Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių gerai neatsimena. Pamena, kad jis su broliu (D. B.) ir D. V. buvo prie tilto ir stotelėje buvo priėję prie vaikų. Stotelės pavadinimo neatsimena, taip pat nepamena ar su jais buvo E. K., kurį pažįsta. Ryte atsikėlęs pamatė, kad jis apsiavęs kažkokiais svetimais oranžinės spalvos „Adidas“ batais, buvo apsirengęs juoda striuke su užrašu „Armani“, pilkos spalvos džinsais, buvo su kepure „Adidas“ su snapeliu. V. jam pasakė, kad jie apvogė du jaunuolius, tačiau detalių nepasakojo. Ką konkrečiai jis (D. B.) darė prie tų jaunuolių, nepamena. Dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusių atsiprašo, supranta, kad turi atsakyti už savo veiksmus. Civilinį ieškinį dėl pagrobtų batų pripažįsta, dėl kitų daiktų - nepripažįsta. Telefono jis neėmė, tačiau jam policijoje sakė, kad telefonas buvo kuprinėje, bet jis to nepamena.

Kaltinamasis E. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad, kiek atsimena, jis su draugais išlipo iš autobuso ir priėjo stotelėje prie dviejų sėdėjusių berniukų bei juos apiplėšė, paėmė ką jie turėjo - nuplėšė krepšį, atėmė telefoną ir dar kažką paėmė. Jis išplėšė krepšį, žiūrėjo kas jame yra. Krepšyje buvo raktai, telefonas, batai, tik neatsimena kokie. Nepamena, kur juos padėjo, nes buvo apsisvaigęs. Su kokiais draugais buvo neatsimena. D. B. ir V. pažįsta, bet neprisimena ar jie buvo. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo. Ieškinio nepripažįsta, nes nepaėmė jokių daiktų, tik išplėšė krepšį. Kur pagrobti daiktai buvo padėti nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Akinių nuo saulės jis nenešioja, nepamena, kaip buvo apsirengęs.

Kaltinamojo E. K. atstovė pagal įstatymą I. R. paaiškino, kad įvykio metu buvo 10 žmonių. Jos sūnus dvejus metus buvo liudininkas, o dabar ji sužinojo, kad tapo kaltinamuoju. Jos sūnui nereikia nešiotų daiktų, telefonų, nes yra aprengtas ir turi gerus telefonus. Ji kalbėjosi su sūnumi, tas berniukas neatpažino jos sūnaus, todėl kaip galima kaltinti neatpažintą žmogų? Mano, kad jos vaiko nebuvo įvykio vietoje. Jeigu iš nuotraukų neatpažino, tai galėtų atpažinti gyvai žmogų, kuris išgąsdino ir apiplėšė. Ieškinio suma yra per didelė už nešiotus daiktus, kurių jos sūnus neėmė.

Nukentėjusiojo D. B. atstovė pagal įstatymą A. L. paaiškino, kad pagrobtas telefonas priklausė jai. Kaltinamasis (D. B.) jos atsiprašė. Tikisi, kad kaltinamieji daugiau nekartos klaidų.

Nukentėjusiojo L. B. atstovė pagal įstatymą O. P. paaiškino, kad jos sūnus nukentėjo, tačiau nebuvo fizinių sumušimų, civilinio ieškinio nereiškia.

Vaikų teisių skyriaus atstovė S. M. prašė teismo atsižvelgti į tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami labai jauno amžiaus, galėjo neįvertinti savo veiksmų ir atsakomybės už juos, todėl prašo skirti mažiausią bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju D. B. parodė, kad 2018-04-03 jis buvo neblaivus, todėl visos dienos eigos nelabai pamena. Galėjo būti su pranešime apie įtarimą nurodytais asmenimis. Jis buvo su broliu D. B. ir A. A. (pravarde T.). Ar buvo daugiau asmenų, negali pasakyti. Nepamena, kad būtų priėję prie dviejų vaikinų stotelėje, tačiau galėjo būti įvykdytas plėšimas, nes atsibudęs kitą dieną (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra apsiavęs ne su savo sportiniais batais, o su kitais, jam nematytais. Jis paklausė šalia buvusio D. V., iš kur pas jį šie batai ir D. V. atsakė, kad „pavogėm“. Jis pats to fakto nepamena, negali pasakyti ar jis batus vogė. Batai (kedai) taip ir liko su juo, o kur šiuo metu yra minėti batai nežino. Jis keitė gyvenamąsias vietas ir kažkur batai pasiliko. Taip pat nepamena ar atliko įtarime minimus kitus veiksmus, tačiau gali būti viskas taip, kaip minima pranešime apie įtarimą. Labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, pasižada daugiau nenusikalsti. Norėtų atsiprašyti tų dviejų vaikų bei dalinai atlyginti savo padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Kitų daiktų, minimų pranešime apie įtarimą, jis neturėjo ir nežino kur jie yra (3 t., b. l. 32-35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 metais, datos tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2018-04-03, jis kartu su draugu E., jo pavardės nežino, jam apie 16 metų, ir kitais pažįstamais, kurių vardų ir pavardžių nežino, iš viso buvo apie 10 vaikinų, vienas iš jų D. V., jie buvo stotelėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie visi kartu atvažiavo iki tos stotelės, išlipo ir prie stotelės D. V. prisikabino prie vieno žmogaus, tačiau jis tiksliai nematė prie ko prisikabino. Kaip jis prisikabino nežino, priėjo, pradėjo kažko prašyti, nežino, nes nematė. Ką toliau D. darė nežino, nematė, bet mano, kad tą žmogų apiplėšė. Jie visi nuėjo nuo stotelės, o jis pasiliko su tuo žmogumi, po to D. juos pasivijo, kažką turėjo su savimi, tačiau ką turėjo, pasakyti negali, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis to žmogaus nelietė, nieko jam nedarė. Kur šiuo metu yra iš žmogaus pavogti daiktai nežino, jam neįdomu (2 t., b. l. 119-122, 147-149).

