- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- I-1710-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00354-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–13) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 50 000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Nebuvo įgyvendintas suimtųjų socialinių poreikių tenkinimas, t. y. nepakankamai buvo užtikrinamos kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo programos. Nebuvo sudarytos sąlygos sportuoti lauke ir patalpose, lankytis renginiuose, kas galėtų kompensuoti mažą patalpų plotą. Nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. buvo įdarbintas atlikti suvirintojo šaltkalvio darbus bei supažindintas su pareigybės aprašymu. Nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. buvo priverstas dirbti kiekvieną šeštadienį, nes būdavo iškvietimų, taip pat tekdavo dirbti po darbo ir šis laikas nebuvo apmokamas. Pažymėjo, kad nebuvo išduota privaloma išduoti darbinė apranga, todėl teko gadinti savo asmeninius gerus drabužius. Jei tokie drabužiai būtų buvę išduoti, sandėlio darbuotojas būtų davęs užpildyti „pažymą anketą“, kurioje būtų matyti parašai. Nebuvo laikomasi darbo įstatymų, darbų saugos, higienos priemonių, nes darbo vietoje nebuvo ventiliacijos.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, atsiliepimo (b. l. 23–30) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikė duomenis apie pareiškėjo gyvenimą atitinkamose sekcijose, kuriose apgyvendinami asmenys, kurie yra palikti Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydamas galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje, pasinaudoti biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjo skunde minimų prieštaravimų nurodė, kad nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas griežtai pagal teisės aktų reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų bei ypatingų įvykių atsiradimą.
Dėl darbo Lukiškių TI-K sąlygų nurodė, kad nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė nei 8 val. darbo diena. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ar poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose nustatytus atvejus. Šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad dirbo be išeiginių, viršijant darbo dienos trukmę, nebuvo aprūpintas darbiniais drabužiais.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Dėl ploto reikalavimo pažeidimo
Ginčui už laikotarpį taikytini laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija) nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas būtent tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtas įsakymas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, plėtojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas viso Lukiškių TI-K buvo patalpintas 415 parų. Nustatyta, jog per šį 415 parų laikotarpį 394 paras pareiškėjas buvo patalpintas pažeidžiant įstatymu nustatytą minimalų (3,6 kv. m.) vienam asmeniui tenkantį kameros ploto reikalavimą. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko ženkliai mažiau nei 3 kv. m. plotas kameroje, o tai jau vertintina ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Tačiau ši aplinkybė (ploto reikalavimo neatitikimas) vertintina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo dirbantis, jo darbo diena 8 val. ir kurias praleisdavo ne gyvenamojoje patalpoje.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, aptartą teismų praktiką, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, iš dalies patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu (dalyje laikotarpio) pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę dalį laikotarpio būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti iš dalies.
Dėl darbo sąlygų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
Pareiškėjas prieštarauja, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. buvo priverstas dirbti kiekvieną šeštadienį, nes būdavo iškvietimų, taip pat tekdavo dirbti po darbo ir šis laikas nebuvo apmokamas. Be to, pareiškėjui nebuvo išduota privaloma išduoti darbinė apranga, todėl teko gadinti savo asmeninius gerus drabužius.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus. Šio kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. BVK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. <...>. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 55–84) tvirtina, kad pareiškėjas, maisto dalintojo pareigose, dirbo nuo 2016 m. kovo 22 d. iki šio mėnesio pabaigos. Viso per 2016 m. kovo mėn. pareiškėjas dirbo 7 dienas ir 56 val., darbo dienos trukmė 8 val. Pareiškėjas 2016 m. balandžio mėn. dirbo šaltkalvio pareigose. Viso per 2016 m. balandžio mėn. dirbo 21 dieną, 168 val., darbo dienos trukmė 8 val., kas 5 darbo dienas po 2 poilsio dienas. Iš esmės analogiškai, t. y. neviršijant darbo valandų per dieną ir turėdamas po dvi poilsio dienas kas 5 darbo dienas pareiškėjas dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Pareiškėjas 2017 m. gegužės mėn. dirbo 7 darbo dienas po 8 val. Duomenys apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu dirbtą darbą (laikotarpis, darbo dienos trukmė, poilsio dienos) fiksuoti oficialiuose dokumentuose – Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl teismas neturi pagrindo juose nurodytų duomenų vertinti kaip neteisingų. Pareiškėjas vien tik abstrakčiais skundo argumentais žiniaraščiuose fiksuotų duomenų ydingumo neįrodė, todėl teismas neturi jokio pagrindo pareiškėjo skundo argumentų, kad buvo priverstas dirbti kiekvieną šeštadienį, nes būdavo iškvietimų, taip pat tekdavo dirbti po darbo, vertinti kaip pagrįstų. Darytina išvada, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu neįrodė.
Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. vasario 13 d. Pranešime Nr. 24-1476 (b. l. 33) yra nurodęs, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus ir ši galimybė reglamentuota BVK 134 straipsnyje.
Byloje taip pat nėra pateikta jokių pareiškėjo pretenzijų, skundų, kad jam nebuvo apmokėtas viršvalandinis, ar švenčių dienomis dirbtas darbas, todėl šie argumentai taip pat vertintini kaip neįrodyti.
Iš 2018 m. vasario 13 d. Pranešimo Nr. 24-1476 matyti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas visomis darbui reikalingomis priemonėmis, jam buvo išduoti darbui skirti drabužiai ir avalynė. Pareiškėjui 2016 m. balandžio 13 d. buvo išduotas džinsinis švarkas (1 vnt.) ir batai (1 pora), 2017 m. gegužės 8 d. batai (1 pora). Pareiškėjui išduotu drabužių, batų faktą patvirtina byloje pateikti pareiškėjo prašymai (b. l. 38, 39), Lydraštis - žiniaraštis (b. l. 37), suimtojo (nuteistojo) materialinis buitinis aprūpinimas (b. l. 40). Batų ir drabužių gavimą pareiškėjas patvirtino savo parašu, todėl pagrindo abejoti šiais duomenimis teismas neturi. Atitinkamai pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jam nebuvo išduoti darbo drabužiai vertintini nepagrįstais.
Dėl užimtumo veiklos už kamerų ribų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įgyvendintas suimtųjų socialinių poreikių tenkinimas, t. y. nepakankamai buvo užtikrinamos kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo programos.
Iš 2018 m. vasario 13 d. Pranešimo Nr. 24-1476 matyti, kad asmenims, kurie dirba ūkio darbus pačiose gyvenamosiose sekcijose yra įrengta virtuvė, poilsio kambarys, skalbykla, sporto salė ir kt. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenantys suimtieji ir nuteistieji galimybę dalyvauti sporto programose, aukojamose Šv. Mišiose, naudotis interneto prieiga, dalyvauti narkomanijos ŽIV/AIDS prevencijos programose, lankytis bibliotekoje, dalyvauti renginiuose. Įvertinus šiuos atsakovės atstovo argumentus, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K pakankamai plėtojama visuomeninė ir užimtumo programa, tuo tarpu pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai, kad Lukiškių TI-K nebuvo įgyvendintas suimtųjų socialinių poreikių tenkinimas, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, asmuo norintis dalyvauti visuomeninėje ar kitoje veikloje pats turi parodyti iniciatyvą, norą išreiškiant žodžiu ar raštu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus į kuriuos nebuvo reaguota.
Dėl ventiliacijos
Pareiškėjas prieštaravo, kad darbo vietoje nebuvo ventiliacijos. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo ir didžiąją paros dalį nebuvo gyvenamojoje patalpoje, taip pat į tai, kad sekcijose gyvenantys asmenys turi poilsio kambarį, sporto salę, o tai leidžia vertinti, kad skunde išdėstyti nusiskundimai dėl ploto reikalavimo neužtikrinimo negalėjo būti labai intensyvūs, todėl neturėjo kelti labai didelių nepatogumų, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 3 940,00 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 3 940,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.