Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 4d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 3d. paskiriant jam 3750Lt (30 MGL) dydžio bauda.

Iš dalies patenkinus D. M. civilini ieškini, iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista 11293,44 Lt turtines žalos ir 863,20 Lt neturtines žalos atlyginimui. Iš A. L. D. M. priteista 2136,20Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies patenkintas E. M. – S. civilinis ieškinys priteisiant iš UADB „Ergo Lietuva“ 836,20 Lt neturtines žalos atlyginimui. Iš A. L. priteista E. M. – S. 2136,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

J. M. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civiline tvarka.

Iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista 4153,70 Lt turtines žalos Valstybinei ligoniu kasai.

A. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis 2006m. spalio 18d. apie 19.30val., vairuodamas automobili „Ford Sierra", v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas T.Narbuto gatve Laisves prospekto link, del nusikalstamo nerupestingumo pažeide Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002m. gruodžio 11d. nutarimu Nr.1950 patvirtintu Keliu eismo taisykliu 75 punkto reikalavimus, nurodancio, kad artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos ties T.Narbuto ir Seliu gatviu sankryža, nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla, žyminti pesciuju pereja, nepraleido jam iš kaires i dešine pesciuju pereja ejusio J. M. ir partrenke ji padarydamas nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma.

Tokiais savo veiksmais A. L. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281str. 3d.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nesutikdamas su šiuo teismo nuosprendžiu, nurodo, kad teismas neteisingai ivertino priežastini ryši tarp A. L. veikos ir J. M. mirties, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, todel šis nuosprendis turi buti pakeistas. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nagrinedamas konkrecias bylas, konstatavo, kad nustacius, jog nukentejusiojo mirties priežastimi yra komplikacijos, atsiradusios del sužalojimo jo gydymo metu, kartu pripažistama, kad mirties priežastimi yra ir sužalojimai, kurie buvo gydomi, nes jeigu nebutu sužalojimu, ju nereiketu gydyti ir nebutu kilusios komplikacijos. Iš byloje esancios specialisto išvados Nr. M 3862/06(01) matyti, kad eismo ivykio metu J. M. buvo padaryti ivairus kuno sužalojimai, kurie komplikavosi plauciu uždegimu ir išsivysciusiu kvepavimo ir dauginiu organu funkciju nepakankamumu del ko J. M. mire. Apelianto manymu, butent eismo ivykio metu padarytu sužalojimu sukeltos komplikacijos (plauciu uždegimas) ir buvo betarpiška J. M. mirties priežastis. Todel teismas nuosprendyje padare neteisinga išvada, kad tarp A. L. veikos ir J. M. mirties buvo tik atsitiktinis priežastinis ryšys.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 4d. nuosprendi: A. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 281str. 3d. i BK 281str. 5d. ir skirti jam laisves atemima dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdyma atideti dvejiems metams.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše skunda patenkinti, nuteistasis A. L. ir jo gyneja praše skunda atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkintinas.

Kolegija, ivertinusi byloje surinktus ir ištirtus irodymus, laiko, kad apylinkes teismas tinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes ir pagristai pripažino autoivykio kaltininku A. L., kuris 2006m. spalio 18d. apie 19.30val., vairuodamas automobili „Ford Sierra“, v.n. (duomenys neskelbtini) del nusikalstamo nerupestingumo pažeide Keliu eismo taisykliu 75 punkto reikalavimus, nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla, žyminti pesciuju pereja, nepraleido jam iš kaires i dešine pesciuju pereja ejusio J. M. ir ji partrenke, padarydamas J. M. daugybinius kuno sužalojimus. Šios faktines bylos aplinkybes irodytos teismo ištirtais irodymais: nuteistojo paaiškinimais apie ivykio aplinkybes, liudytoju parodymais, specialisto išvadomis, keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu ir kita bylos medžiaga.