Nepilnametis nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-12 apklausos metu parodė, kad 2018-04-03 apie 19.30 val. išėjo su draugu L. B. iš treniruotės. Nuėjo į viešojo transporto stotelę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Belaukiant autobuso, į stotelę nuo (duomenys neskelbtini) pusės atėjo grupė nepažįstamų 15-16 metų asmenų, kurie matėsi, kad yra neblaivūs, buvo apie vienuolika žmonių, tarp jų viena mergina. Asmenys iš karto pradėjo kabinėtis prie jo ir draugo, klausė ar neturi cigarečių, centų. Kartu su jais buvusi mergina, prašė jų atstoti, tačiau jaunuoliai jos neklausė. Vienas iš vaikinukų, apie 15 metų amžiaus, maždaug 150-160 cm ūgio, šviesių plaukų, po akimi turėjo mėlynę, bet po kuria akimi neatsimena, priėjęs pradėjo klausinėti ar neturi jie su savimi mobiliojo ryšio telefono. Jis su L. atsakė, kad neturi. Tuomet vienas iš vaikinukų pastebėjo L. kišenėje esantį mobiliojo ryšio telefoną ir liepė jį ištraukti. Vaikinukas pradėjo juoktis iš L. mygtukinio telefono. L. telefoną laikė rankoje. Šviesus vaikinukas prirėmė L. prie stotelės sienos kampo, o jam padėti priėjo kitas tamsių trumpų plaukų vaikinukas apie 180-185 cm ūgio, aprangos neįsidėmėjo. Tamsių plaukų vaikinukas pamatė ant L. megztinio užrašą „K-1“ (šis užrašas kažkaip susijęs su boksu) ir pasiūlė L. eiti su juo į ,,sparingą“. L. tylėjo. Šviesus ir tamsus vaikinukai priėjo ir dar kartą paklausė ar turi su savimi mobiliojo ryšio telefoną, jis atsakė, kad neturi. Tada šviesių plaukų vaikinukas pradėjo tikrinti striukės kišenes ir sportines kelnes. Ant peties jis (D. B.) turėjo kuprinę. Tamsių plaukų vaikinukas liepė duoti kuprinę. Jis atsakė, kad neduos ir stipriai laikė kuprinę rankoje. Tamsių plaukų vaikinukas per jėgą ištraukė iš jo rankos kuprinę. Traukimo metu jis pajuto fizinį skausmą. Ištraukęs kuprinę pradėjo ją tikrinti. Joje rado ,,Adidas“ sportbačius ir dėl to labai džiaugėsi. Ištraukęs batus davė juos kitam vaikinukui iš stovinčios grupės (vaikinuko požymių neįsidėmėjo). Patikrinęs dar kartą kuprinę, pamatė ant džinsų gulintį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A5“, 2016 metų gamybos, auksinės spalvos su guminiu silikoniniu permatomu dėklu. Kuprinę pradėjo užtraukinėti ir šviesių plaukų vaikinukas pasakė, kad jeigu iškvies policijos pareigūnus turės problemų. Tamsių plaukų vaikinukas paėmė kuprinę ir visi pasišalino link parduotuvės RIMI (duomenys neskelbtini). Vienas iš grupės asmenų liko, ir jam pasakė, kad telefone buvo jo vardu išduota ,,Swedbank“ banko kortelė. Vaikinukas tamsaus gymio (panašus į romų tautybės), trumpų plaukų, apie 165 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, nubėgo paskui kitus. Po keleto sekundžių vaikinukas grįžo ir atidavė jam banko kortelę ir namų raktus, paskui vėl pasišalino. Apie įvykį jis pranešė mamai iš L. telefono. Kiek žino, mama iškvietė policijos pareigūnus. Atpažinti vaikinukus galėtų. Pavogtame juodos spalvos krepšyje ,,Nike“ buvo džinsai tamsiai mėlynos spalvos, ,,S“ dydžio, firmos pavadinimo nepamena, sportiniai bateliai ,,Adidas“ pilkos spalvos su raudonais raišteliais, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“, 2016 metų gamybos, auksinės spalvos, su guminiu silikoniniu permatomu dėklu, su įdėta SIM kortele, ,,Vilniečio kortelė“ (1 t., b. l. 47,48).

