasiėmė. Pasiėmęs plaktuką toliau stovėjo koridoriuje, parodė kur stovėjo. Paaiškino, kad toliau stovėjo, dvejojo, norėjo išeiti. Paskui pamatė, kad tėvas ateina, todėl išsigando, atsitraukė prie sienos, už durų. Parodė, kur atsitraukė, atsistojo. Paaiškino, kad tėvas užėjo į virtuvę, užsidegė šviesą virtuvėje, užėjo link virtuvės, paskui grįžo ir ėjo į koridorių per šias duris. Tuo metu koridoriuje buvo tamsu, tėvas įeidamas į koridorių, darydamas duris uždegė jame šviesą. Ir tada jis puolė tėvą. Parodė, kur tuo metu stovėjo jis, kada puolė, tai yra stovėjo už durų, prie sienos. Paaiškino, kad puolė iš karto, nieko nesakė. Viskas vyko spontaniškai, tėvas tiesiog įėjo į koridorių ir jis puolė tėvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. buvo pateiktas imitacinis peilis, jis buvo paprašytas įsivaizduoti, kad tai plaktukas. V. M. paaiškino, kad jis dešiniarankis, plaktuką laikė dešinėje rankoje. V. M. buvo paprašytas parodyti kokius veiksmus jis atliko tėvui, juos atlikti ir lėlei. Parodymų patikrinimo vietoje metu lėlė buvo lėtai nešama nuo virtuvės link koridoriaus. V. M. paaiškino, kad negali pasakyt ar tėvas pilnai atidarė duris įėjęs į koridorių. Parodymų patikrinimo vietoje metu lėlę įnešus į koridorių V. M. smūgiuodamas lėlei į galvą parodė kaip smūgiavo tėvui į galvą. Paaiškino, kad buvo smūgis po smūgio, smūgių serija. Tikriausiai stiprūs smūgiai buvo. Buvo serija smūgių, stovit tėvui sudavė 2 - 3 smūgius į galvą. O paskui tėvas pradėjo smukti. Paprašytas V. M. parodė, kur smūgių sudavimo metu buvo jis, tai yra už durų prie sienos. Ir kur tuo metu buvo jo tėvas įėjęs į koridorių, prie durų. Paaiškino, kad įėjęs į koridorių tėvas žiūrėjo tiesiai prieš save. Dar kartą smūgiuodamas lėlei parodė, kaip tada plaktuku smūgiavo tėvui į galvą. Paaiškino, kad nebuvo taip, kad smūgiuotų ir sustotų. Kada pradėjo smūgiuoti, tai smūgiavo tol, kol tėvas nugriuvo ant žemės. Buvo smūgių serija, kol tėvas nukrito ant žemės. Paaiškino, kad smūgiavo į galvą, netaikė į konkrečią galvos vietą, tiesiog per galvą. Paaiškino, kad pirmas smūgis turėjo būti į galvos viršugalvio dešinįjį šoną. Paaiškino, kad tiesiog smūgiavo į galvą, nežino, negali pasakyti, kur kiti smūgiai kliuvo. Paaiškino, kad nežino, kodėl sudavė smūgius, nežino ko siekė. Nežino kodėl taip padarė. Nežino už ką sudavė smūgius. Nebuvo jokio susipykimo ar kokios kitos rimties priežasties. Paaiškino, kad jis nežino, tiesiog norėjo pasikalbėti apie juos, apie jų santykius, o kodėl taip sureagavo, nežino. Paskui paprašytas V. M. parodė kaip tėvas nukrito. Paaiškino, kad krisdamas tėvas gal laikėsi už durų, nes jam krentant durys užsitrenkė. Parodė, kad krito į sieną ar krisdamas rėmėsi į sieną, parodė, kurioje vietoje krisdamas atplėšė apšiltinimo vatą. Paprašytas paguldė lėlę taip, kaip ant grindų nukrito tėvas J. M., t. y. paguldė lėlę ant grindų koridoriuje ant nugaros, veidu į viršų, galva link lauko durų. Paaiškino, kad po suduotų smūgių tėvas spėjo tik surikti, nieko nespėjo konkretaus pasakyti. Paaiškino, kad nukritus jis dar palietė tėvo veidą, žiūrėjo ar šis kvėpuoja ar ne. Tada išjungė šviesą koridoriuje ir išėjo pro duris. Jis nesuprato ar tėvas gyvas, ar ne. Negalvojo apie tai. Tiesiog užgesino šviesą, bet tik koridoriuje, į kitas patalpas nuėjęs nebuvo. Tėvo kambaryje šviesa liko degti. Paaiškino, kad kai tėvas parkrito, tai dar judėjo, bet atsistoti nebandė. Judėjo rankos ir kūnas. Po suduotų smūgių jis greitai išėjo, užgesino šviesą, ir išėjo per tas pačias lauko duris. Viską taip ir paliko. Plaktuką išsinešė su savimi. Tiesiog užgesino šviesą ir išėjo, uždarė duris. Durų neužrakino. Tėvo namų raktą įsidėjo į kišenę. Parodymų patikrinime dalyvaujantys asmenys pastabų ar klausimų V. M. dėl minimos dienos įvykių parodymo neturi. V. M. paaiškino, kad čia grįžo kitos dienos ryte. Paaiškino, kad vėl įėjo per šias duris į gyvenamąjį namą. Pamatė tėvą, kraują, norėjo viską išvalyti. Paaiškino, kad tėvas buvo toje pačioje vietoje, ta pačia poza, kaip ir paliko vakar. Gulėjo ant nugaros, veidu į viršų. Netikrino ar tėvas gyvas, nes matė, kad negyvas. Tiesiog matėsi iš kūno, kad žmogus nebegyvas. Tada pradėjo valyti kraują. Iš tualeto paėmė šiukšlių dėžę ir tualetinį popierių. Parodė tualete iš kur paėmė šiukšlių dėžę, taip pat rulonėlį tualetinio popieriaus. Ir pradėjo valyti kraują. Paprašytas V. M. parodė, kur ant grindų buvo kraujas. Buvo kraujo bala aplink tėvo galvą, krūtinę. Taip pat parodė, kad kraujo buvo ant durų į kambarį, apačioje. Paaiškino, kad kraują valė tualetiniu popieriumi, dar paėmė kitą rulonėlį tualetinio popieriaus, nes labai daug popieriaus susinaudojo. Paėmė rankšluostukų, įsipylė vandens į kibirą ir valė viską, plovė. Plovė grindis, nuprausė tėvą. Iš pradžių tualetiniu popieriumi apvalė kiek galėjo, paskui plovė. Tualetinį popierių dėjo į šiukšlių dėžę, kurią buvo atsinešęs, į joje buvusį šiukšlių maišą. Paėmė rankšluostį iš tėvo kambaryje esančios komodos. Taip pat paėmė kempinėles, rado jas koridoriuje ant palangės. Dar kartą parodė kokia kraujo bala buvo ant grindų. Paaiškino, kad ji buvo per pusę kūno. Paaiškino, kad valant, kūnas dar buvo čia, viską šioje vietoje ir valė. Tėvas buvo tik su marškinėliais. Marškinėlius nurengė, tėvo kūną apvalė. Kad nepalikti nuogo kūno, nuėjo į tėvo kambarį, paėmė drabužius ir šioje vietoje aprengė. Apmovė kelnaitės, apmovė kojines, marškinėlius, džemperį, kelnes, pilnai aprengė. Kelnės buvo sportinės, tamsios, juodos ar mėlynos spalvos. Džemperis buvo juodas. Tėvą aprengė, kraują apvalė. Nenorėjo čia tėvo palikti, tai už pažastų jo kūną nutempė į lovą. Tempdamas lėlę parodė, kaip nutempė tėvą į jo kambarį, paguldė į lovą. Paaiškino, kad tuo metu lova buvo ištiesta, paguldė tėvo kūną ant lovos krašto. Čia palikęs tėvo kūną, išėjo. Patikslino, kad kūną uždengė šviesia paklode, o galvą uždengė rankšluosčiu, nes kraujas ir tuo metu dar bėgo. Buvo tamsus rankšluostis, žalios ar mėlynos spalvos. Čia tėvą paliko ir išėjo. Užrakino iš vidaus duris, paliko raktą duryse ir išlipo per koridoriaus langą. Paklaustas patikslino, kad plovė viską rankšluosčiu prisipylęs į kibirą vandens. Jokios chemijos nenaudojo, plovė tik vandeniu. Paprašytas parodė koridoriuje esantį baltos spalvos kibirą, į kurį buvo prisipylęs vandens, kuriuo plovė kraują. Šiame kibire skalavo rankšluostį, kuriuo valė kraują. Paaiškino, kad kibiro neplovė, tiesiog išpylė vandenį. Parodymų patikrinimo vietoje metu kibiras buvo paimtas. Paskui V. M. parodė koridoriuje esantį langą, per kurį tada išlipo. Paaiškino, kad išlipęs per šį langą, jį iš lauko uždarė, pristūmė. Tada išėjo namo. Paprašytas V. M. patikslino, kad koridoriuje kraują valė nuo grindų ir nuo durų. Sienos nevalė. Iš sienos buvo iškritusi apšiltinimo vata, net matėsi, kad trūksta jos. Jos gabalai buvo nukritę ant grindų, kur buvo kraujo. Kruvinus gabalus sudėjo į šiukšlių maišą, o švarius atgal į sieną. Patikslino, kad į šiukšlių maišą dėjo tualetinį popierių, apšiltinimo vatą, rankšluostį, kempinėles, viską sudėjo į maišą. O maišą padėjo namo antrame aukšte. Nepamena, kurioje antro aukšto patalpoje, bet tikrai paliko antrame aukšte. Pamena, kad nešė į antrą aukštą. Kai viską sutvarkė, išvalė, šiukšlių juodą maišą išėmė iš šiukšliadėžės ir šį maišą įdėjo į baltą maišą. O paskui atskirai į šį baltą maišą įdėjo marškinėlius, dar kažką. Tame šiukšlių maiše, kiek pamena, buvo tik tualetinis popierius. O į baltą maišą įdėjo rankšluostį, tėvo marškinėlius. Patikslino, kad tvarkė tik koridorių, nes tik koridoriuje buvo netvarka. Duris užrakino, išlipo per langą. Tada čia dar grįžo kitos dienos rytą. Buvo šeštadienis. Įlipo per tą patį langą. Paaiškino, kad įėjo į kambarį. Norėjo iškviesti policiją, tačiau vėl supanikavo. Tada sugalvojo, kad tėvą reikia kitur paguldyti. Tada paėmė čiužinį. Parodė iš kur paėmė čiužinį - iš sulankstomos lovos, buvusios koridoriuje prie sienos. Patiesė čiužinį koridoriuje ant grindų. Parodė, kur patiesė čiužinį, tai yra skersai koridoriaus, nuo sienos iki spintos. Tada čia atvilko ir ant čiužinio paguldė tėvą. Parodė kaip paguldė. Galva buvo po stalu, kojos link spintos. Kūną užklojo ta pačia antklode. O galvą užklojo tuo pačiu rankšluosčiu. Ir taip paliko. Paaiškino, kad po to supanikavęs nežinojo ką daryti, paėmė nuo spintelės tėvo automobilio raktelius, parodė nuo kur paėmė. Paaiškino, kad sėdo į tėvo automobilį „Seat“ ir važiavo į miestą, suko ratais. Važinėjo po miestą, buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti. Važinėjo gal pusę valandos. Grįžo, automobilį vėl pastatė kieme. Tada vėl atėjo į kambarį, nežinojo ką daryti. Tada, nežino kodėl, sugalvojo išlipti per antro aukšto langą ir išlipo per antro aukšto langą. Pirmame aukšte esantį langą uždarė. Parodė antro aukšto langą, per kurį išlipo. Paaiškino, kad tada, kai grįžo ir kambaryje nežinojo ką daryti, tai sugalvojo iš lauko prie lango pasistatyti kopėčias, kad galėtų išlipti. Tada pasistatė kopėčias. Išlipęs langą užstūmė, bet jis liko iš vidaus neužfiksuotas. Parodymų patikrinimo vietoje metu matoma, kad lango rankena yra horizontalioje padėtyje, tai yra langas iš vidaus neužfiksuotas, o tik užstumtas. Paaiškino, kad išlipęs, kopėčias padėjo į vietą. Patikslino, kad tai buvo ne kopėčios, o seni laiptai. Patikslino, kad prieš išlipant dar atitraukė užuolaidas, nes prieš tai buvo užtraukęs. Ir išėjo. Patikslino, kad čia namuose vartojo alkoholį penktadienio rytą, kai atėjo plauti. Išgėrė mažiuką butelį degtinės, bet ten buvo tik 2-3 stikliukai. Paskui didelį butelį degtinės su skoniu, ten gal 100 gramų buvo ir vyno butelį. Mažiuką butelį degtinės rado pas tėvą spintoje. Didelį butelį rado šaldytuve, priestate. O vyną rado kitoje spintoje. Paaiškino, kad namuose daugiau nieko neieškojo. Iš šių namų daugiau nieko nepaėmė. Išgėręs alkoholį, kiek pamena, butelius paliko priestate, koridoriuje. Paskui paprašytas V. M. parodė kopėčias, kuriomis išlipo iš antro aukšto. Parodė kieme, į gyvenamojo namo sieną atremtas kopėčias, tiksliau senus medinius laiptus. Parodymų patikrinime dalyvaujantys asmenys daugiau klausimų V. M. neturėjo. V. M. paaiškino, kad plaktuką jis išmetė į upę, netoli nuo šios vietos. Gali parodyti, sutinka parodyti. 2024-03-25, 15:19 val., filmavimas sustabdytas. Tada buvo įsėsta į tarnybinį automobilį ir V. M. rodant kelią nuvykta jo rodomu maršrutu. Važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve, tada sukama į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę ir šia gatve važiuojama iki jos pabaigos. Čia išlipus iš automobilio 2024-03-25, 15:27 val., parodymų patikrinimas vietoje vėl buvo filmuojamas. Paprašytas V. M. rodė, kur tada jis ėjo išėjęs iš tėvo J. M. namų. Ėjo taku link upės, paskui taku paupiu. Už poros šimtų metrų, paupyje V. M. sustojo, paaiškino, kad būdamas šioje vietoje jis metė plaktuką į upę. Parodė kuria kryptimi metė, tai yra metė statmenai upės. Buvo tamsu, tad nematė, kur nukrito plaktukas, tačiau plaktukas įkrito į vandenį. Plaktuką numetė iki upės vidurio, nuo vidurio link šio kranto. O paskui nuo šios vietos ėjo link savo namų. V. M. paaiškino, kad plaktuką į niekur neįvyniojo, prieš tai plaktuko neplovė. Paaiškino, jog galvojo, kad pats nėra išsitepęs krauju. Paaiškino, kad gailisi dėl šio įvykio. Nežino, kodėl taip pasielgė. Nežino, nebuvo kažkokios priežasties. Kažkoks gal pyktis buvo. Nežino kodėl taip pasielgė, tėvas jam nieko blogo nepadarė. Jis norėjo tiesiog pasikalbėti tuo metu, nežino, kodėl pasiėmė tą plaktuką ir kodėl juo sudavė. Plaktukas buvo medine rankena. Nei didelis, nei mažas. Medine paprasta rankena, senas plaktukas. 2024-03-25, 15:33 val., parodymų patikrinimas ir filmavimas baigtas.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų pagarsinimo, V. M. patvirtino, kad jis šiuos parodymus palaiko ir tvirtina. Dar patikslino, kad nežino, apie ką paskutinį kartą kalbėjosi su tėvu, neatsimena. Kartais skolindavosi iš tėvo pinigų. Paskutinį kartą, gal 2–3 savaites prieš įvykį, skolinosi iš tėvo gal 200 Eur, jų neatidavė. Po to paskolinimo galbūt prašė, kad dar paskolintų pinigų, tėvas nepaskolino, nes neturėjo. Nepamena, kokios sumos tada prašė, kad paskolintų. Nežino, kiek laiko buvo iki įvykio, kuomet prašė dar paskolinti ir tėvas nepaskolino pinigų. Įvykio dieną norėjo pasikalbėti su tėvu apie jų santykius, nebuvo kažkokių grėsmių, nepyko jis ant savo tėvo. Nėra kažkokių aplinkybių, apie kurias nenorėtų papasakoti. Blogai vertina savo poelgį. Nebuvo niekada jokių prievartinių lytinių santykių su tėvu. Patikslino, jog nedažnai skolindavosi pinigų iš tėvo, gal kas kokius kelis mėnesius, nes turėjo darbą. Didžiausia prašydavo paskolinti 200 Eur. Tėvas niekada neatsakydavo. Jeigu turėdavo pinigų, tai visada paskolindavo. Tėvas niekada jam nepriekaištavo, kad jis iš jo skolinasi pinigų. Paskutinį kartą jis iš tėvo pasiskolino 200 Eur, nes pirko sau drabužių ir pritrūko pinigų mokesčiams sumokėti. Patikslino, kad tėvas buvo aukštesnis už jį (V. M.) gal kokiais 5 centimetrais. Neatsimena, ar visus smūgius sudavė tėvui dar stovinčiam. Nežino ar jam dar smūgiavo, kada jis jau gulėjo ant žemės. Neatsimena momento nuo pirmo iki paskutinio smūgio. Tėvas niekada nereikalavo, kad jis jam grąžintų skolą. Paskolintus pinigus tėvui atiduodavo, kada tik galėdavo. Net ir gyvenant kartu su tėvu jie abu tarpusavyje mažai bendravo. Tikrai nebuvo jokių nuoskaudų dėl tėvo elgesio, bendravimo su juo. Tėvas taip pat ant jo (V. M.) nepyko.