Taciau pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino priežastini ryši tarp nuteistojo nusikalstamu veiku ir atsiradusiu padariniu. Teismo išvada, jog tarp A. L. nusikalstamos veikos ir J. M. mirties yra atsitiktinis priežastinis ryšys, nepagrista, ji prieštarauja surinktiems ir ištirtiems irodymams. Iš bylos medžiagos matyti, kad autoivykio metu J. M. buvo padaryti daugybiniai kuno sužalojimai (kairiojo I, dešiniojo V, XI šonkauliu lužiai, sumušta galva (lužo dešiniosios akiduobes šonine sienele, pakraujavo po kietuoju galvos smegenu dangalu virš dešiniojo galvos smegenu pusrutulio), lužo dešinysis šonkaulis), kurie visumoje atitinka sunku sveikatos sutrikdyma (b.l. 61). 2006m. gruodžio 21d. specialisto išvadoje Nr.M3862/06(01) nustatyta, jog J. M. betarpiška mirties priežastis buvo avarijos metu patirtu sužalojimu sukeltos komplikacijos (plauciu uždegimas) (b.l. 61). Tai patvirtino teismo posedžio metu apklausta specialiste R. A. (b.l. 140).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nagrinedamas konkrecias baudžiamasias bylas, yra konstataves, jog priežastinio ryšio tarp sužalojimo ir mirties fakto nustatymas yra teismo kompetencijoje. Ši aplinkybe paprastai nustatoma remiantis teismo medicinos specialistu ar ekspertu išvadomis del nukentejusiojo mirties priežasties. Konstatavus, kad mirties priežastis yra komplikacijos, atsiradusios sužalojimo gydymo metu, kartu pripažistama, kad mirties priežastis yra ir sužalojimai, kurie buvo gydomi, nes nesant sužalojimu, ju nereiketu gydyti. Negydant sužalojimu nebutu ir komplikaciju.

Kolegija, ivertinusi šias aplinkybes, laiko, kad tarp nuteistojo A. L. nusikalstamos veikos ir J. M. mirties (del autoivykio metu patirtu sužalojimu komplikacijos) yra betarpiškas priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio konstatacija, kad J. M. mirtis ivyko ne del tiesiogiai nusikalstama veika padarytu sužalojimu, o del išsivysciusiu komplikaciju (plauciu uždegimo) gydant sužalojimus, iš esmes reiškia tai, kad J. M. mire ne iškart po gautu sužalojimu, o veliau, kuomet gydomi sužalojimai komplikavosi. Tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir J. M. mirties. Teisiamojo atsakomybe už pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, kiek laiko praejo nuo nukentejusiajam padaryto sunkaus kuno sužalojimo iki jo mirties, nes aukšciau nurodytos komplikacijos, del kuriu nukentejusysis mire, jam išsivyste ne atsitiktinai, o neišvengiamai; jas desningai salygojo teisiamojo padaryti kuno sužalojimai. Dar daugiau, atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentejusysis buvo netinkamai gydomas ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai (Lietuvos Aukšciausiojo teismo senato 2004 06 18 nutarimo Nr. 6 ketvirto punkto antroji dalis). Akivaizdu, kad ši Aukšciausiojo Teismo nuostata liecia abiem tycios formomis padarytus gyvybes atemimus.

Todel Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 4d. nuosprendis keistinas, A. L. inkriminuojant tai, kad del jo padarytu KET reikalavimu pažeidimu autoivykio metu žuvo J. M.. Todel nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, kita bylos medžiaga. A. L. padare neatsargu, taciau sunku nusikaltima, nusikalstama veika padaryta del kaltininko nusikalstamo nerupestingumo. Jis anksciau neteistas, bet baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedes, mokosi, dirba, turi nuolatine gyvenamaja vieta, po eismo ivykio teike pagalba nukentejusiajam. Byloje nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Nors A. L. tik iš dalies pripažino savo kalte, teigdamas, kad ne del jo nusikalstamos veikos J. M. mire (t.y. neige priežastini ryši tarp jo veikos ir nukentejusiojo mirties), taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad priežastinio ryšio tarp sužalojimo ir mirties fakto nustatymas yra teismo kompetencijoje, o A. L. pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (tai, kad jis padare autoivyki, kurio metu buvo sužalotas žmogus), todel teismas laiko, kad A. L. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra ta, jog jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Ivertines šias aplinkybes, A. L. asmenybe bei tai, kad sankcijoje numatyta vien laisves atemimo bausme, teismas mano, kad A. L. skirtina laisves atemimo bausme mažesne už sankcijoje numatyta bausmes vidurki. Be to, kolegijos nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, todel, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatomis, paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetinas ir A. L. paskirtinas ipareigojimas.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda tenkinti.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 4d. nuosprendi pakeisti: A. L. nusikalstama veika perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 281str. 5d. ir paskirti jam laisves atemima 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75str. 1d., A. L. paskirtos bausmes vykdyma atideti 2 (dvejiems) metams ir ipareigoti nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, išskyrus jei tai susije su nuteistojo atliekamomis darbinemis funkcijomis.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.