Nukentėjusysis D. B. papildomos apklausos metu 2018-08-31 parodė, kad 2018 m. balandžio ar gegužės mėnesį, atrodo buvo ketvirtadienis, apie 19.40 val. iš treniruotės nuėjo su draugu L. B. iki stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Laukė stotelėje link (duomenys neskelbtini) pusės. Jis atsisėdo ant suoliuko, o L. stovėjo atsirėmęs į šoninę stotelės sieną kampe. Kai jie atėjo, stotelėje buvo žmonių, tačiau atvažiavus autobusui, visi sulipo ir jie liko dviese. Tolėliau nuo stotelės apie 10 metrų stovėjo močiutė, kurios jis nepažinojo. Laukiant troleibuso, iš (duomenys neskelbtini) pusės, atėjo grupė nepilnamečių, apie 11 žmonių. Viena iš tos grupės narių buvo mergina. Šioje kompanijoje nebuvo nei vieno jam pažįstamo asmens. Jie iš pradžių visi praėjo pro juos, bet paskui jaunuoliai grįžo prie jų. Mergina buvusi toje kompanijoje pradėjo sakyti, kad nelystų prie jų ir pastūmė K.. Vienas iš jaunuolių, kurį jis atpažino, kaip vaikiną pavarde V., priėjo prie jų ir paprašė cigaretės bei pinigų. Jis atsakė, kad neturi. Visi jaunuoliai stovėjo vienoje grupėje. Tada kitas iš grupės vaikinų, tamsių plaukų, aprangos nepamena, tačiau jį atpažino policijos komisariate, kaip K., pradėjo piktybiškai klausti ar jie neturi mobilaus telefono paskambinti. Jis su L. atsakė, kad neturi. Tada K. pamatė, kad L. megztinio kišenėje turi mobilaus ryšio telefoną. L. turėjo mygtukinį mobilaus ryšio telefoną, firmos pavadinimo nepamena. Tas pats jaunuolis liepė L. parodyti kas yra jo kišenėje. L. ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Tada visa grupė pradėjo juoktis, kad pas jį mygtukinis telefonas. Tuomet V. su K. prirėmė L. prie stotelės stiklinės sienos. Kokiais veiksmais ir dėl kokių priežasčių L. prirėmė prie sienos negali pasakyti. K. pamatė, kad ant L. megztinio yra užrašas, kuris pažymi būrelį, kurį jis lankė. K. pasiūlė L. eiti „sparingą“, bet L. nieko neatsakė, tylėjo. Jis tuo metu stebėjo ir stipriai laikė kuprinę, kuri buvo ant pečių. K. su V. ir dar vienu asmeniu, kurio jis nebuvo atpažinęs priėjo prie jo, apsupo. V. jo paklausė, ar tikrai neturi mobilaus ryšio telefono. Jis atsakė, kad neturi. V. per prievartą pradėjo jį tikrinti, tačiau prisilietimai nebuvo grubūs. Jis kaip sėdėjo, taip ir nekeitė savo laikysenos tikrinimo metu. Kai jį tikrino, nuo vaikino jis jautė stiprų alkoholio kvapą. V. nuėjo prie K., kuris stovėjo priešais jį. Tada K. pamatė, kad ant jo peties yra kuprinė. Jis savo dešine ranka grubiai jėga, sukeliant jam fizinį skausmą, išplėšė kuprinės petnešą nuo kairio peties (savo kaire ranka jis laikė kuprinės petnešą) ir, atsitraukęs toliau nuo jo, pradėjo tikrinti kuprinės turinį, ją atsegė, pradėjo žiūrėti kas yra viduje, tuomet prie jo prisijungė V.. Abu apžiūrinėjo kuprinę. Kuprinės viršuje gulėjo batai („Adidas“ firmos, pilkos spalvos, oranžiniais raišteliais). K. juos ištraukė ir labai apsidžiaugė bei padavė batus vienam iš kompanijoje buvusių vaikinų, kurio jis neatpažino ir neatpažintų. Kaip jis atrodė, negali pasakyti. Jis jokių veiksmų daugiau nedarė, tiesiog stovėjo. V. su K. tęsė kuprinės turinio tikrinimą. Toliau buvo kelnės ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“, 2016 m. auksinės spalvos dangtelis su silikoniniu dėklu. Tarp telefono ir dėklo buvo „Swedbank“ banko kortelė su „Vilniečio“ kortele. Kelnių ir telefono jie nebuvo iš kuprinės ištraukę. K. ar V., tiksliai nepamena kuris, pasakė kompanijai, kad kuprinėje yra mobilaus ryšio telefonas. V. užtraukė kuprinės užtrauktuką ir 10-20 sekundžių pastovėjo prie jo. V. pagrąsino jiems abiems, kad negali kviesti policijos, nes bus blogos pasekmės. Pas ką liko jo kuprinė, negali pasakyti, tačiau jos negrąžino, taip pat negrąžino ir batų. L. telefono niekas nepaėmė, jis liko pas L.. Kompanija pasišalino link parduotuvės „Rimi“ (pakilo laiptais). Iš visos grupės pasiliko vienas vaikinas, romų tautybės, tamsaus gymio. Jį atpažino būdamas policijos komisariate. Vaikinas draugiškai pasakė, kad jie nekviestų policijos. Tuomet jis pasakė jam, kad telefone buvo banko kortelė, o kuprinėje - buto raktai. Vakinukas nuėjo link savo grupės ir po kažkiek laiko grįžo bei grąžino jam banko kortelę ir raktus nuo namų. Tas vaikinas jam nieko nepadarė, tik grąžino kortelę. Dėl šio įvykio jis turi pretenzijų V. ir K.. K. dėl to, kad per jėgą išplėšė kuprinę ir be leidimo pradėjo ją tikrinti, sukėlė fizinį skausmą. V. dėl to, kad jis pirmas pradėjo konfliktuoti, prisikabino prie jų ir be leidimo ėmė jį tikrinti ir jiems kartu, kad pavogė jo daiktus. Trečiam asmeniui, kuris buvo kartu jį apsupęs, dėl to, kad tiesiog stovėjo, neleisdamas jam pajudėti į priekį. Fizinių veiksmų jis prieš jį nesiėmė. Pastarasis iš jo nieko neišplėšė ir nepavogė, tačiau leido savo draugams tą padaryti (1 t., b. l. 51-52, 55).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-03 apie 19.58 val. į jos mobilųjį telefoną, iš jai nežinomo numerio paskambino jos sūnus D. B., kuris paaiškino, kad skambina iš savo draugo L. telefono, kadangi jo telefoną ką tik stotelėje pavogė nepažįstami asmenys. Ji iš karto nuvažiavo į vietą, pakeliui surinko 112 ir pranešė apie įvykį policijai. Jai atvykus į vietą, jos laukė sūnus su draugu L. B., pareigūnų dar nebuvo. Jie atvyko po 5 minučių. Kol laukė policijos pareigūnų, sūnus papasakojo kas įvyko. Jie su draugu L. apie 19.30 val. išėjo iš treniruotės ir nuėjo į visuomeninio viešojo transporto stotelę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), laukti autobuso. Belaukiant autobuso, į stotelę nuo (duomenys neskelbtini) pusės atėjo grupė nepažįstamų asmenų, apie 11 žmonių, tarp jų dešimt jaunų vaikinų ir viena mergina. Asmenys iš karto pradėjo kabinėtis prie jos sūnaus ir jo draugo, klausė ar neturi cigarečių ir centų. Iš bendravimo matėsi, kad visi buvo neblaivūs, iš jų burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai sūnus sėdėjo ant suoliuko, aplink jį sustojo keturi, penki vaikinai, o vienas priėjęs iš priekio pasakė, prigrasinęs: ,,net negalvok kviesti policiją, bus blogai“ ir taip atimdamas galimybę priešintis, pradėjo tikrinti striukės kišenes. Nieko neradęs, panaudojant fizinę jėgą, stipriai patraukė į priekį kuprinę ir išplėšė ją nuo sūnaus peties, taip savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Kiti stovintys vaikinai nieko nedarė, tik žiūrėjo. Tik viena mergina prašė jų sustoti, grąžinti daiktus, ji bandė sūnų apginti. Dar būdami vietoje vaikinai patikrino sūnaus kuprinę, po ko neskubant pasišalino link parduotuvės ,,Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini). Sūnus paprašė draugo paskolinti telefoną paskambinti. Kai sūnus skambino, į stotelę sugrįžo vienas iš grupės vaikinų ir grąžino sūnui raktus nuo namų ir banko kortelę, išduotą jo vardu, o po to pasišalino ta pačia kryptimi, kaip ir prieš tai. L. nenukentėjo, iš jo nieko nepavogė, nesumušė. Vienas iš grupės vaikinų buvo prirėmęs L. prie stotelės stiklo ir siūlė sparinguotis. Pavogtame krepšyje juodos spalvos, firmos ,,Nike“, 30 eurų vertės, viduje buvo džinsai, tamsiai mėlynos spalvos 25 eurų vertės, sportiniai bateliai ,,Adidas“ 55 eurų vertės, mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy A5“, 2016 metų gamybos, auksinės spalvos, su guminiu silikoniniu permatomu dėklu, 340 eurų vertės, ,,Vilniečio“ kortelė 2 eurų vertės. Paklausus, kaip atrodė vaikinai, sūnus nurodė, kad visi buvo apie 14-16 metų amžiaus, merginos požymių nepamena, atsimena, kad buvo žemo ūgio. Vienas iš jų, kuris išplėšė kuprinę, buvo tamsių plaukų, aukšto ūgio, kitas vaikinas, šalia stovintis, buvo žemas, šviesių plaukų (blondinas). Ypatingų požymių sūnus neįsidėmėjo, bet galėtų šiuos du vaikinus atpažinti. Visi vaikinai ir mergina kalbėjo lietuvių kalba, be akcento. Kodėl jie užpuolė sūnų nežino, jis sakė, kad vaikinų nepažįsta. Galimai taip pasielgė, nes buvo neblaivūs. Šio įvykio metu sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau kadangi akivaizdžių sumušimo žymių ant kūno neliko, į medicininę įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Šio įvykio metu sūnui padaryta moralinė žala, nes jis labai išsigando, patyrė stresą. Telefoną ir sūnaus asmeninius daiktus ji įsigijo už savo lėšas, todėl būtent jai buvo padaryta turtinė 457 eurų žala, dėl to nori pateikti civilinį ieškinį. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir paskelbti telefono paiešką (1 t., b. l. 42-43).