Išvada dėl V. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš nukentėjusiojo V. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo brolis, o nužudytasis J. M. buvo jo tėvas.

Žino, jog brolis prisipažino nužudęs tėvą. Atsimena, kad jis su savo žmona buvo pas uošvienę. Jo tėvas J. M. kurį laiką neatsakinėjo į žinutes, nebendravo ir su savo tuometine drauge, ir jam su žmona kilo abejonių, ar tėvui viskas gerai, todėl nuvažiavo į jo namus ir rado tėvą mirusį. Patikslino, kad jis (V. M.) gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu buvo pas žmonos motiną (duomenys neskelbtini) rajone, kuri gyvena netoli ir jo tėvo namų. Kaip ir V. M., jis taip pat turėjo tėvo namų raktus, todėl atvykęs į tėvo namus į juos įėjo ir ieškojo tėvo. Tėvo kūną rado koridoriuje. Jis gulėjo ant čiužinio, užklotas kažkokiu užvalkalu, užklotu veidu. Jis su žmona tą čiužinį patraukė. Kadangi jis yra gydytojas, iš karto ieškojo pulso ir suprato, kad tėvas miręs. Paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad rado negyvą tėvą. Atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie konstatavo mirtį. Iš karto atkreipė dėmesį, kad tėvo galvoje buvo keletas žaizdų. Medikai pranešė policijai, kad tėvo mirtis galimai smurtinė. Patikslino, kad tėvo galvoje pamatė keletą muštinių žaizdų. Atsimena, kad viena žaizda buvo antakių srityje, kitos buvo pakaušio srityje. Iš pirmo žvilgsnio pagalvojo, kad gal tėvas krito nuo laiptų, nes šalia buvo laiptai be turėklų, tačiau atkreipė dėmesį, kad niekur nėra kraujo ir kad jis atsigulęs, užklotas, todėl kilo abejonių dėl jo mirties. Su žmona tyliai pagalvojo apie brolį V. M., tačiau nesurado priežasties, kodėl jis taip galėtų padaryti. Žinojo, kad brolis buvo pasiskolinęs pinigų iš tėvo, taip pat žinojo, kad tėvas paskui jam nebeskolino pinigų, tačiau dėl to kažkokio didelio konflikto nebuvo. Patikslino, kad jis bendraudavo ir gyvai, ir telefonu su tėvu vieną ar du kartus per mėnesį. Tėvas jam pasakojo, kad V. pasiskolino iš jo pinigų, kažkur juos išleido, neužteko, prašė dar, bet tėvas neskolino, kol jis neatiduos ankstesnės skolos. Tėvas V. paskolindavo pinigų ir tikėdavosi, kad kažkada jis juos jam grąžins. Tėvas neprašydavo, kad V. jam grąžintų skolą. Patikslino, kad jis su V. tarpusavyje apie santykius su tėvu nešnekėjo. Tėvas buvo gana uždaro būdo, tačiau jis niekada nesakė, kad jo santykiai su V. yra blogi. Jie visi šeimoje yra gana uždaro būdo. Po motinos mirties jo (V. M.) santykiai su tėvu buvo gana šilti. Jie kartu buvo išvykę į kelionę, nuolat bendravo. V. santykiai su tėvu buvo įprasti, gal didelio artumo ar atvirumo nebūdavo, bet santykiai buvo šilti. V. ilgą laiką gyveno su tėvu. Po motinos mirties kurį laiką jie gyveno dviese. V. tik kartais aplankydavo draugė. Pasiginčijimų tarp tėvo ir V. gal būdavo, bet nieko ypatingo – piktai nebendraudavo. V. niekada neminėjo, kad jam nepatinka tėvas ar jo elgesys. Jis (V. M.) su V. bendraudavo, gal didelio atvirumo nebūdavo, bet susiskambindavo ir susirašydavo. V. kaip žmogus yra tylus, nedrąsus, vengiantis konfliktų. Jis neturi versijos, kodėl V. užmušė tėvą, pats neranda atsakymo. Galvojo apie ligą. Nežino, kodėl tėvas buvo be apatinių kelnaičių. Jis įprastai vakarais eidavo praustis, o toje patalpoje, kur viskas įvyko yra dušas, todėl jis galėjo eiti praustis. Tėvas turėjo draugę, bet jie kartu negyveno, kartais bendraudavo, leisdavo laiką kartu. Tėvo darbo įrankiai būdavo tame koridoriuje, kaip V. ir pasakojo. Ten yra spintelė, kur būdavo įvairūs įrankiai. Ten galėjo būti ir plaktukas. V. viską teisingai nurodė. Įėjus į patalpą ta spintelė su įrankiais į akis nekrinta, reikia žinoti, kur tie įrankiai laikomi. Po motinos mirties pastebėjo pokyčius V. elgesyje. V. būdavo neramus, kartais išsakydavo baimes, lyg jį kažkas sektų. Čia taip buvo po motinos mirties, tačiau vėliau lyg viskas gerai buvo. Jie po motinos mirties kreipėsi dėl V. į psichiatrus ir jam buvo paskirtas gydymas. Po gydymo su V. kaip ir viskas gerai buvo. Tos baimės, ta jo būsena truko gal apie pusę metų po motinos mirties. Patikslino, kad jis iš tėvo sužinojo, kad V. pasiskolino iš jo 200 Eur. Jo žiniomis, tai buvo ne pirmas kartas, kada tėvas jam skolino pinigus. Tėvas sakė, kad neskolins daugiau jam pinigų, kol jis jam neatiduos ankstesnės skolos. Liudytojo žiniomis, tėvas nepriekaištaudavo V., kad jis iš jo skolinasi pinigus.

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo V. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-24, liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad J. M. buvo jo tėvas. Šeimoje yra trys vaikai: V. M., jis, bei M. M.. Maždaug prieš 4 metus mirė motina ir tėvas J. M. liko gyventi vienas. Anksčiau pas tėvą namuose gyveno V., bet maždaug jau pusmetis, kai negyvena, nes gyvena pas netoliese gyvenančią sugyventinę I. D.. Paskutinį kartą pas tėvą pats buvo užsukęs maždaug prieš savaitę. Po to telefonu su tėvu nekalbėjo. 2024-03-24, apie 13 val., jo žmonai L. H. per programėlę „Messenger“ parašė tėvo draugė Z., kuri pranešė, kad nuo penktadienio nesusisiekia su tėvu. 2024-03-23, tėvui skambino, rašė ir jo žmona, bet jis taip pat neatsiliepė. Anksčiau būdavo, kad jis kartais neatsiliepdavo, tad nieko blogo nepagalvojo. Kada žmona gavo tėvo draugės žinutę, nusprendė tėvą aplankyti. Todėl su žmona 2024-03-24, apie 14 - 15 val., atvažiavo į tėvo J. M. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo duris rado užrakintas, tačiau pats raktą turėjo. Tėvo namų raktą turi ir pats, ir brolis V.. Turimu raktu atsirakino namų duris. Užėjęs į namų vidų, koridoriuje už virtuvės, rado gulintį savo tėvą. Jis gulėjo ant grindų patiesto čiužinio ir buvo užklotas paklode. Buvo užklotas visas. Paklode buvo užklotas kūnas iki galvos, o galva buvo užklota su tamsiu rankšluosčiu. Tada pats atklojo rankšluostį, paklodę ir rado po jais gulintį tėvo kūną. Jis gulėjo ant nugaros, jo galva buvo po stalu, o kojos buvo pakištos po spinta. Kada atvyko ir rado tėvą, norėjo pažiūrėti gyvybės ženklų, todėl nekeisdamas kūno padėties pasuko kūną su čiužiniu, kad galėtų pilnai prieiti prie tėvo galvos. Nuo čiužinio kūno nekėlė, nevertė, tiesiog su čiužiniu jį prisitraukė. Kūną pasuko maždaug 90 laipsnių kampu. Patikslino, kad jo galva ir buvo toje vietoje, kur po stalu matomas kraujas. Kūną atstūmęs įsitikino, kad tėvas yra miręs, jau atšalęs. Tuo metu jo žmona paskambino bendrajam pagalbos centrui. Čiužinys, ant kurio gulėjo tėvo kūnas, visada buvo užkištas tame pačiame koridoriuje, tarp spintos ir sienos. Toje vietoje grindys visada būdavo tuščios. Vėliau, kai apie šią nelaimę pranešė giminaičiams, sužinojo, kad 2024-03-24 paties teta R. T. bendravo su V. M. ir šis jai prisipažino, kad prieš kelias dienas nužudė tėvą. Prisipažino, kad patykojo ir sudavė į galvą. Taip pat vėliau jo žmona L. bendravo su V. drauge ir ši taip pat jai sakė, kad V. prasitarė, jog nužudė tėvą. Visų brolių su tėvu santykiai buvo geri. V. santykiai, kiek pačiam buvo žinoma, su tėvu taip pat buvo geri. Kada pats paskutinį kartą buvo pas tėvą, tai yra maždaug prieš savaitę, tėvas pasakojo, kad V. paskolino 200 Eur mokesčiams mokėti, bet V. pinigus praleido ne vien mokesčiams ir dar kartą buvo atėjęs pasiskolinti pinigų. Tėvas sakė, kad daugiau pinigų neskolino. Nežino ar tėvas turėjo namuose grynųjų pinigų. Jeigu ir turėjo, tai nežino kur juos laikė. Jo santykiai su broliu V. taip pat buvo geri. Su juo kartais susiskambindavo, susirašydavo. Susirašė ir vakar ir šiandien, bet jis nieko neminėjo apie tėvą. Paskutinį kartą V. matė maždaug prieš porą mėnesių. Telefonu kalbėjosi jau seniai, daugiau nei prieš mėnesį. Brolis tėvu niekada nesiskųsdavo. Po motinos mirties V. elgėsi keistai. Jam pradėjo rodytis, kad jį kažkas seka, jis matė žmones, kurių nematė kiti. Žino, kad brolis bent porą kartų buvo nuvykęs pas psichiatrus. Žino, kad broliui buvo išrašyti vaistai, bet nepamena kokie. Kiek žino, jis tai gerdavo tuos vaistus, tai negerdavo. Nežino ar broliui buvo nustatyta kokia nors liga, tačiau pastaruoju metu jis pačiam nesiskundė, kad prastai jaučiasi, kažko įtartino jo elgesyje nepastebėjo. Su juo bendraujant jis buvo adekvatus, orientavosi savyje, taip pat laike ir vietoje. V. pastaruosius kelis metus turi problemų su alkoholiu. Kartais net kelis kartus per savaitę gerdavo alkoholio. Nebūdavo taip, kad gertų ištisai nuo ryto, ar kad dėl gėrimo dingtų iš socialinio gyvenimo, į darbą visada nueidavo. Nežino ar V. gėrė paskutinėmis dienomis. Nežino ar V. nejautė nuoskaudų tėvui, niekada juo nesiskųsdavo. Jeigu jis ir nužudė tėvą, tai nežino dėl ko. Tėvas buvo geros sveikatos, nesirgo, buvo aktyvus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-25, liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje dėl patirtos turtinės, neturtinės žalos. Padaryta didelė moralinė žala dėl šio įvykio: patyrė daug nuoskaudų, su tėvu santykiai buvo artimi. Taip pat patyrė turtinę žalą - apmokėjo laidotuvių išlaidas. Iš viso patyrė apie 3 000 Eur išlaidų, t. y. laidotuvių organizavimas, gedulingi pietūs, duobės kasimo išlaidos, bažnyčios auka ir pan. Taip pat laukia vadinamas keturnedėlis, t. y. mėnuo po tėvo mirties. Jo išlaidomis rūpinsis taip pat jis. Ateityje laukia kapavietės tvarkymo darbai, paminklo statymas. Jais taip pat rūpinsis jis. Visą šią turtinę patirtą žalą pateiks civiliniame ieškinyje, jeigu jį reikš. Jam yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau ar jį reikš šiuo metu negali pasakyti. Jeigu reikš, jame pateiks visą patirtą neturtinę ir turtinę žalą su pagrindimu. Ar tėvas buvo apsidraudęs gyvybės draudimu nežino. Kiek žino, tėvas buvo banke „atsidaręs“ pensijų kaupimą kartu su draudimu. Šiuo metu laukia vizitas į banką dėl šių reikalų. Nežino, kokia sukaupta suma galėtų būti.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų pagarsinimo, V. M. pareiškė, kad jis šiuos savo parodymus palaiko ir tvirtina. Civilinio ieškinio nereiškė.

Iš nukentėjusiojo M. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo brolis, o nužudytasis J. M. buvo jo tėvas. Apie žmogžudystę sužinojo iš brolio V., nes pats tuo metu buvau užsienyje - (duomenys neskelbtini). Iš užsienio grįžo tik į tėvo laidotuves. Į Lietuvą atvyko likus dienai iki laidotuvių ir tėvas jau buvo pašarvuotas. Patikslino, jog kada sužinojo, kad tėvas nužudytas, iš pradžių nepagalvojo, jog tai galėjo padaryti V.. Žinojo, kad V. kartais būdavo problematiškas, kad kartais gerdavo alkoholį, tačiau jis nebuvo nei konfliktiškas, nei agresyvus. Sunku patikėti, kad jis taip pasielgė. Jis kas tris savaites grįždavo į Lietuvą savaitgaliui ir kiekvieną kartą praktiškai aplankydavo tiek tėvą, tiek V.. Nėra girdėjęs, kad V. jaustų nuoskaudas, nusivylimą tėvu. Paskutinį kartą su tėvu kalbėjosi likus dviem dienom iki žmogžudystės. Tėvas sakė, kad V. neskolino pinigų. Tėvas jam pasirodė šiek tiek sunerimęs. Tėvas šiaip buvo labai ramus žmogus. V. turėjo problemų su žalingais įpročiais – jei gerdavo, tai labai daug, didelį kiekį. Su juo yra kalbėję apie šią problemą. Tačiau V., kartais sustodavo ir nebegerdavo. V. draugę pažįsta. Jie gyveno kartu beveik metus vienuose namuose. Tarp jų santykiai nelabai geri buvo, sakytų, net blogi. Mergina šiurkštaus charakterio, V. yra švelnesnio charakterio. Ji pati irgi daug gerdavo.

