Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-155-790/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
2-155-790/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02125-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-155-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02125-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-5210-864/2018 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir antstoliui V. M. dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir antstoliui V. M., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. kovo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0240/10/05227 ir 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0240/13/03992 atnaujinimo, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V. M. 2018 m. spalio 19 d. patvarkymo „Dėl iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), vykdymą, uždrausti atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, perleisti butą tretiesiems asmenims ir vykdyti kitus apsunkinimus ieškovei naudojantis butu.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Danske Bank A/S veiksmai, 2010 m. sausio 17 d. vienašališkai nutraukiant su ieškove 2008 m. liepos 1 d. sudarytą kredito sutartį, buvo pripažinti neteisėtais. Kadangi, ieškovės nuomone, teismo sprendime nebuvo nurodyta, kaip ištaisyti po neteisėto nutraukimo įvykusius veiksmus, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama turto perdavimo išieškotojui aktą ir antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Ieškinyje pažymima, kad jei nebūtų buvę banko neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti hipoteka įkeistas butas nebūtų buvęs priverstinai realizuotas ir ieškovė šiuo metu nebūtų iškeldinama iš vienintelio gyvenamojo būsto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad yra įsiteisėję, įgiję res judicata galią ir privalomai vykdytini tiek teismų priimti procesiniai sprendimai dėl ieškovės buto arešto ir jo priverstinio pardavimo, tiek procesiniai sprendimai, kuriais vienašališkas kredito sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, tačiau netenkintas reikalavimas modifikuoti kredito sutartį ir taikyti restituciją. Teismas darė išvadą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė E. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atskirasis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes byla turi viešąjį interesą, viena iš šalių yra bankas, užimantis žymią paskolų vartotojams rinkos dalį, byla yra pakankamai jautri, nes susijusi su ieškovės iškeldinimu. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bus išsamiai išnagrinėtos skunde išdėstytos aplinkybės, teisiniai argumentai, įrodymai ir motyvai.

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Pateiktas ieškinys yra susijęs su ieškovės subjektinių teisių gynimu, todėl negali būti taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Ieškinys gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka.

6.3. Ieškovė sutinka, kad skundžiamoje nutartyje minimos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys dėl ginčo buto arešto bei jo pardavimo iš varžytynių bei Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėję ir privalomai vykdytini bei įvykdyti. Nurodo, kad ginčo butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) perduotas asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir susidarė ši situacija. Atsakovas savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais, suklaidindamas teismus ir antstolį, atėmė iš ieškovės vienintelį gyvenamąjį būstą, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teises, kurios turėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Apeliantė prašo skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai gali būti išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos.

10. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

11. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04).

12. Teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

13. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

14. Ieškovė pateiktame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. kovo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0240/10/05227 ir 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0240/13/03992 atnaujinimo, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei butą, esantį Tuskulėnų g. 7-24, Vilniuje. Ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. ieškovės nuomone, ginčijamas aktas ir patvarkymas turi būti pripažinti negaliojančiais dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimo yra pripažinti neteisėtais atsakovo (banko) veiksmai vienašališkai nutraukiant kredito sutartį. Ieškovės nuomone, visi po tokių neteisėtų veiksmų priimti aktai, įskaitant ginčijamą aktą ir patvarkymą, yra negaliojantys.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). CPK 602 straipsnis numato pagrindus, kada teismas turto perdavimo išieškotojui aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiu. Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo taip pat yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjamos teisme (CPK 510 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, nors būtent tai, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą materialiąja prasme, bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama. Kokia yra skundžiamoje nutartyje nurodytų teismų procesinių sprendimų įtaka sprendžiant dėl ieškovės ginčijamų dokumentų teisėtumo, gali būti įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. nustačius visas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovės pateiktas ieškinys dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančias bei restitucijos taikymo nesukels jokių teisinių pasekmių, nepagrįstai padarė jau ieškinio priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės E. N. ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančias bei restitucijos taikymo, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

17. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundžiama teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pakartotinai turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra kitokių procesinių kliūčių priimti ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Bajoras