Nepilnametis nukentėjusysis L. B. ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-19 parodė, kad 2018-04-03 apie 19.30 val. išėjo su draugu D. B. iš treniruotės ir nuėjo į visuomeninio viešojo transporto stotelę (duomenys neskelbtini). Belaukiant autobuso, į stotelę nuo (duomenys neskelbtini) pusės atėjo grupė nepažįstamų 15-16 metų asmenų, apie vienuolika žmonių, tarp jų buvo viena mergina. Jis su D. sėdėjo stotelėje ant suoliuko. Visa grupė asmenų praėjo pro juos, bet po kuriuo laiko prie jų grįžo 5 vaikinai - du prie D., o trys - prie jo. Jie iš karto pradėjo kabinėtis prie jo ir draugo, klausė ar neturi cigarečių, centų, o vėliau ar turi telefonus. Prie jų priėjo mergaitė šviesių rudų plaukų, apie 150-160 cm, su margom timpom, rožinės spalvos kedais ir rožiniu megztuku. Vienas iš vaikinukų, apie 165 cm ūgio, šviesių plaukų su akiniais nuo saulės, plaukai pakelti viršų (užtepti žele), kalbėjo su rusų kalbos akcentu, paklausė ką jie turi kišenėse. Jie atsakė, kad nieko. Tuomet vaikinukas liepė jam traukti rankas iš kišenės. Ištraukęs rankas, jis rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ (mygtukinį). Visi tris vaikinukai prirėmė jį prie stotelės sienos. Vienas iš jų bandė iš rankos ištraukti telefoną. Šio vaikino požymių neįsidėmėjo. Vaikinukas su akiniais pradėjo jam grasinti, tačiau ką tiksliai sakė, neatsimena. Trečias vaikinukas, matėsi, kad yra neblaivus, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas ir jautiesi tabako kvapas. Vaikinukas buvo tamsaus gymio. Panašus į romų tautybės. Pamatęs ant jo megztinio užrašą „K-1“ paklausė ar lanko kovos menus, ar lankė ,,Sparta Gym“ klubą. Aiškino, kad tą klubą lankė trejus metus. Dar paklausė, kiek laiko jį lankė ir koks jo treneris bei pasiūlė ,,sparingą“ vienas prieš vieną. Jis atsisakė ir jis draugams pasakė, kad atstotų. Jis su trečiu vaikinu buvo prie kitų draugų toliau nuo stotelės. Vaikinukas su akiniais priėjo prie tų dviejų vaikinukų, kurie buvo pristoję prie D.. Tų dviejų vaikinukų požymių neįsidėmėjo. Vaikinukas su akiniais paklausė D., kas yra jo kuprinėje. D. atsakė, kad drabužiai. Tada D. pradėjo grasinti sakydamas, kad jis daugiau neatsikels jei neduos kuprinės, kol jis suskaičiuos iki trijų. Vaikinukas pradėjo skaičiuoti. D. lėtai padavinėjo jam kuprinę. Vaikinukas su akiniais išplėšė D. iš rankos kuprinę ir padavė savo draugui, kuris jo klausinėjo apie sportą. Tas vaikinas atidarė kuprinę ir pradėjo ją apžiūrinėti. Ištraukė sportbačius, perdavė vaikinukui, kuris bandė iš jo atimti telefoną, sakydamas, kad jam tiks. Sportbačiai buvo 42 dydžio. Tada romų tautybės vaikinukas ištraukė iš kuprinės D. mobiliojo ryšio telefoną ir su kuprine išėjo. Visa grupė asmenų išėjo link laiptų, vedančių į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vienas iš vaikinukų pasiliko. Apie 160-170 cm ūgio su juoda kepure, ,,Adidas“ firmos, juodos spalvos sportinis kostiumas, rudų akių, tamsių trumpų plaukų, rankoje turėjo mėlynos spalvos spynerį, juodi sportbačiai su baltu padu. Jis paklausė ar nepraneš policijai. D. jam pasakė, kad kuprinėje buvo jo banko kortelė, „Vilniečio“ kortelė ir raktai nuo namų. Vaikinukas nubėgo pas kitus, bet po kurio laiko sugrįžo ir padavė D. raktus ir banko kortelę. Pasakė, kad tik tiek pavyko išprašyti. D. padėkojo ir tas vaikinukas nuėjo. D. iš jo telefono apie įvykį pranešė savo motinai. Po kuriuo laiko atvyko mama ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 139-140).

