- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-77-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00689-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo VšĮ „Teisės klubas“ direktoriaus Roberto Zeidlerio skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. liepos 27 d. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. liepos 27 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vairavo automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,20 promilės). Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 2 400 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. atstovas VšĮ „Teisės klubas“ direktorius Robertas Zeidleris prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-816-904/2013 V. S. nutraukti.
Apelianto teigimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas dėl toliau dėstomų aplinkybių.
Apelianto teigimu, V. S. 2013 m. liepos 27 d. 23.20 val. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k. nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus ir nesutiko su policijos pareigūnų surašytu protokolu, nes protokole nurodyto KET pažeidimo nepadarė.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis M. K. netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, jokių įrodymų, pagrindžiančių V. S. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesurinko, jo surašytame protokole nėra jokios informacijos apie pažeidimo objektyviąją pusę, pažeidėją ar informacijos šaltinius. Neteisėtai surašytame protokole V. S. tikrovės neatitinkanti informacija remiasi vien sunkaus girtumo metu (nustatyta alkotesteriu) V. S. tariamai parašytu paaiškinimu: „vairavau automobilį būdamas neblaivus, prieš sėsdamas vairuoti automobilį gėriau degtinę, važiavau į degalinę, nusipirkau degtinės ir važiavau namo, sustojau netoli namų ir privažiavo policija, gailiuosi, kad automobilį vairavau girtas“, atspausdintu nurodyto pareigūno tariamai iš V. S. žodžių. Policijos pareigūnų tarnybiniai pasiaiškinimai yra akivaizdžiai identiški ir vienas nuo kito nukopijuoti, teismo posėdžio metu abu pareigūnai nurodė, kad rašė tarnybinius pranešimus patys, t. y. akivaizdžiai melavo, nes du skirtingi žmonės identiškai reikšti minčių negali, o tariami įrodymai, dėl kurių surašymo kyla pagrįstų abejonių, negali būti pagrindu priimtam sprendimui.
V. S. teisme neneigė, jog vyko į degalinę pirkti brendžio, taip pat neneigė, kad jo vairuojamas automobilis grįždamas iš degalinės dėl gedimo sustojo netoli namų, tačiau neigė tame tariamai jo paties padiktuotame paaiškinime nurodytus faktus dėl vairavimo neblaivam.
Automobilio sustojimo faktas tik pagrindžia V. S. žodžius, jog jis negalėjo minėtame paaiškinime sakyti, kad jis vairavo neblaivus, nusipirkęs degtinės vyko namo ir sustojus automobiliui prie jo privažiavo policija. Taip pat šis faktas pagrindžia, jog policija nenustatė ir nesurinko įrodymų apie V. S. tariamą vairavimą esant neblaiviam, ir protokole nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos aplinkybės tiesiogiai prieštarauja pastarojo tariamo paaiškinimo turiniui. Apelianto nuomone, V. S., būdamas neblaivus (3,2 promilių girtumo), pažadintas miegantis automobilyje, nesuprato, kas vyksta ir ko jis yra klausiamas, kokio turinio paaiškinimas neva jo vardu yra spausdinamas.
Tuo tarpu teisme V. S. paaiškino tikrąsias įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, kad jis 2013 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val., būdamas visiškai blaivus, sėdo prie savo automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir iš namų (duomenys neskelbtini) kaime nuvažiavo į degalinę, esančią Jonušų kaime prie automagistralės Kaunas–Klaipėda, nusipirkti brendžio. Dar apie 21.00 val. nusipirkęs brendžio jis sėdo į savo automobilį važiuoti namo, tačiau pakeliui namo apie 21.00 val. vairuojamas automobilis dėl techninio gedimo užgeso kelyje. V. S. nusprendė savo jėgomis pastumti automobilį į kelio pašonėje esančią aikštelę tam, kad netrukdytų eismui. Pastumtas automobilis iš inercijos dar šiek tiek pariedėjo į priekį, priekiniai ratai nuvažiavo nuo kelio dangos. Tokioje padėtyje jį vėliau rado policijos pareigūnai ir UAB „Transadria“ darbuotojai. V. S., susierzinęs dėl susidariusios situacijos, suvokdamas, kad automobilis jau sugedo ir jis namo nebevairuos, atsisėdo į sugedusį automobilį ir prieš nuspręsdamas, kaip parvilks automobilį taip vėlai į namus, vienas per valandą laiko suvartojo nusipirktą 0,5 litro brendžio butelį. Taip greitai suvartojęs didelį kiekį alkoholio V. S. apsvaigo ir užsnūdo stovinčiame neveikiančiame automobilyje. V. S. negalėjo pasakyti, kelinta buvo valanda, kai jį pažadino jam nežinomi žmonės, bet buvo tamsu ir jis toje situacijoje net nesuprato, kas atsitiko ir kas jį žadina. Daug vėliau prablaivėjęs V. S. suprato, kad jį pažadino policijos pareigūnai. V. S. buvo paaiškinta, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo neblaiviam, o jo automobilis bus nugabentas į saugojimo aikštelę.