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo M. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93-97).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-18, liudytoju apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad J. M. buvo jo tėvas. Jis gyveno kartu su jo mama (J. M. žmona) G. M. adresu, (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug 3 - 4 metus mirė motina G. ir tėvas nurodytu adresu liko gyventi vienas. Abu tėvai turėjo tris vaikus – M. M., V. M. ir V. M.. Su broliu V. jis jau keli metai kaip išsikėlę iš gimtų namų, o brolis V. M. gyveno kurį laiką dar pas tėvus. Kada mirė motina jis dar vis gyveno tėvų namuose. Kai dar visi broliai kartu augo gimtuose namuose visų santykiai buvo geri. Tėvų ir vaikų santykiai taip pat buvo geri. Apie brolio V. ir tėvo santykius nieko blogo negali pasakyti, nieko blogo neįžvelgė. Tėvas visada būdavo ramesnis žmogus, nelabai linkęs keiktis, ar šaukti, ar smurtauti. Smurto atvejų iš tėvo pusės nė vienam iš brolių neteko. Pats brolis V. jokiu negeru elgesiu vaikystėje neišsiskyrė, neturėjo jokių psichologinių problemų. Jam (M. M.) neteko girdėti, jog V. turi kokių psichologinių problemų. V. dar gyvenant tėvų namuose, jis vis ieškodavo darbų, juos dažnai keisdavo, dažnai vartojo alkoholį. Ne kartą teko ir jam pačiam šia tema su juo kalbėti, jog jis mažiau vartotų alkoholio, eitų dirbti, ieškotų darbo. Darbai jo būdavo pavieniai, būdavo ir taip, jog jam siūlo dirbti, o jis neina. Manė, jog jam pas tėvus buvo gyventi patogu ir jis nieko keisti nenorėjo. Išsikraustęs iš gimtų namų, jis (M. M.) su tėvu palaikydavo ryšį, susiskambindavo, jį lankydavo. Nors ir dirbo užsienyje, tačiau sugrįžęs į Lietuvą visada apsistodavo tėvų namuose. Tėvas jam niekada nesiskųsdavo netinkamu ar blogu brolio V. elgesiu. Prieš maždaug metus laiko V. išsikraustė iš gimtų namų ir gyveno (duomenys neskelbtini), netoli tėvo namų. Pradėjo gyventi su savo drauge - sugyventine I. D.. Nuo to laiko tėvas liko gyventi namuose vienas. Žino, jog V. dažnai ateidavo pas tėvą skolintis pinigų. Paties žiniomis, tėvas turėjo santaupų, grynųjų pinigų, taip pat gaudavo pensiją. Žino, jog tėvas skolindavo broliui V. pinigų ir mano, jog jam jų reikėjo alkoholiui. Kelios savaitės prieš įvykį, bendraujant su tėvu telefonu, jis buvo užsiminęs, kad buvo atėjęs V. ir jis jam paskolino 200 Eur. Taip pat pasakojo, jog kelios dienos prieš įvykį jis vėl buvo atėjęs skolintis pinigų. Tėvas teigė, jog šį kartą pinigų neskolino. V. tada rašė ir jam (M. M.), prašė paskolinti pinigų. Jam jų neskolino, nes tuo metu neturėjo galimybės padaryti pavedimo. Po motinos mirties pastebėjo brolio V. elgesyje pasikeitimų. Taip pat brolio V. sugyventinė jam pasakodavo apie V.. Pastebėjo bendraujant su broliu, jog jis pasidarė mažiau kalbus, užsisklendė savyje. Jo sugyventinė I. pasakodavo, jog V. pasikeitė. Labai jį paveikė motinos laidotuvės. Nežinojo, kad V. lakėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus. Šiaip santykiai su broliu bendrai buvo geri. Jokių konfliktų, nuoskaudų nebuvo. Visi broliai tarpusavyje ir šeimos nariai bendravo gana gražiai. 2024-03-24, pats buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje kaip įprastai. Joje sulaukė brolio V. skambučio. Pokalbio metu brolis pasakė, jog mirė tėvas. Brolis sakė, jog greičiausiai tėvas nukrito namuose nuo laiptų. Tuo metu brolis dar nežinojo kaip viskas nutiko. Po to, tos pačios dienos vakare, brolis V. vėl paskambino ir pasakė, jog brolis V. prisipažino policijoje, jog jis nužudė tėvą. Tai buvo visiškai netikėta, neįsivaizduota žinia, buvo šokas. Pageidavo būti pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje dėl patirtos neturtinės žalos - dėl tėvo nužudymo. Padaryta didelė moralinė žala dėl šio įvykio, patyrė daug nuoskaudų, su tėvu santykiai buvo artimi. Yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ar jį reikš šiuo metu negali pasakyti. Jeigu reikš, tai jame pateiks visą patirtą neturtinę žalą su pagrindimu. Turtinės žalos nepatyrė visiškai, nes laidotuvių išlaidas apmokėjo brolis V.. Ar tėvas buvo apsidraudęs gyvybės draudimu - nežino, bet pasidomės. Negali pasakyti kodėl taip nutiko. Paties žiniomis jokių didelių konfliktų tarp V. su tėvo nebuvo. Apie brolio nuoskaudas tėvui nieko nežino, nemano, jog tokių galėjo būti. Tėvas buvo sveikas, aktyvus, vairavo automobilį, didelių ligų jokių neturėjo.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, M. M. pareiškė, kad palaiko ir tvirtina juos. Patikslino, jog tėvas jam yra sakęs, kad V. norėjo pasiskolinti pinigų mokesčių sumokėjimui, vėliau norėjo pasiskolinti maistui, tačiau abu su tėvu nusprendė, kad jis norėjo pasiskolinti pinigų alkoholio įsigijimui. Tėvas vis tiek skolino pinigus V., tačiau jam kilo įtarimas, kad V. juos pragerdavo. Jam (M. M.) kilo mintis, kad galbūt V. yra prasiskolinęs kažkam, nes paprastai tokių didelių sumų neprašydavo, įprastai skolindavosi mažesnes sumas, o tada paprašė paskolinti 200 Eur. Paminėjo, kad koridoriuje buvo spinta su įrankiais, kurioje buvo krepšys, kuriame dažniausiai būdavo plaktukas, bet kartais plaktukas būdavo padėtas pačiame koridoriuje ir įėjus į vidų iš karto buvo matomas, arba jis būdavo pakabintas ant vinies. Kartais plaktukas būdavo padėtas matomoje vietoje, o kartais spintoje.

Iš liudytojos L. H. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. H. parodė, kad nužudytasis J. M. buvo jos uošvis. 2024-03-24, jos vyras V. M. atvažiavo pas jos mamą. Vyras pasakė, kad neatsiliepia jo tėtis. Ji pasipiktino, galvojo, kad tėvas su savo drauge. Bet jai parašė tėvo draugė ir pasakė, kad nesusisiekia su J.. Ir ji pasakė vyrui, kad gal kažkas atsitiko su jo tėvu ir jie pas jį nuvažiavo. Kada atvažiavo J. M. namų durys užrakintos. Vyras (V. M.) atsirakino duris. Ji nuėjo į tualetą, o jos sutuoktinis nuėjo į kambarį. V. suriko, ji išbėgo ir pamatė, kad jis traukia tėvą už kojų. Ant tėvo kūno buvo antklodė. Su vyru pagalvojo, kad tėvas nukrito nuo laiptų, nes nesimatė kraujo. Ji priėjo, vyras klūpėjo prie tėvo, matėsi, kad jis negyvas. Tada pamatė, kad po tėvo kūnu yra klanas kraujo. Tėvas gulėjo po stalu. Ji su vyru svarstė, kad kaip jis čia nukrito po tuo stalu ir užsiklojo čiužinuku. Paskambino į greitąją pagalbos tarnybą, pasakė, kad rado negyvą žmogų. Kol laukė greitosios, šiukšlinėje rado alkoholio butelį. V. paskambino V., bet jis nekėlė telefono. Tada skambino I. D., bet ji neatsakė į skambučius. Po kurio laiko I. D. pati atskambino ir klausė, ko čia jie skambinėja V., sakė, kad V. iš jos atėmė telefoną ir išėjo iš namų. Tai sužinojusi ji (L. H.) su V. lyg ir suvokė, kad čia V. darbas. Kada baigė pokalbį su I. D., ji (L. H.) paklausė V. ar tai V.?. V. atsakė, kad turbūt. V. turėjo problemų su sveikata. Jam buvo suteikta daug progų tas problemas išspręsti. V. vaidenosi, jis gydėsi pas psichiatrus. Pradžioje V. gėrė, po to negėrė. Jam buvo sakoma, kad jam reikia gydytis. Tačiau jis sakydavo, jog gali negerti ir pats. Bandė jį gydyti, bet jis nenorėjo. Kada minėtomis aplinkybėmis rado tėvą, V. skambino tetai R.. Ji pasakė, kad šiuo metu sėdi su V. ir šnekasi. V. jai pasakė, kad rado tėvą negyvą. R. sakė, kad jai V. pats prisipažino, kad nužudė tėvą. Buvo sužalota visa tėvo galva. Greitoji atvažiavo ir medikai pasakė, kad jis negyvas. Pagalvojo, kad tai V. darbas, nes prieš savaitę buvo atvažiavę pas tėvą. Tuo metu tėvas pasakė, kad V. buvo paskolinęs 200 Eur ir jis jų negrąžino, o po kurio laiko vėl atėjo skolintis, tai tėvas jam daugiau pinigų neskolino, sakė, kad dėl to V. bus supykęs. V. jau seniai vartoja alkoholį. Jeigu tėvas jam ką pasakydavo, tai V. dėl to pasakymo pergyvendavo. V. į jam sakomas pastabas, pamokymus atsakydavo tylėjimu. Vieną kartą ji su M. rėkė ant V., kad jis eitų dirbti, tačiau jis tylėjo. V. visą laiką turėjo draugų, jis atrodė švelnus. Kad V. galėjo nužudyti tėvą, ji su V. sugalvojo patys. Po to tai patvirtino ir teta. Psichikos problemos V. pasireiškė po motinos mirties. Jis buvo mylimiausias jos vaikas. Jis anksčiau rūkė „žolę“. Po motinos mirties V. pasakė, kad jį lyg kažkas persekioja. Tada V. buvo nuvažiavęs aiškintis pas tą, kuris jį tariamai persekioja. Paaiškėjo, kad V. niekas nepersekioja. O vieną kartą V. pakvietė V. prie lango ir rodė, jog vaikšto moteris su šuniuku, tačiau ten nieko nebuvo. V. kiekvieną dieną skusdavosi barzdą ir jo veidas nuo to buvo sužalotas. Nepaisant to jis vis tiek skusdavosi. Toks jo elgesys atrodė nenormalus.

Siekiant patikrinti liudytojos L. H. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 103-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-25, liudytoja apklausta L. H. parodė, kad ji yra V. M. žmona. Vyras V. turi du brolius: V. M. ir M. M.. Kartu su vyru jie jau beveik šešiolika metų kartu, tad apie jo šeimą žino nemažai. Vyras V. užaugo kartu su tėvais G. M. ir J. M.. Jiems dar draugaujant ir susituokus bendraudavo ir su jo tėvais. Kartu su V. rūpinosi jo tėvais, dažnai juos lankydavo. Jo tėvai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). V. su broliais V. ir M. visada bendraudavo, palaikydavo ryšius. Dažnai susitikdavo ir tėvų namuose, minėdavo šventes ir pan. V. M. paskutiniu metu gyveno tėvų namuose, o maždaug prieš pusę metų išsikraustė pas draugę. Gyveno netoli tėvo namų. Kol gyveno V. su savo tėvais, ji pastebėjo, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tai jis darė jau seniai. Buvo dar gyva vyro motina G.. Jau tuo metu tiek ji pati, tiek ir jos vyras V., ne kartą yra sakę V. pastabas, dėl didelio alkoholio kiekio vartojimo. Būdavo taip, jog jis tiesiog gyveno pas tėvus, niekur nedirbo ir vienas vartodavo alkoholį. Kol jo mama G. buvo dar gyva, V. namuose ar prie jos negerdavo, tik grįždavo išgėręs. Kada motina numirė, pastebėjo jog jis įsidrąsino ir pradėjo gerti alkoholį vienas namuose. Jo tėvas J. V. sakydavo, jog taip negalima, kad tiek negertų. V. nereagavo į tokias tėvo pastabas. Ji ne kartą ir pati norėjo užregistruoti V. gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui, ieškojo medicinos įstaigų. Tačiau V. nesutikdavo gydytis, sakydavo, kad jeigu norės ir pats savarankiškai atsisakys alkoholio vartojimo. Taip pat žino ir pati yra mačiusi, jog V. parūkydavo ir narkotinių medžiagų, vadinamos „žolės“. Tai matydavo tada, kada lankydavosi vyro V. tėvų namuose. Buvo pastebėjusi, jog paskutiniu metu V. jau negerai su psichika. Vyras V. net pats V. yra užregistravęs pas psichiatrą, pas kurį V. lyg ir buvo apsilankęs. Kiek yra žinoma, jam buvo paskirti vaistai, lyg ir nuo depresijos. Tačiau nežino ar jis juos gėrė. Po V. motinos mirties jo psichologinė būklė dar labiau pablogėjo. Neteko pačiai pastebėti ir žinoti kažkokių konfliktų ar nesutarimų, pykčių tarp V. ir jo tėvo J.. Likus savaitei iki įvykio, kartu su vyru V. buvo aplankyti jo tėvo J.. Susitikimo metu J. pasakojo, kad pas jį buvo atėjęs V. skolintis pinigų ir jau nebe pirmą kartą. Uošvis sakė, jog pirmą kartą paskolino V. 200 Eur, tačiau kitą kartą jam atėjus vėl skolintis pinigų, jų jam jau nebeskolino. Uošvis J. taip išsireiškė, lyg juokais, kad dabar ant jo V. bus supykęs. Patikslino, kad 2024-03-24, per programėlę „Messenger“ gavo žinutę nuo uošvio draugės Z., kurioje ji nurodė, kad nesusisiekia su juo jau kelias dienas. Ji (L. H.) apie tai pasakė savo vyrui V.. Sulaukusi tokios žinutės ir pati bandė skambinti uošviui, tačiau jis neatsakė. Tada kartu su vyru V. tą pačią dieną, apie 15:00 val., vyko į uošvio namus pažiūrėti, kodėl jis neatsiliepia, kaip gyvena. Atvykusi su vyru V. bandė įeiti į namą, kurio durys buvo užrakintos. V. turėjo tėvo namų raktą ir juo atrakino duris. Užėjus į uošvio namus, o būtent į koridorių, jame ant grindų pamatė gulintį uošvį. Jis gulėjo ant nugaros, ant patiesto čiužinio. Uošvio galva buvo pakišta po stalu, o kojos po spinta. Tame koridoriuje yra ir spinta, ir stalas. Visas jo kūnas buvo užklotas žalsvos spalvos paklode. Jokio kraujo nei ant grindų, nei kur kitur dar iš pradžių nematė. Pirma mintis buvo, jog jis nukrito nuo laiptų. Tada abu su vyru atklojo antklodę nuo uošvio kūno ir vyras patikrino jo pulsą. Suprato, kad uošvis yra jau miręs. Tada ant veido pamatė smurto žymių: nosis kruvina, galva taip pat. Matėsi žaizdos veido ir galvos srityje. Dar vis galvojo, kad jis krito nuo laiptų ir tos žaizdos yra nuo kritimo. Pradėjus labiau apžiūrinėti uošvį, kartu su vyru nusprendė, jog krisdamas taip negalėjo susižeisti. Tuo metu ji kvietė ir pagalbą, skambino pagalbos numeriu 112. Kol laukė pagalbos tiek ir ji pati, tiek ir jos vyras skambino artimiesiems. Vyras V. skambino savo broliui V., tačiau jis neatsiliepė. Skambino V. norėdamas pranešti apie įvykį. V. į vyro skambučius neatsakė. Skambino ir ji pati V. per programėlę „Messenger“, tačiau jis neatsiliepė. Tada ji su vyru skambino V. sugyventinei I. D.. Ji iš pradžių taip pat neatsiliepė, tačiau po maždaug 5 min., ji pati perskambino vyrui V.. Girdėjo kaip V. su ja kalbėjo telefonu ir išgirdo jo frazę „tai jis pabėgo“?. Tai buvo klausimas I., ir tada pasižiūrėjo į vyrą V.. Susitikus žvilgiams jau tada suprato, kad čia kažkas įvyko negero kas susiję su V.. Tada pati vyrui pasakė, jog mano, kad tėvą nužudė V. ir vyras tam pritarė. Sulaukė greitosios pagalbos medikų, kurie atvyko ir konstatavo uošvio mirtį. Pati nežino kodėl V. M. nužudė savo tėvą J. M.. Gali daryti tik prielaidą, jog tai turėjo įtakos jo alkoholio vartojimas ir psichinė būklė.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, liudytoja L. H. pareiškė, kad ji šiuos savo parodymus palaiko ir tvirtina.