Nepilnametis liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-03 su draugais išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Jis buvo su keletu draugų, t. y. E. K., A. A., R. B., E. L., D., E., D. Š., dar buvo du asmenys, bet jų vardų, nežino. Jie nuėjo kiek toliau takeliu vedančiu link (duomenys neskelbtini), kur sustojo ir laukė draugų D. B., D. B., E. K., dar buvo vienas B. draugas, tačiau jo duomenų nežino, kurie pasiliko. Praėjus apie 5 minutėms, atbėgo šie draugai ir D. B. garsiai jiems pasakė, kad turi mobilųjį telefoną, taip pat jis matė, kad D. B. turi ,,Nike“ kuprinę. Jis paprašė jo, kad jam duotų ir nieko nesakęs D. kuprinę davė. Jis suvokė, kad šie daiktai yra vogti, bet tame nematė nieko blogo. Jie visi su vogtais daiktais nuėjo link (duomenys neskelbtini) pusės, kur vėliau išsiskyrė, dalis pasuko link (duomenys neskelbtini) „Iki“ (asmenys kurie dalyvavo plėšime), o jis su draugais (kurie su juo laukė pasilikusių draugų) ėjo link (duomenys neskelbtini) ,,Aibės“ parduotuvės, vėliau visi draugai susitiko 63 autobuse, kuriuo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gerti. Praėjus dviem savaitėms po šio įvykio jis ,,Nike“ kuprinę pardavė už 5 eurus draugui, vardo, pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini). Jis plėšimo nematė, jame nedalyvavo (2 t., b. l. 18-21).