Teisme nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų protokolo surašymo aplinkybes ir turinį. Taip pat policijos pareigūnai nepateikė jokio įrodymo, kuriuo būtų pagrįsta, jog V. S. vairavo minėtą automobilį neblaivus. V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kaip vairuotojui, tačiau, apelianto teigimu, jis minėto automobilio nevairavo, o tiesiog stovėjo šalikelėje ir miegojo automobilyje. Pagal galiojančias KET taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams gali būti prilyginami asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius, taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Taigi akivaizdu, kad stovėjimo aikštelėje stovinčiame automobilyje teisės aktų nustatyta prasme vairuotojo net negalėjo būti. V. S. teisme pateiktas aplinkybes patvirtino ir liudytojai, iš jų ir patys policijos pareigūnai, kurie savo surašytame tariamai V. S. paaiškinime nurodė aplinkybę, jog V. S. automobilis sustojo netoli namų. Teismas nutarimą priėmė remdamasis tik pareigūnų parodymais, jiems nepateikiant jokių kitų objektyvių šio įvykio įrodymų.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas neišnagrinėjo paminėtų aplinkybių nešališkai, priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, o policijos pareigūnų veiksmai, sąmoningai nuslepiant (nepateikiant) įrodymų, kurie akivaizdžiai pagrįstų tariamo pažeidimo objektyviąją pusę, gali būti vertinami tik kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, įrodymų ir pažeidimo aplinkybių slėpimas, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai (juo labiau paaiškėjus aplinkybei, kad abu policininkai yra patyrę, dirba ne vienerius metus, žino apie filmavimo įrangos veikimą pamainos metu, konfliktą su tariamu pažeidėju).
Apeliantas pažymi, kad teismas privalo vadovautis dispozityvumo principu ir administracinėse bylose vadovautis tais įrodymais, kurie yra surinkti ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Prievolė įrodyti padarytą pažeidimą, jo sudėtį tenka protokolą surašiusiam asmeniui, o visi neaiškumai, kylantys proceso metu, jeigu jų nėra įmanoma išsklaidyti teisme, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo samprotavimai apie policijos pareigūnų neturėjimą asmeninio suinteresuotumo, nenustatyto motyvo dėl apkalbėjimo ar nepagrįsto apkaltinimo, taip pat traktavimas, kad V. S. vairavo automobilį neblaivus, apelianto įsitikinimu, yra visiškai neįrodytas ir negrįstas jokiais faktiniai įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, o pažeidimas įrodytu. Vien asmeninių teisėjo įsitikinimų ar nuomonės pagrindu vykdomas teisingumas nėra teisingas, juo labiau, kai jis prieštarauja LVAT praktikai.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo V. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. S. atstovas iš esmės neigia, kad V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad V. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. S. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai ir veika kvalifikuota tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad V. S. 2013 m. liepos 27 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vairavo automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,20 promilės.
V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog automobilio, būdamas girtas, nevairavo, alkoholį vartojo tik po to, kai važiuojant namo iš degalinės, kur nusipirko butelį brendžio, sugedo automobilis, o jis, nežinodamas, kaip grįžti ir būdamas susinervinęs, tik tada išgėrė visą butelį ir užmigo automobilyje. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma pažymėtina, kad pats A. S. tokią įvykio versiją iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tai nurodoma ir jo atstovo apeliaciniame skunde, tačiau tokia V. S. versija prieštarauja jo paties iš karto po įvykio 2013 m. liepos 27 d. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms: „Vairavau automobilį būdamas neblaivus, prieš sėsdamas vairuoti automobilį gėriau degtinę, važiavau į degalinę, nusipirkau degtinės ir važiavau namo, sustojau netoli namų ir privažiavo policija. Gailiuosi, kad vairavau automobilį būdamas girtas“ (b. l. 15). Nors V. S. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, kad iš karto po įvykio buvo nesąmoningas dėl girtumo, todėl policijos pareigūnams nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, tačiau tokius V. S. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pastarojo gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Apeliantas nepagrįstai abejoja, ar V. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole esantis paaiškinimas tikrai yra jo atstovaujamojo V. S., kadangi teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. K. patvirtino (b. l. 49–50), kad užrašyta taip, kaip V. S. ir sakė. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. R. taip pat patvirtino (b. l. 40), jog kaip pažeidėjas paaiškino, taip kolega ir parašė. Byloje nėra duomenų, kad V. S. dėl savo girtumo būtų nesupratęs savo veiksmų, priešingai – liudytojas policijos pareigūnas M. K. teisme patvirtino, kad V. S. nurodė įvykio aplinkybes, labai gerai orientavosi, prašė parvežti namo (b. l. 49–50), todėl nekyla abejonių, kad V. S. visą situaciją, pažeidimo padarymo esmę suvokė, būdamas pakankamai sąmoningas davė paaiškinimus, kuriuos pareigūnas kompiuteriu įrašė į protokolą, o V. S., juos atspausdinus, pasirašė (b. l. 15), patvirtindamas savo pasiaiškinimo teisingumą.