Iš liudytojos R. T. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. T. parodė, kad nužudytasis buvo jos sesers vyras. 2024-03-24, apie 15 val., iš V. M. gavo žinutę, kurioje jis prašė greičiau atvažiuoti į jo nurodytą vietą. Žinutė buvo keistoka, todėl ji viską metė ir nulėkė į nurodytą vietą. Ta vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tada jai paskambino V. M. ir pasakė, kad mirė jo tėvas. V. ji pasakė, jog perskambins. Išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su V., ten taip pat buvo ir jo draugė I. D.. Ji paklausė V. ar jis žino, kad mirė jo tėvas. V. atsakė, jog žino ir kad jis yra dėl to kaltas. Jis jos paprašė, kad ji kartu su juo šiek tiek paeitų į šalį. I. D. V. liepė važiuoti namo. Su V. nuėjo į jos mašiną ir ji jo paklausė kas atsitiko, gal susipykot, gal netyčia. Tačiau jis pasakė, kad ne, kad jis patykojo tėvo už kampo ir tada mušė tol kol užmušė. Klausė jo, kodėl jis tai padarė. Jis atsakė jog nežino. Tada ji jam pasakė, jog jis kartu su ja važiuotų iki tėvo namų, tačiau jis jai atsakė, jog nevažiuos, nes bijo. Tada ji jį nuvežė į namus, kuriuos jis nuomojosi su savo drauge ir dar jo paklausė ar jis nesiruošia kur nors bėgti. Pasakė jam, kad niekuo jam negali padėti ir kad reikia kreiptis į policiją. Jis pasakė, jog tai žino ir pažadėjo nebėgti. Tada ji nuvažiavo pas V. ir jam papasakojo ką sužinojo iš V.. Buvo užėjusi į J. M. namus, matė jo lavoną. V. ja pasitikėjo. Kada mirė V. motina, visiems trims jos vaikams pasakė, kad jie skambintų jai, jeigu ko reikės. V. pasakodamas apie tėvą labai verkė. Sakė, kad nežino, kodėl taip padarė. Kiek ji žino, jo santykiai su tėvu buvo normalūs. Nežino, ar tarpusavyje konfliktavo. Niekada nepagalvotų, kad V. galėjo taip pasielgti. Patikslino, kad po motinos mirties V. elgesys pasikeitė. Jų motina sirgo, todėl dažnai būdavo jų namuose. Bandė V. pašnekinti, jis sakė, kad jį persekioja, kad jis kažko bijo. Bet iš tikrųjų niekas jo nepersekiojo. Jos dukra jį vežė pas psichiatrą į (duomenys neskelbtini). V. buvo skirti vaistai, kuriuos jis vartojo. Jam po motinos mirties buvo negerai su psichika.

Siekiant patikrinti liudytojos R. T. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-24, liudytoja apklausta R. T. parodė, kad yra V. M. teta, bei krikšto mama. Su V. buvo artimi, bendraudavo. 2024-03-24, apie 15:00 val., į savo telefoną iš V. gavo SMS žinutę su tekstu: „Man reikia Jūsų pagalbos, kuo skubiau atvažiuokit į (duomenys neskelbtini) prie užtvankos“. Pati bandė V. skambinti, bet jis atmetė skambutį. Tada jam parašė žinutę, kad atvažiuoja. Jis atrašė, kad atvažiuotų viena, taip pat parašė: „Greičiau, prašau“. Tada pati su savo automobiliu važiavo į nurodytą vietą. Žinojo, kad V. turi psichinių problemų, tad bijojo, kad jis ko nors sau nepasidarytų. Atvažiavus į nurodytą vietą, prie užtvankos (duomenys neskelbtini), rado ant pievos stovinčius ir verkiančius V. M. ir jo sugyventinę I. D.. Tik atvykus ir dar prieš išlipant iš automobilio, pačiai į telefoną paskambino V. brolis V. M., kuris pranešė, kad mirė tėvas J. M.. Pati tada greitai baigė pokalbį ir išlipo iš automobilio. Iš karto paklausė V. ar jis žino kad mirė tėvas, o V. atsakė, kad žino. Paklausė jo kas atsitiko, nes matė jį ir I. verkiančius. V. nieko nesakė, liepė I. važiuoti namo, nes nori pasikalbėti su ja niekam negirdint. I. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. V. sakė, kad nori su ja pasikalbėti, todėl V. pasikvietė pasikalbėti į savo automobilį. Įsėdus į automobilį, V. pradėjo kalbėti, kad tai jis kaltas dėl tėvo mirties, kad tai jis užmušė tėvą. Verkė ir kartojo: - „Ką aš padariau“. Pasakojo kaip užmušė tėvą. Sakė, kad patykojo tėvo už kampo ir tol mušė, kol užmušė. Nesakė į kur mušė, taip pat nesakė kuo ir kaip mušė. V. nesakė kurioje tiksliai vietoje, o ir pati jo neklausė. Klausė kada mušė, V. sakė, kad penktadienį. V. dar klausė, kad gal jis netyčia kažką padarė, gal susistumdė, gal jis klysta, gal jam tik taip atrodo, bet V. sakė, kad ne, kad viskas taip ir buvo kaip pasakoja. Paklausė V., kodėl jis tai padarė, o jis atsakė, kad nežino kodėl. Taip pat pasakė: - Aš negalvojau, kad man taip blogai. Taip pat V. prašė jos pagalbos, bet jam atsakė, kad niekuo negali jam padėti, kad reikia policijos. V. atsakė, jog tai žino. Pokalbio metu V. pastoviai kartojo: - Ką aš padariau. Pati klausė V. ar jis buvo gėręs ko nors, alkoholio ar ko kito, kai smurtavo prieš tėvą, bet jis atsakė, kad nebuvo išgėręs. Pokalbio metu jautėsi, kad V. buvo išgėręs alkoholio. Jautėsi alkoholio kvapas, bet neblaivus nebuvo. Pati pasiūlė V. nuvežti jį pas brolį V., bet V. atsakė, kad bijo. Prašė jos, kad nuvežtų jį į namus. Tada ji jį nuvežė į namus. Namuose I. jos paklausė ar V. nužudė savo tėvą ir ji jai atsakė, kad taip. Palikusi juos, išvažiavo. Paskutinį kartą J. M. matė praėjusiame savaitgalyje. Po to telefonu nebendravo. 2024-03-22, apie 12:25 val., pati J. parašė žinutę, tačiau J. neatrašė. Paskutinį kartą V. matė maždaug prieš porą mėnesių, o su juo susirašė maždaug prieš porą savaičių. Pati nežino jokių nesutarimų ar piktumų tarp V. ir jo tėvo J.. Kiek žino, jie sutardavo normaliai, anksčiau V. gyveno pas tėvą jo namuose. Jeigu V. nužudė J., tai pati nežino dėl ko. V. turėjo psichinių problemų. Po motinos mirties jis pradėjo elgtis keistai, jam pradėjo vaidentis, jis kažko bijodavo. Tapo uždaras, pastoviai atrodydavo liūdnas, nelaimingas. Vis sėdėdavo ir žiūrėdavo į vieną tašką. Sakydavo, kad jį kažkas persekioja. Žino, kad jis bent kartą buvo pas psichiatrą (duomenys neskelbtini). Taip pat pas psichologę. Jam buvo išrašyti vaistai. Anksčiau jam daug kartų yra sakiusi, kad jeigu reikės pagalbos, tai kad kreiptųsi į ją. Jis atsakydavo, kad jam viskas gerai ir jokios pagalbos nereikia.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, liudytoja R. T. pareiškė, kad ji šiuos savo parodymus palaiko ir tvirtina. Patikslino, kad V. po motinos mirties pasikeitė. Jo ryšys su mama buvo labai artimas. Tiesiog ji tai matė ir jautė. To pats jis jai nėra sakęs. Jis alkoholį kažkiek vartojo, tačiau nežino kiek dažnai ir kokiais kiekiais jį vartojo. V. buvo ramaus būdo.

Iš liudytojos I. D. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. D. parodė, kad V. buvo be galo ramus žmogus. Kada jis gyveno tėvų namuose, tai juos tvarkė bei prižiūrėjo. Tikslios datos neatsimena, tik pamena, kad viskas įvyko iš ketvirtadienio į penktadienį. Atsimena, kad ketvirtadienio vakare ji su V. nuėjo miegoti. Nubudusi apie 1 val., nakties, V. šalia neberado. Jie tuo metu gyveno kartu (duomenys neskelbtini) gatvėje, o nužudytasis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji grįžo iš darbo apie 18 valandą. V. tuo metu jau buvo namuose. Jis pasiėmė jos mašiną ir nuvažiavo iki parduotuvės. Grįžo gal po pusvalandžio. Tada tiesiog atsigulė. Dienos metu ar prieš užmiegant V. nieko neįprasto nepasakė. Neradusi šalia V., ji jam skambino, tačiau jo telefonas buvo paliktas namuose, todėl ji jo laukė sugrįžtančio. Kada V. sugrįžo į namus, jis jai pasakė, kad jis buvo pasivaikščioti. Kitą rytą ji išvažiavo į darbą. V. namuose jau nebebuvo. V. į darbą visada anksčiau keldavosi negu ji, todėl ryte jo vėl neberadusi namuose, ji pamanė, kad jis jau išėjo į darbą. Kažkaip nėra atkreipusi dėmesio į tai ar V. namuose dažnai palikdavo savo mobiliojo ryšio telefoną. Patikslino, kad tai buvo pirmas kartas, kada V. naktį buvo išėjęs pasivaikščioti, kaip jis pats sakė. Apie V. ji nieko blogo negali pasakyti. Jo santykiai su tėvu taip pat buvo geri. Nėra mačiusi, kad jis su tėvu apsižodžiuotų ar pyktųsi. V. nėra jai sakęs, kad jis pyksta ant tėvo arba kad tėvas jam yra padaręs kažką blogo. Jauniausias V. brolis, grįžęs iš užsienio, visada ir juos aplankydavo, prie jos niekada nepriekaištaudavo V. dėl kažko. V. tikrai nebuvo alkoholikas. Ji alkoholiku vadintų žmogų, kuris valkatauja dienomis ir naktimis. Apie patį įvykį ji sužinojo tik sekmadienį po pietų iš V. brolio V.. V. jai paskambino ir paklausė, ar V. nebuvo išėjęs naktį. Ji atsakė, kad V. buvo išėjęs. Jau po įvykio V. dar buvo užėjęs į jų nuomojamus namus ir ji jo klausė, kodėl jis tai padarė. Jis jai atsakė, jog nežino, kad jam trūko proto. Patikslino, kad būdavo, jog V. naktimis pašokdavo iš lovos, nes jam atrodydavo, kad kažkas vaikšto po kiemą. Kartais sakydavo, kad jaučia, jog jį seka, arba kad girdi balsus. Tačiau agresijos iš jo pusės niekada nebūdavo. Visada su juo ji susiskambindavo ir susirašydavo. Ji nežino, kaip jis elgdavosi darbe. Su V. broliais ji bendraudavo. Su pačiu nužudytuoju bendravo tiek, kiek susitikdavo svečiuose. V. tėvas buvo labai ramus žmogus, toks pat kaip V.. V. tėvas saikingai vartojo alkoholį. Miestelis iki šiol yra sukrėstas įvykio. Neįsivaizduoja, kodėl V. taip pasielgė. Sveiku protu tai nesuvokiama. V. jai nieko nepasakojo apie patį nužudymą. Atsimena, kad šeštadienį ji tvarkėsi namuose, V. buvo parduotuvėje, grįžęs elgėsi ramiai, įprastai, nieko blogi ji neįtarė. Kada ji sužinojo apie įvykį, jai buvo šokas. V. išsikraustė iš tėvo namų, nes ji su juo nusprendė, kad reikia kurti bendrą ateitį. V. labai apsidžiaugė, kada ji surado namą, kuriame jie turėjo gyventi. V. norėjo gyventi atskirai nuo tėvo. Nežino, ar V. turėjo raktus nuo tėvo namo. V. turėjo savo pajamų, nežino, ar tėvas V. duodavo pinigų. Ji V. pažįsta nuo vaikystės. Po V. motinos mirties praėjus tik kokiems dvejiems metams, ji su juo pradėjo bendrauti. Kiti žmonės pas V. tėvą nelabai užeidavo į svečius. Nežino, ar V. lankydavosi pas tėvą, galbūt užeidavo. Pažinojo V. šeimą, jo motiną. Nežino, kokie buvo santykiai tarp V. motinos ir tėvo. Iš šalies atrodė, kad jų šeima ideali. Miestelyje apie juos atsiliepdavo gražiai, tačiau kokie jų santykiai buvo namuose ji nežino. Mokesčius su V. ji mokėdavome per pusę, už nuomą atskirai, maisto tai vienas, tai kitas nupirkdavo. Aptarinėjo jų ateitį, santuokos sudarymą.

