Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties atnaujintoje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 706,15 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 10 01 iki 2010 02 01 patalpų šildymui ir karštam vandeniui paruošti, 25,14 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2009 12 01 iki 2010 06 01, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė nutartį, kuria: 1) asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. laikytas netinkamu atsakovo E. V. atstovu byloje, neturinčiu teisės atstovauti teisme pagal pavedimą; 2) atsisakyta priimti procesinius dokumentus, registracijos Nr. DOK-40511, pasirašytus asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M. (pateikta per EPP), kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens; 3) ieškovės AB „Kauno energija“ patikslintas ieškinys atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje nustatęs, kad teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, atsakovas, atsakovo atstovė advokatė, kuriems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų, pranešimų negauta, ieškinį paliko nenagrinėtu.

Į 2017 m. lapkričio 2 d. teismo posėdį atvyko asociacijos „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M., kuris nurodė, kad yra tinkamas atsakovo E. V. atstovas, neatvykus ieškovo atstovui, prašė priimti sprendimą už akių.

Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro išrašu bei įstatų duomenimis, nustatė, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos tikslai Įstatų 2 punkte apibrėžti kaip fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose būsto ir kitų statinių statybos, priežiūros, vystymo klausimais; 23 punkte – vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais. Teismas, nustatęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, kurioje išaiškinta, kad jeigu atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų, tai asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kadangi asmenų atstovavimas ir gynimas teisme yra pagrindinis asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ tikslas, teismas darė išvadą, kad ši asociacija negali būti fizinio asmens atstovu pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Todėl teismas sprendė, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. nėra tinkamas atsakovo atstovas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir atsisakė priimti pirmininko pasirašytus procesinius dokumentus, kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovas E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:

Rašytinius prašymus teismui pateikė atsakovo atstovas, kurio atstovavimas pripažintas tinkamu nuo 2015 m., todėl, jei teismas laikė, kad atstovas yra netinkamas privalėjo apie tai informuoti atsakovą ir pasiūlyti pašalinti šiuos trūkumus.

Teismas, nenustatęs termino trūkumams pašalinti, nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo rašytinius paaiškinimus ir prašymus, tarp jų ir prašymą priimti sprendimą už akių, ir, šalims neatvykus į teismo posėdį, paliko ieškinį nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 4 dalies pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Spręsdamas palikti ieškinį nenagrinėtu, teismas nustatė, kad į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ieškovės atstovui pranešta pasirašytinai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų, pranešimų negauta; į teismo posėdį neatvyko atsakovas, atsakovui ir jo atstovei advokatei L. G. apie posėdį pranešta teismo šaukimais. Į teismo posėdį atvyko asociacijos „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M., nurodė, kad yra tinkamas atsakovo E. V. atstovas, neatvykus ieškovo atstovui, prašė priimti sprendimą už akių.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir argumentų pagrįstumo, remiantis kuriais konstatuotas CPK 246 straipsnio 4 dalyje ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad nei šalys, kurioms apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, nei apelianto atstovė advokatė, kuriai taip pat apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio nepranešė, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje ir nenurodė jokių neatvykimo į posėdį priežasčių, neprašė posėdį atidėti, yra pakankamos taikyti ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą. Apeliantui neginčijant teismo nustatytų nutarties 5 punkte nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas spręsdamas, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. nėra tinkamas atsakovo atstovas nagrinėjamoje civilinėje byloje, skundžiama nutartimi atsisakė priimti asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko pasirašytus procesinius dokumentus, kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Apeliantas skundžia visą 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinę dalį, nors joje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimta nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik dalyje dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, kita nutarties dalis neskundžiama. Nutartys, kuriomis nutarta neleisti atstovauti asmeniui pagal pavedimą nėra skundžiamos (CPK 56 str.), tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl apelianto skundžiamos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinės dalys, kuriomis 1) asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. laikytas netinkamu atsakovo E. V. atstovu byloje, neturinčiu teisės atstovauti teisme pagal pavedimą; 2) atsisakyta priimti procesinius dokumentus, pateiktus teismui 2017 10 26, registracijos Nr. DOK-40511, pasirašytus „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M. (pateikta per EPP) nesudaro nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyko. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovas atskirajame skunde nurodė dalyką, kuris nėra apeliacijos objektu, apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalies dėl atstovavimo nutraukiamas (CPK 315 str. 1 d. 3 p., 5 d., 334 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija).

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Apeliantas, prašydamas teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 306 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, jokių tokio prieštaravimo argumentų skunde nenurodė, teismas taip pat nenustatė prieštaravimo tarp aukščiau minėtų teisės normų, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

Teisėja, Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą.

Dėl likusių Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinių dalių apeliacinį procesą nutraukti.

Atmesti prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.