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-03 parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį, važiavo troleibusu link (duomenys neskelbtini), norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Buvo su D. V., E. K., D. B., D. B., A. A. ir D., pavardės nežino. Juos vairuotojas išlaipino (duomenys neskelbtini) stotelėje. Išlipę iš troleibuso pradėjo rūkyti. D. V. baigęs rūkyti priėjo prie dviejų vaikų, kurie buvo netoli stotelės. Tik tada jis pastebėjo, kad stotelėje yra du berniukai. Dėl ko D. V. prie jų priėjo, nežino, nes jis nesakė. Mano, kad tų dviejų berniukų jis nepažinojo. Ką sakė D. V. berniukams, nežino, negirdėjo, tačiau suprato, kad nieko gero nebus, nes jei D. V. prieina prie ko nors, tai vis ką bloga padaro. Nenorėdamas, kad D. V. ką padarytų, jis priėjo prie tų berniukų ir D. V. ir pasakė, kad D. nelystų prie vaikų bei pasiūlė eiti toliau iki (duomenys neskelbtini) stotelės. V. jam nieko neatsakė ir toliau kažko reikalavo iš tų berniukų. Tada priėjo E. K.. Jie tada abu pradėjo reikalauti iš vaikų telefonų. Tie berniukai sakė, kad neturi ir panašiai. Tada suprato, kad beprasmiška ką nors sakyti, todėl nuėjo nuo jų. Jam nueinant, prie D. V. ir E. K. prisijungė D. B.. Jis tada su D. ir D. B., A. A. pakilo laiptais į viršų. Užlipus į viršų, netoliese buvo stotelė, pavadinimo nepamena, atsisėdo ant suoliuko. Vėl visi parūkė. Po kelių minučių atėjo D. V., E. K. ir D. B.. Jie užlipo su sportiniu krepšiu. Kuris iš jų turėjo krepšį, nepamena. Kažkuris iš vaikinų pasigyrė, kad atėmė iš berniuko raktus ir iš savo kelnių kišenės išsitraukė raktų ryšulį bei padavė A. A., nes jam pagailo, kad vaikas neturės namų raktų. A. A., paėmęs raktus, nulipo laiptais į apačią, nuėjo į stotelę ir grąžino vienam iš vaikinų raktų ryšulį, paskui grįžo atgal prie jų. Tada visi nuėjo į netoliese buvusį miškelį. Jis (D. Š.) nuėjo atokiau nusišlapinti. Paliko bekraustant sportinį krepšį D. V., D. B. ir E. K.. Grįžęs pamatė, kaip D. B. dedasi raudonos spalvos sportinius kedus, o kažkas buvo ištraukęs sportines kelnes. Kuris traukė, negali pasakyti. Taip pat nepamena, ar kažkas užsidėjo tas kelnes ar atgal į krepšį įdėjo. Tas, kuris turėjo sportinį krepšį, jį pasiėmė su savimi. Iš miškelio nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę. Tuo metu, jam atrodo, kad E. K. nešėsi pagrobtą sportinį krepšį. Atėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę. Toliau nepamena, ar kartu su kompanija jis važiavo į (duomenys neskelbtini), ar atgal į (duomenys neskelbtini). Kad šiame įvykyje buvo iš berniukų pavogtas telefonas, nematė. Taip pat nematė, kad iš sportinio krepšio būtų ištrauktas koks nors mobilaus ryšio telefonas. Bent tol, kol jis buvo prie jų. Kas vyko stotelėje, kai jis nuėjo nuo jos, nematė. Ką darė su tais dviem berniukais D. V., D. B. ir E. K., nematė. Tuo metu jis buvo išgėręs šiek tiek alkoholio. Jis pats jokių pagrobtų daiktų nepasiėmė. Kai pirminėje apklausoje paminėjo telefoną, tai buvo išsigalvojęs, nes buvo išsigandęs (2 t., b. l. 37-39).