Siekiant patikrinti liudytojos I. D. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 110-113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-24, liudytoja apklausta I. D. parodė, kad kartu su V. M. gyvena du su puse metų. Iš pradžių su V. M. gyveno pas jo tėvą J. M., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu niekada nematė, kad V. nesutartų su tėvu, nebuvo jokių konfliktų tarp jų. V. niekada nekalbėdavo apie tėvą blogai. Jau apie metus ji su V. gyvena atskirai nuo jo tėvo. V. niekur nesigydė, nesiskundė psichinėmis problemomis, nors pati žino, kad prieš keturis metus, po jo motinos mirties jis vartojo gydytojo išrašytus vaistus, dėl kažkokių psichikos sutrikimų. Kartais pati pastebėdavo, kad jis elgiasi keisčiau, o ypač per motinos mirties metines ar lapkričio 1 d. Jis būdavo susimąstęs, žiūrėdavo į vieną tašką. Jeigu jam sakydavo, kad reikalinga pagalba, jis tai neigdavo, sakydavo, kad viskas gerai. Paskutines dvi savaites jis elgėsi taip pat keisčiau, nes buvo susimastęs, mažai kalbėjo. Paklausus kas yra sakydavo, kad nieko. 2024-03-21, ji grįžo namo apie 18:00 val. Pavakarieniavo su V. ir jam pasiūlė eiti atsigulti. V. apie 19.30 val., pasakė, kad važiuoja į parduotuvę. Matė, kad jis pasiėmė dvejus džinsus, sakė kad užsuks pas tėvą, paliks pas jį broliui kelnes. Jis išvyko ir po pusvalandžio grįžo į namus, atėjo atsigulti gal apie 21:00 val. Pati greitai užmigo, o prabudusi apie 22:30 val., matė, kad įjungtas televizorius, o V. miega. Pati pažadino V., kad išjungtų televizorių. Jis išjungė ir pati vėl užmigo. Po to prabudo apie 1:00 val., ir pamatė, kad V. nėra. Jam skambino, bet jis neatsiliepė. Tada pati nuėjo į kitą kambarį ir jo telefoną rado ant stalo. Išsigando, kad nebūtų ką sau pasidaręs, nes taip jis niekada nesielgdavo. V. į namus sugrįžo apie 1:30 val. Paklausus kur buvo, jis pasakė, kad pasivaikščioti, matė, kad jo batai dumblini. V. pasakė, kad buvo prie upės. Tada pati jį perspėjo, kad taip nesielgtų, o V. paprašė parūkyti, nors buvo nerūkęs apie dvi savaites ir nevartojęs alkoholio. Abu parūkė, o jis visus savo rūbus nusinešė skalbti, nusiplovė batus ir nuėjo miegoti. Paklausė jo „kam skalbi čia naktį“, bet V. nieko nesakė. Lovoje jis pačią apsikabino ir pradėjo verkti. Paklausus kas yra, jis pasakė, kad nieko. Jai atsikėlus ryte jis jau buvo išvykęs į darbą. Grįžęs vakare iš darbo, nusipirko alaus, elgėsi įprastai. Nieko pačiai nepasakojo apie savo tėvą. 2024-03-24, apie 14:45 val., jai skambino V. brolis V. M., bet V. pamatęs, kad jis skambina paėmė iš jos telefoną ir neleido atsiliepti. Ji V. paklausė kas čia vyksta, o jis pasakė „čia mūsų reikalas su V.“ ir išėjo iš namų. Išeidamas dar pasakė, jog neskambinti V.. V. išėjus į kitą kambarį ji išėjo iš namų, įsėdo į savo automobilį ir paskambino V.. Jis pasakė, kad rado tėvą J. M. negyvą. Tada ji važiavo ieškoti V.. V. rado pareinantį iš parduotuvės su jo krikšto mama R. T.. V. pasakė, jog žino, kad jis neturi tėčio, jį ramino. Tada pati jį paliko su jo krikšto mama besikalbančius. Išvažiavo namo ir dar kartą paskambino V. paklausti nuo ko mirė J.. V. pasakė, kad mirtis smurtinė. V. paklausė jos ar V. niekur nebuvo išėjęs. Tuo metu V. krikšto mama R. T. parvežė į namus ir tada pati jo klausė kodėl taip padarė, bet jis nieko nesakė, pradėjo verkti. Nežino, kodėl V. įtarė brolį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir V. jiems pasakė, kad jis užmušė savo tėvą. Policija sulaikė V. ir jį išsivežė.

Po šių jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo I. D. pareiškė, kad ji juos tvirtina ir palaiko. Patikslino, jog kada ji V., jau po įvykio, ryte neberado namuose, galvojo, kad jis išvyko į darbą, nes jis įprastai išeidavo valanda anksčiau į darbą negu ji. Ji keldavosi 6 val., o V. 5.30 val., ir išeidavo į darbą. Nežinojo, kur jis buvo išėjęs ir vėliau nesužinojo. Tikriausiai V. pasakė savo krikšto mamai, ką padarė. Krikšto mama jį parvežė į jų nuomojamus namus. Paklausė V. krikšto mamos, ar tai V. darbas ir ji atsakė, kad taip. Kada suprato, kas įvyko, puolė V., nes buvo apimta isterijos. Sužinojo, kad V. penktadienį nebuvo darbe.

Iš 2024-03-24, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2024-03-24, apie 14 val. 42 min., iš Policijos įstaigos budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pranešėja su savo vyru rado J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lavoną, gulinti ant grindų. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai nustatė J. M. galvoje smurtinių žymių. Aiškinantis įvykio aplinkybes V. M. nurodė, kad jis naudojo fizinį smurtą savo tėvo J. M. atžvilgiu. V. M. sulaikytas (1 t., b. l. 1-9).

Iš 2024-04-04, BIRT ataskaitos žiūryklės išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2024-03-24, 14.42 val., Policijos įstaigoje gautas ir registruotas pranešėjos L. H. telefoninis pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), rastas J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas. Į įvykio vietą išsiųstos policijos pajėgos (1 t., b. l. 17-22).

Iš 2024-04-02, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - nuosavas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), jame esančios patalpos ir daiktai, name esantis vyriškos lyties lavonas. Įvykio vietos apžiūros atlikimo eiga: įėjimas į namo kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Įėjimas į namo vidų yra rytinėje namo pusėje. Įėjimo į namą durys yra medinės, apžiūros metu uždarytos neužrakintos. Lauko durų varčios matmenys - 193x82 cm. Duryse yra viena įleidžiama spyna su cilindrinio tipo spynos atraktu. Spyna yra 91 cm aukštyje nuo durų varčios apačios ir 7 cm atstumu nuo kairės durų varčios pusės. Apžiūros metu spyna yra atrakintoje padėtyje. Vidinėje durų spynos atrakto pusėje, rakto kanale, yra raktas. Įėjus per duris patenkama į namo prieangį, kurio matmenys - 370x151. Prieangio grindų pagrindas - laminato lentelės. Apžiūros metu grindys yra dalinai nešvarios, išvaikščiotos purvina avalyne. Kairėje prieangio pusėje, žiūrint nuo lauko durų, yra 215x163 cm dydžio niša, kurioje yra krosnis, už krosnies yra 187x58x45 dydžio spinta su joje esančiais darbo įrankiais ir kitais daiktais. Prieš spintą, kitoje nišos pusėje, yra dušo kabina. Tarp krosnies ir dušo kabinos yra 46 cm pločio praėjimas iki spintos. Dešinėje prieangio pusėje, žiūrint nuo lauko durų, yra durys į namo gyvenamųjų patalpų vidų. Įėjimo durys yra medinės, apžiūros metu atidarytos. Durų varčios matmenys - 189x76 cm. Durų apačioje yra 16 cm aukščio slenkstis. Slenkstis yra medinis, 17 cm pločio. Slenksčio aukštis iš vidinės (gyvenamųjų namo patalpų) pusės -12 cm. Ant slenksčio šono, iš prieangio pusės, 26 cm atstumu nuo dešinės prieangio sienos pusės, 10 cm aukštyje nuo grindų yra apie 44x15 mm dydžio, netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Tarp įėjimo į gyvenamąsias patalpas durų ir namo lauko durų yra 68 cm pločio sienos dalis apšiltinta stiklo vata. 70 cm aukštyje nuo grindų, apie 59x39 cm plote yra išimta dalis apšiltinimo (stiklo vatos). Įėję per duris iš namo prieangio patenkama į namo patalpą, kurios kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį, dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpos dydis - 4,4x2,52m. Virtuvės patalpoje, 2,2 m atstumu nuo įėjimo, prie dešiniosios virtuvės patalpos sienos yra spintelė su joje esančia niša. Nišoje yra šiukšlių dėžė, kurioje yra įvairios šiukšlės, tarp šiukšlių yra tuščias stiklinis alkoholio butelis. Grįžtama į tarp virtuvės ir kambario esančią patalpą, kurios matmenys - 5,3x2,27 m. Patalpoje, kairėje pusėje, prie sienos, yra komoda, laiptai į antrą namo aukštą. Po laiptais yra stalas su kėde ir spinta. Dešinėje patalpos pusėje, prie sienos, yra medinė lentyna, prie jos grindų laminato pakuotės. Šalia lentynos yra durys į kambarį, už durų yra stalas su ant jo esančiais daiktais. Patalpos grindų pagrindas yra laminato danga. Grindys yra dalinai nešvarios išvaikščiotos purvina avalyne. Patalpos gale, ant grindų yra čiužinys. Ant čiužinio yra vyriškos lyties lavonas. Atstumas nuo lavono galvos iki dešiniosios sienos yra 73 cm, atstumas nuo kairės lavono kojos iki įėjimo į patalpą durų yra 3,4 m. Lavono kojos yra į laiptų pusę. Gale lavono kojų, dalinai po kairia lavono koja, yra audeklas. Lavonas guli ant nugaros. Lavono rankos yra šonuose, dalinai ištiestos. Dešinės rankos plaštaka yra ant lavono kūno. Lavono kojos - ištiestos. Lavono galva šiek tiek pasvirus į kairę pusę, burna praverta, akys užmerktos. Aplink kairę lavono akį yra melsvos spalvos kraujosruva. Ant lavono nosies yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, likučiai. Kairėje lavono lūpų pusėje yra rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Lavono galvoje, įvairiose vietose, yra kirstinės žaizdos. Po lavono galva, ant čiužinio, yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Lavonas yra su pilkos spalvos kojinėmis, mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos apatiniais marškinėliais ir juodos spalvos sportiniu džemperiu su užtrauktuku. Kairėje lavono pusėje yra 100x72x60 cm dydžio stalas. Po stalu yra 50x12 cm skersmens, netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dėmė yra šalia dėmės yra tamsios spalvos rankšluostis. Atstumas tarp stalo ir spintos yra 106 cm. Tęsiant apžiūrą lipama laiptais į antrą namo aukštą kuriame yra holas. Dešinėje holo pusėje yra durys į kambarį, kairėje pusėje yra durys į kitą kambarį. Einama į kairėje esantį kambarį. Kambario matmenys - 5,2x4 m. Kambaryje yra statybinių medžiagų likučiai, baldai ir kiti daiktai. Kambario durys atsidaro į kambario vidų. Už durų, prie sienos, yra polietileninis maišas. Maiše yra dar du polietileniniai maišai ir cigarečių nuorūkos. Vienam iš maišų yra apšiltinimo vatos dalys su ant jų esančiomis rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, kitame krepšyje yra sportiniai marškinėliai, trumpomis rankovėmis, du rankšluosčiai ir nenustatytas kiekis servetėlių, kurios yra permirkusios rausvo spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Taip pat krepšyje yra cigarečių nuorūkos bei rausvos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, permirkusios servetėlės. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: 1. Čiužinys - paketas Nr. 1, Plomba 44289; 2. Patalynės užvilkimas - paketas Nr. 2, Plomba 44290;3. Tamsios spalvos rankšluostis - paketas Nr. 3, Plomba 44291;4. Marškinėliai - paketas Nr. 4, Plomba 44292; 5. Apšiltinimo vata - paketas Nr. 5, Plomba 44293; 6. Rankšluostis - paketas Nr. 6, Plomba 44294; 7. Rankšluostis - paketas Nr. 7, Plomba 44295; 8. Servetėlės - paketas Nr. 8, Plomba 44296; 9. Skaidrus polietileninis maišelis - paketas Nr. 9, Plomba 44297; 10. Tamsios spalvos polietileninis maišelis - paketas Nr. 10, Plomba 44298; 11. Polietileninis maišelis su rankenomis - paketas Nr. 11, Plomba 44299; 12. Butelis - paketas Nr. 12, Plomba 44300; 13. Servetėlės 2 vnt. - paketas Nr. 13, Plomba 44331;14. Cigarečių nuorūkos 5 vnt. - paketas Nr. 14, Plomba 44302; 15. Tamponas - paketas Nr. 15, Plomba 44303; 16. Tamponas su skysčio, panašaus į kraują pavyzdžiu - paketas Nr. 16, Plomba 44304; 17. Vyriškos lyties lavonas - apyrankės Nr. 2491047. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 23-61).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamajame name esantis kambarys, kambaryje esanti lova ir spinta bei joje esantys daiktai. Papildomos įvykio vietos apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas miegamojo kambarys, esantis pirmo aukšto namo holo dešinėje pusėje. Kambario durys yra medinės, dvivėrės, atsidaro į holo pusę. Durų aukštis - 208 cm. Dešiniosios durų dalies plotis 54 cm, kairiosios durų dalies plotis - 54 cm. Įėjus per duris patenkama į 3700x2550 cm dydžio kambarį. Kambaryje, dešinėje pusėje, prie sienos, arčiau durų yra 232x60x47 cm dydžio spinta. Spintoje, viršutinėje dalyje, yra lentynos su jose sudėtais rūbais, apatinėje dalyje yra niša su joje esančiu čiužiniu. Čiužinys yra susuktas į ruloną ir susegtas odiniu kelnių diržu. Čiužinio matmenys - 190x55 cm. Čiužinys yra su užvilkimu. Ant užvilkimo yra rausvos spalvos, netaisyklingos formos, dėmės panašios į kraują. Šalia spintos, dešinėje kambario pusėje, prie sienos, yra lova. Atstumas nuo įėjimo į kambarį iki lovos - 75 cm. Lovos matmenys 240x87 cm. Sėdimos dalies aukštis - 38 cm, plotis - 80 cm. Lova yra tvarkinga. Ant sėdimosios lovos dalies yra patiestas užtiesimas ir sudėtos pagalvės. Apatinėje lovos dalyje yra du ištraukiami patalynės stalčiai. Kairėje lovos pusėje yra 95x75x19 cm dydžio stalčius su dangčiu. Dangčio matmenys - 95x59,5 cm. Stalčiaus viduje yra patalynė ir rankšluostis. Ant patalynės užvilkimų ir rankšluosčio yra rausvos spalvos dėmės - panašios į kraują. Kambario gale yra spinta. Kairėje kambario pusėje, prie lango yra fotelis, kėdė ir spintelė. Taip pat kairėje prie sienos, yra lentyna su knygomis. Prie durų yra komoda ir virš jos, prie sienos, pritvirtintas televizorius. Kambario grindų pagrindas yra medinės grindų lentos. Kambarys yra tvarkingas, visi jame esantys daiktai tvarkingi. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: 1. Patalynės užvilkimas - paketas Nr. 1 Plomba 44305;2. Patalynės užvilkimas - paketas Nr. 2 Plomba 44306; 3. Patalynės užvilkimas - paketas Nr. 3 Plomba 44307; 4. Patalynės užvilkimas - paketas Nr. 4 Plomba 44308; 5. Rankšluostis - paketas Nr. 5 Plomba 44309;6. Čiužinio užvilkimas - paketas Nr. 6 Plomba 44310. Papildomai apžiūrėta įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 62-74).

Iš 2024-04-04, policijos duomenų bazės „Asmens duomenys“ išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) metais yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, sūnus (1 t., b. l. 119).

Iš 2024-04-04, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2021-03-20, priklausė J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais (1 t., b. l. 120-122).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog 2024-03-24, buvo kviesta Greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę nurodytu adresu Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo J. M. mirtį ir akivaizdžius kūno sužalojimus. Greitąją medicinos pagalbą minėtu adresu kvietė L. H. (1 t., b. l. 127-130).

Iš 2024-03-26, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Juozo Vėlavičiaus rašte Nr. 64-G-4689, adresuotame policijos įstaigai, užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog 2024-03-26 atlikus J. M. gimusio (duomenys neskelbtini) metais lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta mirties priežastis: dauginiai galvos sužalojimai, muštinės žaizdos, dauginiai skliauto ir pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas (1 t., b. l. 136).