Byloje esančiuose policijos pareigūnų E. R. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4, 5) nurodyta, kad 2013 m. liepos 27 d. 23.15 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., nuo kelio yra nuvažiavęs, kaip įtariama, neblaivus vairuotojas su automobiliu „Volkswagen Polo“. Nuvykę į įvykio vietą pastebėjo, kad automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuvažiavęs nuo kelio ir prie vairo sėdintis vyras bando išvažiuoti iš pakelės. Sustabdžius automobilį ir bendraujant su vairuotoju V. S., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Bandant nustatyti neblaivumą, vairuotojas išsitraukė pinigų, kurie buvo susukti į kamuoliuką ir kuriuos jis įdėjo į alkotesterio dėžutę, sakydamas „Nereikia tikrinti blaivumo, vis tiek įpūsiu.“ Įspėjus vairuotoją, kad už bandymą papirkti gresia baudžiamoji atsakomybė, šis į tai nereagavo ir primygtinai prašė susitarti. Patikrinus vairuotojo blaivumą, V. S. buvo nustatytas sunkus (3,20 promilės) girtumo laipsnis. V. S. už KET 14 punkto pažeidimą buvo surašytas ATPP Roik 07-13-7699814, jis buvo sulaikytas, į įvykio vietą iškviestas Klaipėdos rajono operatyvinės grupės darbuotojas, vairuotojas, nušalintas nuo vairavimo, su padarytu pažeidimu sutiko.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai E. R. ir M. K. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Liudytojas E. R. papildomai parodė, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir ant šlaito pakibusį automobilį, kurio vairuotojas sėdėjo prie vairo ir bandydamas išvažiuoti spaudė akseleratoriaus pedalą, iš dujų išmetimo vamzdžio rūko dūmai. Vėliau automobilio akumuliatorius išsikrovė, automobilio nebuvo galima užvesti. Įvykio vietoje buvę žmonės sakė, kad vairavo asmuo, kuris sėdi už vairo. Vairuotojas buvo girtas, su juo buvo sunku susikalbėti, jis sakė, kad važiavo namo (b. l. 40). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. K. taip pat patvirtino savo ir kolegos E. R. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nurodydamas, jog pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą, pastebėjo įstrigusį automobilį, prie kurio vairo sėdėjo V. S., kuris bandė išvairuoti automobilį. Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis užgesino variklį, ištraukdamas užvedimo raktelį. Nurodė, kad įvykio vietoje V. S. prisipažino vairavęs neblaivus ir, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bandė papirkti pareigūnus, dėl to buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 49–50).
Netikėti ar abejoti anksčiau aptartais policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, parodymais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis apie V. S. būklę jį sustabdžius bei tuo, kad jis, būdamas girtas, bandė išvairuoti pakelėje įstrigusį automobilį, spausdamas akseleratoriaus pedalą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą manyti, kad pareigūnai apkalba V. S. ir siekia nepagrįsto jo nubaudimo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog policijos pareigūnai, nurodydami, kad patys surašė tarnybinius pranešimus, melavo, nes, apelianto teigimu, skirtingi žmonės identiškai reikšti minčių negali. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi policijos pareigūnai nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose ir nurodytos analogiškos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo grindė ne tik policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, bet byloje esančių įrodymų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nutarime, visuma, kurią, kaip minėta, sudaro ne tik pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės ir jų parodymai teisme, bet kartu ir paties pažeidėjo iš karto po įvykio pareigūnams duotas paaiškinimas apie tai, kad jis girtas vairavo automobilį.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirminę V. S. įvykio versiją vertino kaip realiai atitinkančią įvykio aplinkybes, nes ji sutampa su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis bei jų parodymais teisme, jog pagal iškvietimą atvykę į įvykio vietą jie aiškiai matė, kad automobilis buvo užvestas, V. S. sėdėjo prie vairo ir spaudė akseleratoriaus pedalą, iš dujų išmetimo vamzdžio sklido dūmai. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, V. S. siekį išvengti administracinės atsakomybės rodo ir tai, kad jis po to, kai įvykio vietoje pareigūnai jo pareikalavo pasitikrinti neblaivumą, jis, pripažinęs, kad yra girtas (kaip minėta, įvykio vietoje V. S. policijos pareigūnams nurodė: „Nereikia tikrinti blaivumo, vis tiek įpūsiu“), prašė susitarti, siekdamas papirkti policijos pareigūnus, dėl to jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o šiuo metu baudžiamoji byla dėl pareigūnų papirkimo nagrinėjama teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog V. S. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamas teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti V. S. kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo VšĮ „Teisės klubas“ direktoriaus Roberto Zeidlerio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.