Liudytojas D. Š. pirminėje apklausoje 2019-01-28 apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais parodė, kad prie stotelės (duomenys neskelbtini) D. V. pamatė du vaikinus, vienas iš jų turėjo išmanųjį mobilaus ryšio telefoną. V. pasakė, kad pas juos yra telefonas ir pradėjo bėgti. Paskui jį pradėjo bėgti E. k., D. B. ir B. draugas, kurio vardo nepamena. Matė, kad jie nubėgę priėjo prie tų vaikinų. Pirmas priėjo V., tačiau ką jis sakė, jis negirdėjo, nes stovėjo atokiau. Vaikinai sėdėjo stotelėje, o visi minėti draugai stovėjo priešais juos. Jis suprato, kad draugai norėjo apiplėšti vaikinus, o būtent atimti telefoną. Nenorėdamas bėdų, jis išėjo iš tos vietos ir su kitais draugais nuėjo į šalia esančią „Rimi“ parduotuvę, stovėjo prie durų lauke. Po 10 minučių atėjo D. V. su savo kompanija ir šaukė, kad jie prieitų. Jie bėgo į šalia buvusį miškelį. Jis matė, kaip V. ant peties buvo užsimetęs kuprinę, kuri jam nepriklausė. Visi nuėjo į miškelį, tolėliau, kad niekas jų nerastų. Sustoję atokiau D. V., D. B. ir E. K. apžiūrėjo kuprinės turinį. V. rado treningines kelnes, kurias vėliau ant savęs užsidėjo. Dar buvo sportiniai kedai, tačiau kas juos paėmė, jis neatsimena. Žino, kad E. K. turėjo savo kuprinę, kurią turėjo užsidėjęs viso įvykio metu. Girdėjo, kaip V. pasakė B., kad duotų telefoną ir žadėjo surasti, kam parduos pavogtą telefoną. Tada jis pamatė, kaip B. išsitraukė iš kelnių kišenės telefoną ir padavė V.. Taip pat V. minėjo, kad už telefoną gautus pinigus jis nupirks alkoholio. Matė, kaip V. paliko pagrobtą kuprinę ant žemės. Tada jis atsisveikino ir išėjo, o jie dar pasiliko miške. Kas vyko toliau, nežino (2 t., b. l. 31-34).

Nepilnametis liudytojas D. B. parodė, kad jis buvo su broliu D. B., E. K., D. Š. ir R. K.. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo D. V. su dviem draugais, kurių jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Jie važiavo su autobusu, numerio nepamena, link (duomenys neskelbtini) su tikslu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tačiau juos išlaipino autobuso vairuotojas, nes jo brolis pradėjo tyčiotis iš autobuse sėdėjusio žmogaus, spjovė jam į veidą. Juos išlaipino (duomenys neskelbtini) stotelėje. Toje stotelėje sėdėjo ant suoliuko du vaikinai apie 16 metų amžiaus. Tada jo brolis priėjo prie tų vaikinų ir paklausė: ,,ar jūs kikboksiorai?“. Jie atsakė, kad taip. Brolis iš pradžių vienas priėjo su tikslu iš jų kažką pavogti. Jie buvo apsirengę su sportine apranga, galvojo, kad turės kažką vertingo. Pradėjus bendrauti su vaikinais, priėjo D. V. ir D. Š.. Tuomet jis priėjo su E. K.. Likusieji jų draugai ėjo toliau link (duomenys neskelbtini) stotelės. Brolis pasakė, kad jis taip pat yra ,,kikboksioras“ ir pasakė, kad nori su vienu ,,prasimesti“, nes vienam iš vaikinų prie krepšio buvo prikabintos bokso pirštinės. Tas vaikinas nesutiko ,,prasimesti“. Tada brolis priėjo prie kito vaikino, kurio kuprinė buvo padėta ant suoliuko. Tas vaikinas nenorėjo atiduoti kuprinės, priešinosi. Jis tiesiog tempė tą kuprinę į save. Tada šalia brolio buvęs E. K. kumščiu vieną kartą trenkė į galvos sritį, tiksliai pasakyti negali, ir vaikinas paleido kuprinę, o ją pasiėmė brolis. Jam labiausiai reikėjo tos kuprinės. Stotelėje brolis pradėjo kraustyti kuprinę, ten rado kedus ir juos pasiėmė. Kiek žino, jis pasiėmęs kedus, paliko tą kuprinę vaikinui, kurio buvo kuprinė. Tada K., būdamas aukščiau, prie tilto, pašaukė juos, kad eitų greičiau, nes pavėluos į autobusą. Ir jie nuėjo į autobusą, liko tik V. su broliu apačioje prie tų vaikinų. Ką jie ten darė, tiksliai nežino, tačiau žino, kad dar iš kažkurio vaiko atėmė išmanųjį mobilaus ryšio telefoną. Ką tiksliai su juo padarė, nežino. Tada jie penkiese nuėjo iki (duomenys neskelbtini) stotelės su tikslu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Su juo ėjo ir E. K.. Po 10 minučių prie jų prisijungė V. su broliu, kuris turėjo rankose pavogtus kedus. Tada visi sulipo į autobusą ir važiavo į (duomenys neskelbtini) pas kažką į namus. Ten buvo apleistas namas, tačiau nesigilino kokia vieta, ten jis buvo pirmą kartą. V. pagrobtos kuprinės su savimi neturėjo. Jis pats nieko neapiplėšė, smurto prieš nieką nenaudojo. Brolis pagrobtus kedus pats nešiojo, o kas atsitiko su telefonu, jis nežino. K. šiame įvykyje prisidėjo tik tiek, kad sudavė tam vaikinui per galvą (2 t., b. l. 64-68).