Iš 2024-03-26, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 277/2024(02), užfiksuotų duomenų, kurios išvadoje, konstatuota, kad J. M. mirties priežastis - dauginės muštinės žaizdos galvoje su dauginiais atvirais, įspaustiniais ir linijiniais kaukolės skliauto, dauginiais skeveldriniais pamato kaulų lūžiais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimais, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalu, smegenų skilveliuose. J. M. mirė mažiausiai 72 val. iki jo lavono autopsijos, tai patvirtina konstatuoti lavoniniai reiškiniai. J. M. lavone nustatyti šie sužalojimai: 5 (penkios) muštinės žaizdos kaktoje, 2 (dvi) dešiniame momenyje, 2 (dvi) kairiame momenyje, 1 (viena) pakaušio kairėje, 1 (viena) muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 1 (viena) muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje su kraujosruva jos aplinkoje ir užausyje, kairio skruostikaulio ir kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldriniai lūžiai, atviri, įspaustiniai, skeveldriniai ir linijiniai kaukolės skliauto kaulų lūžiai, dauginiai skeveldriniai kaukolės pamato kaulų lūžiai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, po voratinkliniu dangalu ir smegenų skilveliuose, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kaklo kairėje. Muštinės žaizdos kaktoje, momenyse, pakaušyje, kairės ausies kaušelyje su daugybiniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sužalojimais padaryti bukais daiktais ar įrankiais, turinčiais ribotus traumuojančius paviršius: plokščią kvadrato ar stačiakampio formą, buką briauną, buką trisienį kampą. Medicinos kriminalistikos laboratorijoje tirtų kaktos žaizdų kraštuose ir nubrozdinimų paviršiuose nustatyti neintensyvūs metalizacijos geležimi pėdsakai, nurodantys, kad traumavę paviršiai turėjo savybę metalizuoti geležimi. Įvertinus žaizdų tarpusavio išsidėstymą ir jų padarymo mechanizmą, neatmetama galimybė, kad jos padarytos suduodant smūgius vienu daiktu ar įrankiu, turinčiu aukščiau nurodytas paviršiaus savybes (pvz.: plaktuku ar kirvio pentimi, keturkampiais daiktų paviršiai ir pan.). Odos nubrozdinimai kairiame dilbyje galėjo būti padaryti ginantis nuo tokio pobūdžio įrankiu suduodamų smūgių. Muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kaklo kairiame šone padaryti bukais riboto paviršiaus daiktais, kurių individualių savybių nustatyti negalima. Sužalojimai padaryti artimu mirčiai laiku, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo, atvirų, įspaustinių kaukolės skliauto kaulų lūžių, kaukolės pamato kaulų lūžių (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktai), kas šiuo konkrečiu atveju tapo ir J. M. mirties priežastimi. J. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 141-146).

Iš 2024-11-11, specialisto Žydrūno Mėgelaičio paaiškinimų protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad J. M. į galvos sritį buvo padaryti dvylika trauminių poveikių. Detalizuota: penkti į kaktos sritį, du į dešinio momens sritį, du į kairės momens sritį, vienas į pakaušio kairę pusę, vienas į kairės ausies kaušelio sritį, vienas į viršutinės lūpos sritį. Visi šie sužalojimai padaryti į galvos sritį.

Kairiame dilbyje rasti du greta esantys nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti vienu smūgiu - dviem trauminiais poveikiais. Tai galėjo būti padaryti dengiantis nuo smūgio į galvą. Taip pat rasta viena kraujosruva kaklo kairėje pusėje. Šie sužalojimai mirties priežasčiai įtakos neturėjo, gyvam asmeniui atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (1 t., b. l. 151-152).

Iš 2024-06-20, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 320/2024(01), užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, jog nuoplovoje nuo polietileninio maišelio su rankenomis (1 mėg.), rasto įvykio vietos apžiūros metu, namo adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, nuoplovoje nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slenksčio prieangyje (2 mėg.), įvykio vietos apžiūros metu, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. M. DNR profiliu su 99,99999999999999999999999% tikimybe (1 t., b. l. 157-158).

Iš 2025-03-24, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad R. T. ikiteisminiam tyrimui pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame yra jai V. M. rašytos trumposios SMS žinutės (1 t., b. l. 161-163).

Iš 2024-04-04, kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog buvo apžiūrėtas R. T. policijos pareigūnams pateiktas mobiliojo ryšio telefonas. Telefone yra išlikęs 2024-03-24 susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis tarp V. M. ir R. T.. Susirašinėjimo tekstas nufotografuotas. Iš užfiksuotų duomenų matyti, kad 2024-03-24, 14 val. 57 min., V. M. parašė R. T. SMS pranešimą: - Man reikia Jūsų pagalbos, kuo skubiau atvažiuokit į (duomenys neskelbtini) prie užtvankos. 2024-03-24, 14 val. 58 min., R. T. V. M. atrašė: - Atvažiuoju. V. M. jai atrašė: - Geriau viena. R. T. jam atrašė: - Pasakysiu, kai būsiu. V. M. jai atrašė: - Greičiau, prašau. Susirašinėjimas baigtas 15 val. 05 min. (1 t., b. l. 164-168).

Iš 2024-04-04, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti nužudytojo J. M. drabužiai, su kuriais jis buvo rastas įvykio vietoje (1 t., b. l. 169-171).

Iš 2024-06-06, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog buvo apžiūrėti J. M. drabužiais, su kuriais jis buvo rastas įvykio vietoje. Apžiūrėti ir aprašyti drabužiai: sportinės kelnės, bliuzonas, marškinėliai, kojinės 2 vnt., trumpikės, nurengti nuo J. M. lavono, kuriuos 2024-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų patikimo protokolu pateikė A. K. (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius). Drabužių apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrimos kelnės, kurios buvo supakuotos į paketą Nr.1. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, užklijuota plomba POLICIJA 181021. Prieš apžiūrą paketas yra atplėšiamas, plomba nuplėšiama, išimamas apžiūros objektas - kelnės. (Foto Nr. 1, 2). Kelnės yra tamsiai mėlynos spalvos, šonuose matomos baltos juostos ir dvi kišenės. Priekyje matoma virvutė, užrašas „Fils“. Po apžiūros kelnės įdedamos į tą patį paketą Nr. 1. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuojama nauja plomba POLICIJA 204040; Apžiūrimas sportinis bliuzonas, kuris buvo supakuotos į paketą Nr.2. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, užklijuota plomba POLICIJA 181022. Prieš apžiūrą paketas yra atplėšiamas, plomba nuplėšiama, išimamas apžiūros objektas - sportinis bliuzonas. (Foto Nr. 3,4). Sportinis bliuzonas yra juodos spalvos. Priekyje matomas atsegtas užtrauktukas ir atsegti kišenių užtrauktukai. Priekyje matomas užrašas „Audi“. Po apžiūros sportinis bliuzonas įdedamos į tą patį paketą Nr. 2. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuojama nauja plomba POLICIJA 204039; Apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurie buvo supakuoti į paketą Nr. 3. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, užklijuota plomba POLICIJA 181020. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - marškinėliai (Foto Nr. 5, 6). Marškinėliai yra mėlynos spalvos, priekyje matomi baltos spalvos ornamentai ir užrašas „DNMC“. Po apžiūros marškinėliai įdedami į tą patį paketą Nr. 3. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204038; Apžiūrimos kojinės 2 vnt., kurios buvo supakuotos į paketą Nr. 4. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, užklijuota plomba POLICIJA 181018. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - kojinės 2 vnt. (Foto Nr. 7,8). Kojinės yra pilkos spalvos. Viršuje matoma juodos spalvos juosta. Po apžiūros kojinės įdedamos į tą patį paketą Nr. 4. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204037; Apžiūrimos trumpikės, kurios buvo supakuotos į paketą Nr. 5. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, užklijuota plomba POLICIJA 181023. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - trumpikės (Foto Nr. 9,10). Trumpikės yra mėlynos ir baltos spalvų (dryžuotos). Trumpikių juosmuo - tamsiai mėlynos spalvos. Po apžiūros trumpikės įdedamos į tą patį paketą Nr. 5. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204036. Drabužiais nufotografuoti (1 t., b. l. 172-181).

Iš 2024-03-24, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad V. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė savo drabužius ir avalynę, kuriuos dėvėjo vykdant nusikalstamą veiką. Pateikti: juodos spalvos striukė; juodos spalvos sportinės kelnės; tamsiai mėlynos spalvos megztinis su užtrauktuku; juodi batai (1 t., b. l. 182-185).

Iš 2024-06-06, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėti V. M. pateikti drabužiai ir avalynė. Apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrima striukė, kuri buvo supakuota į paketą Nr. 1. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - striukė (Foto Nr. 1, 2, 3). Striukė yra juodos spalvos su gobtuvu. Priekyje matomas atsegtas užtrauktukas ir atsegtos abi kišenės. Ant kairės rankovės matomas užrašas „Adidas“. Po apžiūros striukė įdedama į tą patį paketą Nr. 1. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota plomba POLICIJA 204043; Apžiūrimos kelnės, kurios buvo supakuotos į paketą Nr. 3. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - kelnės (Foto Nr. 5, 6). Kelnės yra juodos spalvos, priekyje matoma virvutė. Kitoje kelnių pusėje matoma kišenė. Po apžiūros kelnės įdedamos į tą patį paketą Nr. 3. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota plomba POLICIJA 204042; Apžiūrimas sportinis megztinis, kuris buvo supakuotos į paketą Nr. 4. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - sportinis megztinis (Foto Nr. 6, 7). Megztinis yra juodos spalvos su gobtuvu. Priekyje matomas atsegtas užtrauktukas ir atsegtos abi kišenės. Po apžiūros sportinis megztinis įdedamas į tą patį paketą Nr. 4. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota plomba POLICIJA 204041; Apžiūrimi batai 2 vnt., kurie buvo supakuoti į paketą Nr. 2. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra atplėšiamas, išimamas apžiūros objektas - batai. Batai yra juodos spalvos, kilpute surišti batraiščiais. Ant abiejų batų priekių matomas purvas, nešvarumai. Ant abiejų batų matoma dėvėjimo žymių. Po apžiūros batai įdedami į tą patį paketą Nr. 2. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuota plomba POLICIJA 204044. Apžiūrėti daiktai nufotografuoti (1 t., b. l. 186-195).

Iš 2024-06-11, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėti ir aprašyti daiktai ir drabužiai, kurie 2024-03-24 paimti įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros atlikimo eiga: 1) Apžiūrimas čiužinys, ant kurio buvo rastas gulintis lavonas, kuris buvo supakuotas į paketą Nr. 1. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44289. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - čiužinys (Foto Nr. 1,2,3,4,5,6,7). Čiužinys yra baltos ir mėlynos spalvų - dryžuotas. Čiužinio ilgis - 185 cm., plotis - 75 cm. Ant viso čiužinio (abiejų pusių) matomos purvo dėmės, nešvarumai. Taip pat ant viso čiužinio (abiejų pusių) matomos rausvos spalvos galimai kraujo dėmės. Po apžiūros čiužinys supakuotas į naują paketą Nr. 1. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204008; 2) Apžiūrimas patalynės užvilkimas, kuris buvo rastas prie lavono kojų, supakuota į paketą Nr. 2. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44290. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - patalynės užvilkimas (Foto Nr. 8,9). Patalynės užvilkimas yra šviesiai pilkos spalvos. Antklodės užvilkimo ilgis - 190 cm., plotis - 145 cm. Ant viso patalynės įvilkimo matomos purvo dėmės, nešvarumai. Galimai kraujo dėmių pėdsakų - nepastebėta. Po apžiūros patalynės įvilkimas supakuotas į tą patį paketą Nr. 2. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204009; 3) Apžiūrimas rankšluostis, kuris buvo rastas prie lavono kojų, supakuotas į paketą Nr. 3. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44291. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - rankšluostis (Foto Nr. 10,11,12). Rankšluostis yra tamsiai mėlynos spalvos. Rankšluosčio ilgis - 140 cm., plotis - 45 cm. Rankšluosčio apačioje matomos rausvos spalvos galimai kraujo dėmės. Po apžiūros rankšluostis supakuotas į naują paketą Nr. 3. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204010; 4) Apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis iš krepšio, rasto namo antrame aukšte, kurie buvo supakuoti į paketą Nr. 4. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44292. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - marškinėliai (Foto Nr. 13, 14). Marškinėliai yra tamsiai raudonos spalvos. Ant visų marškinėlių (abiejų pusių) matomos purvo dėmės, nešvarumai. Po apžiūros marškinėliai įdedami į tą patį paketą Nr. 4. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204011; 5) Apžiūrima apšiltinimo vata, rasta krepšyje namo antrame aukšte, kuri buvo supakuota į paketą Nr. 5. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44293. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - apšiltinimo vata (Foto Nr. 15, 16). Apšiltinimo vatos yra 3 vnt. (gabalai), kurie yra tamsiai geltonos spalvos. Ant visų apšiltinimo vatos 3 vnt., yra matomos rausvos spalvos galimai kraujo dėmės. Po apžiūros apšiltinimo vata įdedama į tą patį paketą Nr. 5. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204034; 6) Apžiūrimas rankšluostis, kuris buvo rastas namo antrame aukšte maiše, supakuotas į paketą Nr. 6. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44294. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - rankšluostis (Foto Nr. 17,18). Rankšluostis yra šviesiai violetinės spalvos. Rankšluosčio ilgis - 35 cm., plotis - 25 cm. Ant viso rankšluosčio (abiejų pusių) matomos purvo dėmės, nešvarumai, taip pat rausvos spalvos galimai kraujo dėmės. Viršuje matoma kilputė. Po apžiūros rankšluostis supakuotas į naują paketą Nr. 6. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204033; 7) Apžiūrimas rankšluostis, kuris buvo rastas namo antrame aukšte maiše, supakuotas į paketą Nr. 7. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44295. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - rankšluostis (Foto Nr. 19,20). Rankšluostis yra šviesiai violetinės spalvos. Rankšluosčio ilgis - 38 cm., plotis - 26 cm. Ant viso rankšluosčio (abiejų pusių) matomos purvo dėmės, nešvarumai, taip pat rausvos spalvos galimai kraujo dėmės. Viršuje matoma kilputė. Po apžiūros rankšluostis supakuotas į naują paketą Nr. 7. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204032; 8) Apžiūrimos servetėlės, kurios buvo supakuotos į paketą Nr. 8. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44296. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - servetėlės (Foto Nr. 21). Matoma, jog visos servetėlės ir jų dalys permirkusios rausvos spalvos skysčiu - galimai krauju. Po apžiūros servetėlės supakuotos į naują paketą Nr. 8. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204031; 9) Apžiūrimas maišelis, kuris buvo supakuotas į paketą Nr.9. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44297. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - maišelis (Foto Nr. 22,23). Maišelis yra permatomas. Viduje matoma nešvarumai. Po apžiūros maišelis supakuotas į tą patį paketą Nr. 9. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204030; 10) Apžiūrimas maišelis, kuris buvo supakuotas į paketą Nr. 10. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44298. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - maišelis (Foto Nr. 24,25). Maišelis yra permatomas, pilkos spalvos. Po apžiūros maišelis supakuotas į tą patį paketą Nr. 10. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204029; 11) Apžiūrimas maišelis, kuris buvo supakuotas į paketą Nr. 11. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44299. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - maišelis (Foto Nr. 26,27,28). Maišelis yra permatomas, baltos spalvos. Priekyje matomas užrašas „Gulbelė“. Kitoje pusėje matomas užrašas „Gulbelės kepyklėlė“. Po apžiūros maišelis supakuotas į tą patį paketą Nr. 11. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204028; 12) Apžiūrimas butelis, kuris buvo rastas šiukšlių dėžėje, supakuotas į paketą Nr. 12. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44300. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - butelis (Foto Nr. 29,30). Butelis yra permatomas, tuščias. Priekyje matomas užrašas „Bičiulių tradicinė degtinė“ 40 proc. stiprumo. Kitoje pusėje matomas užrašas „Bičiulių tradicinė degtinė“, matomas bark kodas, aiškinamieji užrašai. Viršuje butelio matomas raudonos palvos kamštelis. Atsukus kamštelį užuodžiamas degtinės kvapas. Po apžiūros butelis supakuotas į tą patį paketą Nr. 12. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204027; 13) Apžiūrimos servetėlės, kurios buvo rastos namo antrame aukšte krepšyje, supakuotos į paketą Nr. 13. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44331. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - servetėlės 2 vnt. (Foto Nr. 31, 32). Matoma, jog abi servetėlės permirkusios rausvos spalvos skysčiu - galimai krauju. Po apžiūros servetėlės supakuotos į naują paketą Nr. 13. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204026; 14) Apžiūrimos nuorūkos, kurios buvo rastos namo antrame aukšte polietileniniame krepšyje, supakuotos į paketą Nr. 13. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44331. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - nuorūkos 5 vnt. (Foto Nr. 33). Ant nuorūkų matomas užrašas „Compliment“. Po apžiūros nuorūkos supakuotos į naują paketą Nr. 14. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204025. Visi daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 1-22).