Nepilnametė liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pažįsta D. V., prieš 1,5 metų su juo draugavo, važinėdavo autobusais. Atsimena, kad vieną ar du kartus su D. ir jo draugais, t. y. su jo broliu D. Š., E., pavardės nežino, R. U., A. A. buvo išlipę (duomenys neskelbtini) stotelėje, tačiau kiek išlipdavo toje stotelėje, jokio įvykio nėra buvę, jokio nusikaltimo nebuvo įvykdyta. Beveik pusę metų su D. V. nebebendrauja. Kiek bendravo, jis yra negerai elgęsis, jos akivaizdoje iš vaiko buvo atėmęs mobilaus ryšio telefoną. Tai buvo prieš metus (duomenys neskelbtini) stotelėje. Tuomet D. V. paprašė apie 10 metų berniuko paskolinti telefoną, tačiau pasiėmęs telefoną jis pabėgo. Berniukas tuo metu buvo vienas (2 t., b. l. 9-12).

Nepilnametis liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali pasakyti kur jis buvo 2018-04-03 vakare, nes buvo seniai. Nemano, kad buvo stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), jis nieko nėra pavogęs, nusikaltimuose nedalyvauja. Nemano, kad iš jo pažįstamų kas nors galėjo dalyvauti vagystėje, tokio fakto nepamena. Jis iš matymo pažįsta E. K., tačiau su juo vienoje kompanijoje nebuvo, nebendravo. D. V. pažįsta iš matymo, anksčiau bendravo, bet praeitais metais nebendravo. E. L. pažįsta, anksčiau bendravo, kada nepamena, šiuo metu nebendrauja, praeitais metais irgi nebendravo, D. B. taip pat pažįsta iš matymo, tačiau nebendrauja (2 t., b. l. 57-59).

Nepilnametis liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį jis su D. V. ir A. A. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą. Visi trys prieš tai gėrė degtinę, 0,5 l, tačiau A. buvo mažiau išgėręs, nes vėliau prie jų prisijungė. Jie alkoholį vartojo lauke. (duomenys neskelbtini) susitiko V. draugus. Buvo D. B., D. B., E. K., D., pavardės nežino, kuri buvo su drauge, kurios vardo ir pavardės nežino, ir dar vienas vaikinas. Jo manymu, jis buvo tos nepažįstamos merginos vaikinas. V. pasiūlė kai kuriems važiuoti į (duomenys neskelbtini) vartoti alkoholio. Visiems jis nesiūlė, nes buvo labai daug žmonių, o alkoholiu jis ketino dalintis. Tie, kurie būtų važiavę į (duomenys neskelbtini), savo alkoholio nereikėjo vežtis. Visi jo paminėti asmenys sutiko važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo su viešuoju transportu iki (duomenys neskelbtini) stotelės. Kodėl išlipo šioje stotelėje negali paaiškinti, nes buvo neblaivus ir daug ko nepamena. Pamena, kad toje pačioje stotelėje buvo du vaikinai, kurie buvo jaunesni nei jie. Kas ten tiksliai vyko, nepamena. Neprisimena, kas buvo paimta iš tų vaikų, bet žino, kad buvo paimta. Pamena, kad D. V. paprašė, kad grąžintų raktus, kurie buvo pagrobti vieno iš tų nepažįstamų vaikinų. D. V. grąžino jam raktus, o jis atidavė vienam iš stotelėje buvusių vaikinų. Po to jie visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) stotelės, ten laukė 68 autobuso važiuoti į (duomenys neskelbtini). Sulaukę autobuso išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pasiėmę maišelį su alkoholiu ir maistu pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten būdami prie kažkokio sandėliuko vartojo alkoholį. Nepamena, kad tą naktį minėta kompanija būtų kalbėję apie pagrobtus daiktus iš berniukų (2 t., b. l. 79-82).