Iš 2024-06-11, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti daiktai, ir drabužiai, kurie 2024-03-25 paimti papildomos įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros atlikimo eiga: 1) Apžiūrimas patalynės užvilkimas, kuris buvo rastas lovos patalynės stalčiuje, supakuotas į paketą Nr. 1. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44305. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - patalynės užvilkimas (Foto Nr. 1,2,3,4). Patalynės užvilkimas yra šviesiai pilkos spalvos su gėlių ornamentais. Antklodės užvilkimo ilgis - 220 cm., plotis - 200 cm. Ant viso patalynės įvilkimo matomos purvo dėmės, nešvarumai. Taip pat ant viso patalynės užvilkimo (abiejų pusių) matomos rausvos spalvos - galimai kraujo dėmės. Po apžiūros patalynės užvilkimas supakuotas į tą patį paketą Nr. 1. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204024; 2) Apžiūrimas patalynės (pagalvės) užvilkimas, kuris buvo rastas lovos patalynės stalčiuje, supakuotas į paketą Nr. 2. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44306. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - patalynės užvilkimas (Foto Nr. 5,6,7). Patalynės užvilkimas yra šviesiai pilkos spalvos su gėlių ornamentais. Patalynės (pagalvės) užvilkimo ilgis - 65 cm., plotis - 35 cm. Ant viso patalynės įvilkimo (abiejų pusių) matomos rausvos spalvos - galimai kraujo dėmės. Po apžiūros patalynės užvilkimas supakuotas į tą patį paketą Nr. 2. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204023; 3) Apžiūrima patalynės paklodė, kuri buvo rastas lovos patalynės stalčiuje, supakuota į paketą Nr. 3. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44307. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - patalynės paklodė (Foto Nr. 8,9,10,11). Patalynės paklodė yra šviesiai pilkos spalvos. Patalynės paklodės ilgis - 160 cm., plotis - 80 cm. Ant visos patalynės paklodės (abiejų pusių) matomos rausvos spalvos - galimai kraujo dėmės. Po apžiūros patalynės paklodė supakuota į tą patį paketą Nr. 4. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204022; 4) Apžiūrimas patalynės (pagalvės) užvilkimas, kuris buvo rastas lovos patalynės stalčiuje, supakuotas į paketą Nr. 4. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44308. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - patalynės (pagalvės) užvilkimas (Foto Nr. 12,13). Patalynės užvilkimas yra šviesiai pilkos spalvos. Patalynės (pagalvės) užvilkimo ilgis - 60 cm., plotis - 30 cm. Ant viso patalynės įvilkimo (abiejų pusių) matomos rausvos spalvos - galimai kraujo dėmės. Po apžiūros patalynės užvilkimas supakuotas į tą patį paketą Nr. 4. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204012; 5) Apžiūrimas rankšluostis, kuris buvo rastas lovos patalynės stalčiuje, supakuotas į paketą Nr. 5. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44309. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - rankšluostis (Foto Nr. 14,15). Rankšluostis yra tamsiai žalios spalvos, sulipęs. Ant rankšluosčio matomos rausvos spalvos - galimai kraujo dėmės. Po apžiūros rankšluostis supakuotas į tą patį paketą Nr. 5. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204013; 6) Apžiūrimas čiužinio užvilkimas, kuris buvo rastas spintoje, supakuotas į paketą Nr. 6. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas, plomba 44310. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, plomba nuplėšiama. Išimamas apžiūros objektas - čiužinio užvilkimas (Foto Nr. 16,17). Čiužinio užvilkimas yra šviesiai geltonos spalvos su užtrauktuku iš galo. Čiužinio užvilkimo ilgis - 165 cm., plotis - 85 cm. Ant viso čiužinio įvilkimo (abiejų pusių) matomos rausvos spalvos - galimai kraujo dėmės. Po apžiūros čiužinio užvilkimas supakuotas į tą patį paketą Nr. 6. Paketas sandariai užklijuotas, užklijuota nauja plomba POLICIJA 204014. Daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 23-35).

Iš 2024-06-06, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas kibiras, kuris 2024-03-25 buvo rastas ir paimtas įtariamojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas kibiras. Kibiras yra baltos spalvos su rankena. Ant viršaus matomas uždengtas dangtis. Visas kibiro aukštis - 23 cm. Plotis - 18 cm. Nuėmus kibiro dangtį matoma, jog kibiras tuščias. Kibiras nufotografuotas (2 t., b. l. 36-42).

Iš 2024-03-24, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog I. D. (įtariamojo V. M. sugyventinė) pateikė V. M. mobilaus ryšio telefoną „Redmi by Xiaomi“ (2 t., b. l. 51-53).

Iš 2024-05-02, kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas įtariamojo V. M. mobilaus ryšio telefonas „REDMI“. Apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „REDMI“. Telefono ekranas yra stiklinis, juodos spalvos. Ant ekrano yra užklijuotas apsauginis stikliukas. Telefono nugarinis dangtelis taip pat juodos spalvos, ant jo per vidurį apačioje matomas telefono logotipas, viršuje matoma kamera. Telefonas įdėtas į permatomą įdėklą. Telefonas yra įjungtas, užrakintas. Suvedus reikiamą atrakinimo kodą ir atrakinus telefoną jo nustatymuose buvo rasti ir nustatyti IMEI1 kodas: (duomenys neskelbtini), IMEI2 kodas: (duomenys neskelbtini). Telefone buvo peržiūrėti telefono knygos adresai, nuotraukos, elektroninio pašto laiškai, rinkti telefone numeriai - naudingos ir reikšmingos informacijos nerasta. Taip pat buvo peržiūrėti susirašinėjimai ir kontaktai programėlės „Messenger“ ir kitų - naudingos ir reikšmingos informacijos nerasta. Toliau buvo peržiūrėtos SMS žinutės. SMS žinutėse buvo rastas susirašinėjimas su kontaktu „R.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimo su kontaktu „R.“ data ir laikas: kovo 24, 15:07 val.. Kontaktui „R.“, kovo 24, 15:07 val., išsiųsta SMS žinutė: „Man reikia Jūsų pagalbos, kuo skubiau atvažiuokit į (duomenys neskelbtini) prie užtvankos“. Kontaktas „R.“ atrašė: - Atvažiuoju. Kontaktui „R.“ išsiųsta SMS žinutė: - Geriau viena. Kontaktas „R.“ atrašė: - Pasakysiu, kai būsiu. Kontaktui „R.“ išsiųsta SMS žinutė: - Greičiau, prašau. Daugiau apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną - naudingos ir reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta. Telefonas nufotografuotas (2 t., b. l. 54-61).

Iš 2024-06-06, Policijos įstaigos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2024-04-09, 22:56 val., pranešėjas L. J. pranešė, jog žino, kad prieš dvi savaites (duomenys neskelbtini) buvo žmogžudystė. Pranešėjas dabar rado kuprinę, kuri priklauso žudiko sugyventinei, kuprinė kruvina. Pranešėjas kuprinę atsinešė į namus. Aiškinantis šio įvykio aplinkybes 2024-04-10, 00:57 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Šalia daugiabučio namo stovėjo pranešėjas L. J., kuris paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo kuprinę, kuri yra kruvina ir žino, jog ji priklauso I. D.. Pranešė dėl žinios, manė, jog gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Toliau aiškinantis šio įvykio aplinkybes 2024-04-11, 10:00 val., buvo telefonu buvo susisiekta su I. D.. I. D. nurodė, jog rasta kuprinė priklauso jai. Kuprinė buvo įgyta gyvenat su sugyventiniu V. M. ir laikoma jų gyvenamuoju adresu. Ar V. M. buvo pasiėmęs kuprinę eidamas pas tėvą įvykio metu - nežino. Toliau I. D. teigė, jog po įvykio (nužudymo) tvarkėsi namus. Besitvarkydama rinko nenaudojamus daiktus, tarp kurių buvo ir rasta kuprinė. Minėtą kuprinę, kaip ir kitus nereikalingus daiktus, ji sudėjo į maišą ir išnešė į konteinerį - išmetė. I. D. manymu, kuprinę kažkas rado konteineryje ir išėmė iš jo. Specialiai kuprinės neslėpė, net nežino ar su ja sugyventinis V. M. buvo išėjęs iš namų įvykio metu. Dėl to prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-11202-24 prijungta: PRĮR išrašas. Pateiktas 2024-04-09 BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (ROIK 0124000207194), kur fiksuota, kad 2024-04-09, 22:59 val., pranešėjas L. J. pranešė, jog žino, kad prieš dvi savaites (duomenys neskelbtini) buvo žmogžudystė. Pranešėjas dabar rado kuprinę, kuri priklauso žudiko sugyventinei, kuprinė kruvina. Pranešėjas kuprinę atsinešė į namus (2 t., b. l. 64-69).

Iš 2024-04-09, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog I. D. (įtariamojo V. M. sugyventinė) pateikė kuprinę su užrašu „PUMA“, ant kurios matomos kraujo dėmės ir kuri buvo rasta 2024-04-09, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 70).

Iš 2024-06-06, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta kuprinė, kurią 2024-04-09 savanorišku daiktų, dokumentų patikimo protokolu pateikė I. D.. Apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrima kuprinė, kuri supakuota į paketą Nr. 1. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - kuprinė. Kuprinė yra tamsiai mėlynos spalvos (Foto Nr. 1, 2, 3). Kuprinės išmatavimai: 55 cm. - 34 cm. - 16 cm. Kuprinė užsisega užtrauktuku. Kairėje pusėje matomas užrašas „Puma“. Iš abiejų pusių matomos kišenės. Kitoje kuprinės pusėje matomos dvi rankenos su dirželiais ir segikliais. Ant visos kuprinės matomos nešvarumų, purvo dėmės. Priekyje matomos rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Po apžiūros kuprinė įdedama į tą patį paketą Nr. 1. Paketas sandariai užklijuojamas, užklijuojama plomba POLICIJA 204035. Kuprinė nufotografuota (2 t., b. l. 71-76).

Iš 2024-04-16, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad išklausytas ir aprašytas garso įrašas pavadinimu „2024_03_24_14-39-39_37069359159“. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo moters (1) ir moters, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui (2). Pokalbis trunka viso 01:00 min. Garso įrašas prasideda pokalbiu: 1: 112 klausom. 2: Laba diena, prašau atvažiuokit (duomenys neskelbtini). Tėtį radom negyvą. Jisai kažkaip nukritęs ir kraujo bala. 1: (duomenys neskelbtini), o gatvė kokia nesupratau? 2: (duomenys neskelbtini). 1: O tikrai miręs? Nebeįmanoma gaivint? 2: Taip, nes yra vyras, jo tėtis tiksliau čia ir radom...1: Supratu, (duomenys neskelbtini) nuosavas namas? 2: Taip nuosavas namas. 1: Tėčio vardą, pavardę sakykit? 2: J. M.. 1: J. M.... Ten savo mirtimi, ar yra kažkokių požymių? 2: Jisai krito ir kraujo bala ir prasiskėlė galvą. 1: Pilna kraujo visur taip? 2: Taip. 1: Supratau. Kelintų gimimo? 2: (duomenys neskelbtini). 1: Supratau. Tikrai nėra galimybės gaivinti? 2: Nea. 1: Supratau. Savo vardą, pavardę sakykit. 2: L. C.. 1: Gerai, perduodam policijai ir greitajai. Laukit, atvyks ir užuojauta. (duomenys neskelbtini), laukite (2 t., b. l. 79-81).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. M. dėl nužudymo savo artimo giminaičio, pasitvirtino.

Kaltinamasis V. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nenurodydamas savo nusikalstamų veiksmų motyvų, prisipažino, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nužudęs savo tėvą J. M., davė išsamius parodymus dėl įvykio. Jo duoti parodymai yra objektyvūs, detalūs, tiksliai sutampantys su nužudytojo kūne nustatytais sužalojimais, jų lokalizacija, mechanizmu. Juos taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, taip pat ir lavono padėtis jį suradus, rasti ir paimti daiktai, ant jų esantys pėdsakai, liudytojų V. M. ir L. H. nurodytos aplinkybės, jiems aptikus nužudytojo lavoną. Todėl netikėti V. M. parodymais apie jo atliktus veiksmus nužudant savo tėvą, nėra jokio pagrindo.

Baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs įrodymai, kurie buvo ištirti šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiksliai įrodo, kad V. M., kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis taip pat ir būdu nužudė savo tėvą J. M..

Teismo vertinimu, V. M. savo tėvą nužudė tyčia, tik dėl jam vienam žinomų priežasčių, kurios teismo vertinimu yra menkavertės ir jokiu būdu jo elgesio negali pateisinti. Vertinama, kad J. M. buvo nužudytas be jokios pateisinamos priežasties. Kad J. M. V. M. nužudė tiksliai suvokdamas savo veiksmų esmę ir juos kontroliuodamas bei valdydamas, patvirtina V. M. elgesys tiek prieš pat įvykį, tiek ir po jo. Pažymėtina, kad nužudymo dieną V. M. iš savo namų į tėvo namus atėjo jau sutemus. Sprendžiama, kad taip jis pasielgė norėdamas, kad jo niekas nepamatytų, nes tamsiuoju paros metu yra mažesnė tikimybė sutikti žmonių, kurie galėtų jį pamatyti einantį į tėvo namus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad į tėvo namus jis išėjo jau tuo metu, kada jo gyvenimo draugė miegojo ir su kuria jis nuėjo miegoti kartu. Sprendžiama, kad taip jis pasielgė norėdamas užsitikrinti sau alibi, tikėdamasis, kad ji nepastebės jo išėjimo ir atėjimo. Po nužudymo jis labai kruopščiai sutvarkė įvykio vietą. Nuvalė kraują nuo lavono, ji aprengė, atsikratė nužudymo įrankio, išeidamas iš vidaus užrakino nužudytojo namus, pats išlipdamas per langą, sugrįžęs į namus išskalbė drabužius, kuriuos vilkėjo nužudymo metu, nuvalė batus. Iš pradžių lavoną paguldęs į jo paties lovą, vėliau jį perkėlė ir paguldė ant grindų, norėdamas, kad jo kuo ilgiau niekas nerastų. Kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu, tėvo lavoną perkėlė iš lovos ir paguldė ant grindų tam, kad jeigu jis būtų gulėjęs lovoje, tai pažiūrėjus per langą į kambario vidų, jį būtų buvę galimą ten pamatyti.

Šis V. M. elgesys nebejotinai įrodo, kad jis tyčia nužudė savo tėvą ir taip norėjo pasielgti.

Įvertinus paties kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, taip pat įvertinus visus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžiama, kad V. M. kaltė dėl jo tėvo J. M. nužudymo yra įrodyta.

Nors V. M. ir nurodo, jog jis nenorėjo nužudyti savo tėvo J. M., tačiau jo suduotų platuku smūgių jėga, jų intensyvumas leidžia pagrįstai spręsti, kad jo veiksmai buvo tikslingi, ypatingai pavojingi. Darytina išvada, jog suduodamas stiprius smūgius plaktuku savo tėvui per galvą, V. M. suvokė, kad jo tokie veiksmai gali sukelti kito žmogaus, šiuo atveju J. M., mirtį.

Patekęs į tėvo namus nužudymo vakarą, V. M. galėjo iš jų bet kada išeiti, nes tėvas negirdėjo, kad jis atėjo į jo namus, tačiau taip jis nepasielgė, ir pasiėmęs tėvo namuose buvusį plaktuką, laukė tėvo jo namo koridoriuje. Iš savo kambario išeinančio tėvo jis laukė pasislėpęs už durų, jo tykojo.

Toks V. M. elgesys tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad jis turėjo tikslą nužudyti savo tėvą, tą planavo ir to siekė.

V. M. nurodytą aplinkybę, kad jis ėjo pas tėvą pasikalbėti apie jųdviejų santykius, teismas vertina kritiškai ir tik kaip jo siekį, neatskleisti tikrojo nužudymo motyvo.

Kaip bylos duomenimis yra nustatyta, kad V. M. santykiai su tėvu buvo geri. Jie gyveno viename mieste. Todėl su tėvu V. M. galėjo pasikalbėti bet kuriuo metu ir pasiaiškinti tarpusavio santykius taikiai. Jam tikrai nebuvo jokio pagrindo bijoti savo tėvo. Tuo labiau, kad nužudytąjį J. M. visi teisme apklausti asmenys apibūdino kaip taikų ir ramų žmogų.

Neabejojama, kad V. M. būdamas suaugusiu, sąmoningu, protingu žmogumi, suduodamas stiprius smūgius plaktuku kitam žmogui į jam gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, tiksliai suprato ir numatė, kad jo elgesys J. M. gali sukelti net tik fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, bet ir jo mirtį.

Toks kaltinamojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. tiksliai suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Objektyviai nužudymas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nužudymo sudėčiai reikšmės neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nukentėjusysis mirė. Svarbu tai, kad tai įvykio dėl kaltininko veikos.

Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nesiekia tokių padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tyčia gali būti ir dažnai būna neapibrėžta, nekonkretizuota (pavyzdžiui mušdamas kitą žmogų kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo iki mirties). Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla tik už faktiškai padarytą žalą. Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nužudymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentėjusiuoju buvo kaltininko artimas giminaitis arba šeimos narys.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (aktuali straipsnio redakcija nuo 2023-06-01).

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad V. M. yra J. M. sūnus (1 t., b. l. 119).

Baudžiamojoje byloje esantys, ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, kurie yra aprašyti šiame nuosprendyje, tiksliai įrodo, kad J. M. mirė dėl V. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Tai nustačius yra pagrindas konstatuoti, jog tarp V. M. veikos ir J. M. mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Šiuo atveju J. M. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis V. M. veikos padarinys.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo V. M. kaltei pagrįsti dėl jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras siūlė teismui V. M. skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

2024-03-26, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių jos taikymo terminas nuo 2024-03-24 iki 2024-06-24 (3 t., b. l. 72-75).

2024-06-19, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam V. M. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2024-06-24 iki 2024-09-24 (3 t., b. l. 82-85).

2024-09-20, Kauno apygardos teismo teisėjos nutartimi įtariamajam V. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2024-09-24 iki 2024-12-23 (3 t., b. l. 90-94).

2025-03-14, Kauno apygardos teismo nutartimi V. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams – nuo 2025-03-23 iki 2025-05-23 (3 t., b. l. 191-194).

V. M.

skirtos kardomosios priemonės - suėmimo taikymo termino pabaiga 2025-05-23.

Ši V. M. taikoma kardomoji priemonė turi būti palikta taikyti iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

V. M. vardu nėra registruoto privalomo registruoti kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto (3 t., b. l. 8-9; 10-11; 12-13).

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo V. M. nepakaltinamumą.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme prisipažino, kad būtent jis nužudė savo tėvą J. M., išsamiai paaiškino J. M. nužudymo aplinkybes. Klausantis V. M. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių buvo juntamas jo nuoširdus, o nedirbtinis ar formalus, gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas V. M. atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

2025 m. vasario 1 d., įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-3060).

Pagal formuojamą praktiką, teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, kaltinamojo atžvilgiu gali taikyti BPK 362¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.

V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minimo straipsnio punkto nuostatos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais, nebuvo pakeistos, todėl BK specialiosios dalies pakeitimai, įtvirtinti Įstatymu Nr. XIV-3060, šiuo atveju V. M. teisinei padėčiai įtakos neturi. Kaip ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo, taip ir šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo, įtvirtinto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sankcijoje numatyta, kad tokį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

To paties straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Nors V. M. ir nebuvo anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka, iki suėmimo jam taikymo pradžios dirbo, gyveno su savo sugyventine atskirai nuo savo tėvo, tačiau jo atlikti smurtiniai veiksmai nužudytojo atžvilgiu, jo elgesys tiek prieš nusikaltimo padarymą, tiek ir netrukus po jo, leidžia teismui pagrįstai teigti, jog tam, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, jam turi būti paskirta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė ir didesnė negu inkriminuoto straipsnio sankcijoje įtvirtintas šios bausmės minimumas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad nužudytasis J. M. buvo ramus, taikus žmogus. Jo santykiai su V. M. buvo geri. J. M. buvo sveikas, nepiktnaudžiavo alkoholiu, tvarkėsi savo namus, planavo ateitį, turėjo tikslų. Kad J. M. būtų buvęs kada nors smurtavęs V. M. atžvilgiu, ar jį kažkaip engtų, išnaudotų ar pan., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta.

Kaip jau yra nustatyta, V. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, sprendžiama, kad šiuo atveju V. M. negalima skirti minimalios bausmės, kuri yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio ir jo dalies sankcijoje, nors jis ir savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis.

Sprendžiama, kad 10 (dešimties) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra pakankama bausmės paskirties įgyvendinimui už tokios nusikalstamos veikos padarymą.

Pagrindo taikyti V. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatų, tiek galiojusių nusikalstamos veikos metu, tiek ir įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., nėra.

Teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgia į kaltinamojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginiai tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (V. M. darydamas nusikalstamą veiką siekė tik jam vienam žinomų ir suprantamų savanaudiškų tikslų, pakankamai žiauriai smurtavo savo tėvo atžvilgiu), į nusikalstamos veikos stadiją (V. M. padarytas labai sunkus nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (nors V. M. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, tačiau šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė dėl tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių, turėdamas aiškų tikslą nužudyti savo tėvą. Smurtaudamas prieš jį elgėsi grubiai, agresyviai, jo suduoti smūgiai tėvui plaktuku į galvą buvo stiprūs, gausūs ir intensyvūs. Tokiam jo elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo. Teismo vertimu, V. M. tiksliai buvo suplanavęs nužudyti savo tėvą ir tai įrodo jo elgesys tiek prieš nusikaltimo padarymą, tiek ir po jo. V. M. nurodytos atėjimo į tėvo namus, jo nužudymo aplinkybės, taip pat paaiškinimai apie jo elgesį po tėvo nužudymo, kurie yra susiję su nusikaltimo padarymo įrankio atsikratymu, įvykio vietos sutvarkymu, tiksliai įrodo, kad V. M. suvokė savo veiksmus, jų pavojingumą, juos kontroliavo, suprato numatomas tokių savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Toks V. M. elgesys įrodo jo neteisingas moralines nuostatas, polinkį į agresiją, neprognozuojamą elgesį, negebėjimą kontroliuoti savo emocijų); į nusikalstama veika padarytą žalą (nužudytas žmogus, jam atimta gyvybė ir tuo sukeltos negrįžtamos pasekmės).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo savanaudiškas, įžūlus, nekontroliuojamas ir tuo pavojingas, orientuotas į kito žmogaus gyvybę, jo sveikatą.

Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. M. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam V. M. yra parinkta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą atsižvelgta į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis prisipažino padaręs nusikaltimą, jį padėjo išaiškinti, nuoširdžiai gailisi. Nustatant skiriamos bausmės terminą taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl kaltinamajam nustatomas mažesnis už vidurkį, bausmės numatytos jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, terminas, laikantis ir nuo 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojusio BK 61 straipsnio nuostatų, kaip jau teismo ir buvo paminėta.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas V. M. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. kovo 24 d. (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 17 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia V. M. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 17 d.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Dokumentų, dėl proceso išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu V. M., į baudžiamąją bylą, iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, nėra pateikta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kibiras - plomba POLICIJA 204021; čiužinio užvilkimas - paketas Nr. 6; čiužinys - paketas Nr. 1; servetėlės - paketas Nr. 8; patalynės užvilkimas - paketas Nr. 1; patalynės užvilkimas - paketas Nr. 4; rankšluostis - paketas Nr. 5; kelnės - paketas Nr. 1; patalynės užvilkimas - paketas Nr. 2; rankšluostis - paketas Nr. 6; butelis - paketas Nr. 12; rankšluostis - paketas Nr. 3; patalynės užvilkimas - paketas Nr. 2; patalynės užvilkimas - paketas Nr. 3; marškinėliai - paketas Nr. 4; maišelis - paketas Nr. 9; maišelis - paketas Nr. 10; maišelis - paketas Nr. 11; rankšluostis - paketas Nr. 7; apšiltinimo vata - paketas Nr. 5; servetėlės 2 vnt. - paketas Nr. 13; trumpikės - paketas Nr. 5; batai 2 vnt. - paketas Nr. 2; megztinis - paketas Nr. 4; nuorūkos - paketas Nr. 14; kelnės - paketas Nr. 3; striukė - paketas Nr. 1; bliuzonas - paketas Nr. 2; kuprinė - paketas Nr. 1; kojinės 2 vnt. - paketas Nr. 4, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, perdavimo - priėmimo akto Nr. PDV – 1407302, pagrindu (2 t., b. l. 44-47).

2. Tamponas su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują iš polietileninio maišelio su rankenomis (paketas Nr. 15, plomba 44303); tamponas su skysčio mėginiu (panašus į kraują) iš dėmės namo prieangyje ant slenksčio (paketas Nr. 16, plomba 44304), perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, perdavimo - priėmimo akto Nr. PDV – 1425289, pagrindu (2 t., b. l. 49-50).

3. V. M. mobilaus ryšio telefonas „Redmi by Xiaomi“, saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime (2 t., b. l. 62-63).

4. Atskirame voke prie baudžiamosios bylos saugomi: kompaktinė plokštelė (1 vnt.) su garso įrašu (pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju); kompaktinės plokštelės (3 vnt.) su įtariamojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais; kompaktinė plokštelė (1 vnt.) su specialisto Ž. Mėgelaičio apklausos vaizdo ir garso įrašu.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

Kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su garso įrašu (pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju); kompaktines plokšteles (3 vnt.) su įtariamojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais; kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su specialisto Ž. Mėgelaičio apklausos vaizdo ir garso įrašu, laikomus atskirame voke prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

V. M. mobilaus ryšio telefoną „Redmi by Xiaomi“, saugomą Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir V. M. nebeatliekant laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, pasirašytinai grąžinti V. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kibirą - plomba POLICIJA 204021; čiužinio užvilkimą - paketas Nr. 6; čiužinį - paketas Nr. 1; servetėles - paketas Nr. 8; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 1; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 4; rankšluostį - paketas Nr. 5; kelnes - paketas Nr. 1; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 2; rankšluostį - paketas Nr. 6; butelį - paketas Nr. 12; rankšluostį - paketas Nr. 3; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 2; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 3; marškinėlius - paketas Nr. 4; maišelis - paketas Nr. 9; maišelį - paketas Nr. 10; maišelį - paketas Nr. 11; rankšluostį - paketas Nr. 7; apšiltinimo vatą - paketas Nr. 5; servetėles 2 vnt. - paketas Nr. 13; trumpikes - paketas Nr. 5; batus 2 vnt. - paketą Nr. 2; megztinį - paketas Nr. 4; nuorūkas - paketas Nr. 14; kelnes - paketas Nr. 3; striukę - paketas Nr. 1; bliuzoną - paketas Nr. 2; kuprinę - paketas Nr. 1; kojines 2 vnt. - paketas Nr. 4, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, perdavimo - priėmimo akto Nr. PDV – 1407302, pagrindu, taip pat tamponą su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują iš polietileninio maišelio su rankenomis (paketas Nr. 15, plomba 44303); tamponą su skysčio mėginiu (panašus į kraują) iš dėmės namo prieangyje ant slenksčio (paketas Nr. 16, plomba 44304), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, perdavimo - priėmimo akto Nr. PDV – 1425289, pagrindu, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam bausmę – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai), į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 24 d. (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 17 d..

Laisvės atėmimo bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 17 d.

Kardomąją priemonę suėmimą skirtą V. M. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su garso įrašu (pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju); kompaktines plokšteles (3 vnt.) su įtariamojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais; kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su specialisto Ž. Mėgelaičio apklausos vaizdo ir garso įrašu, laikomus atskirame voke prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

V. M. mobilaus ryšio telefoną „Redmi by Xiaomi“, saugomą Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir V. M. nebeatliekant laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, pasirašytinai grąžinti V. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kibirą - plomba POLICIJA 204021; čiužinio užvilkimą - paketas Nr. 6; čiužinį - paketas Nr. 1; servetėles - paketas Nr. 8; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 1; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 4; rankšluostį - paketas Nr. 5; kelnes - paketas Nr. 1; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 2; rankšluostį - paketas Nr. 6; butelį - paketas Nr. 12; rankšluostį - paketas Nr. 3; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 2; patalynės užvilkimą - paketas Nr. 3; marškinėlius - paketas Nr. 4; maišelis - paketas Nr. 9; maišelį - paketas Nr. 10; maišelį - paketas Nr. 11; rankšluostį - paketas Nr. 7; apšiltinimo vatą - paketas Nr. 5; servetėles 2 vnt. - paketas Nr. 13; trumpikes - paketas Nr. 5; batus 2 vnt. - paketą Nr. 2; megztinį - paketas Nr. 4; nuorūkas - paketas Nr. 14; kelnes - paketas Nr. 3; striukę - paketas Nr. 1; bliuzoną - paketas Nr. 2; kuprinę - paketas Nr. 1; kojines 2 vnt. - paketas Nr. 4, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, perdavimo - priėmimo akto Nr. PDV – 1407302, pagrindu, taip pat tamponą su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują iš polietileninio maišelio su rankenomis (paketas Nr. 15, plomba 44303); tamponą su skysčio mėginiu (panašus į kraują) iš dėmės namo prieangyje ant slenksčio (paketas Nr. 16, plomba 44304), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, perdavimo - priėmimo akto Nr. PDV – 1425289, pagrindu, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).