Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Varėnos rajono 2-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po N. G. mirties, 2018-01-02 dieną pareiškėjas kreipėsi į Varėnos rajono 2-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tada ir paaiškėjo, jog N. G. po savo žmonos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iš Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. Muzikevičiūtės rašto, 2007-04-23, mirus G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų biure nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ ,,Registrų centras“ neregistruotas.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, N. G. vardu nuo 2003-03-14 registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004-07-26 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš minėtos gyventojų registro pažymos, N. G. turėjo sutuoktinę G. G., santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki pat G. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi aukščiau nurodyti žemės sklypai įgyti santuokoje, iki G. G. mirties. Pareiškėjui kreipusis pas notarą paaiškėjo, kad ½ paminėto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė G. G.. Pareiškėjui notarė nurodė, kad ta dalis žemės sklypų, mirus G. G., turėjo būti paveldėta pagal įstatymą ir priimta sutuoktinio bei vaikų, tačiau akivaizdu, kad velionis pas notarą nesikreipė ir jokių kitų veiksmų neatliko.

G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) redakcija 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys numatė, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš paminėtos civilinio įstatymo normos išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minimas nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini), mirus G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų biure nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ ,,Registrų centras“ neregistruotas.

Pareiškėjas po motinos mirties palikimo nepriėmė. Kaip matyti iš V. G. 2012-03-27 pareiškimo, V. G. pareiškė, kad po motinos mirties, palikimo nepriėmė, turto faktiškai nevaldė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Taigi iš paminėto akivaizdu, kad V. G. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o taip pat pripažino faktą, kad faktiškai valdyti to paties palikimo nepradėjo, taigi jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Tuo tarpu velionis N. G. tiek iki savo žmonos G. G. mirties, tiek ir po jos mirties iki pat savo mirties, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), ten ir 2014-09-16 registravo gyvenamąją vietą, išlaikė statinius, juos draudė, mokėjo komunalinius mokesčius. Velionis rūpinosi tiek po statiniais esančiu žemės sklypu, tiek kitais aukščiau nurodytais jam priklausiusiais žemės sklypais, kuriuos atgavo po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, juos šienavo, deklaruodavo pievas ir gaudavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, pagal ES programą, nuo 2008 iki 2014 metų už šiuos žemės ūkio naudmenų plotus: 0,45 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,77 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,33 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,98 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjo įsitikinimu, velionis N. G. dėl to, kad neturėjo reikiamo išsilavinimo, žinių, nebuvo susidūręs su paveldėjimo procedūromis, taigi negalėjo suprasti, kad tam, jog priimtų žmonos palikimą, jam reikia kreiptis į notarą ar teismą. Tačiau to nežinodamas jis veikė aktyviai palikto turto atžvilgiu ir faktiniu valdymu priėmė savo žmonos palikimą – ½ dalį aukščiau nurodyto turto.

Pareiškėjas D. G. į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2018-01-02 dieną, t. y. per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Po to, išaiškėjus faktams, kad velionis N. G. nebuvo priėmęs savo žmonos palikimo, kilo būtinybė kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G. po savo žmonos G. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Šis juridinis faktas reikalingas tam, kad pareiškėjas D. G., būdamas N. G. įpėdinis pagal testamentą, galėtų galutinai užbaigti palikimo priėmimo procedūras ir gauti galutinį paveldėjimo teisės liudijimą. Kitų būdų, kad gauti dokumentus, įrodymus, patvirtinančius, kad N. G. po savo žmonos mirties priėmė palikimą, pareiškėjas D. G. neturi.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 2 – asis notarų biuras per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad N. G. po savo sutuoktinės, G. G. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjo tėvas N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama 2017-12-18 medicininio mirties liudijimo Nr. 17-8990623 kopija.

Į bylą pateikto 2012-03-21 testamento, notarinio registro Nr. 877, kopija patvirtinama, kad N. G. visą jam priklausiusį turtą paliko sūnui pareiškėjui D. G..

2018-01-02 pareiškimo dėl palikimo priėmimo kopija patvirtinama, kad pareiškėjas D. G. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į Varėnos 2 – ąjį notarų biurą ir priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po tėvo N. G. mirties (duomenys neskelbtini).

2018-01-18 Gyventojų registro pažyma Nr. GR-1A-351 patvirtinama, kad N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą 2014-09-16 deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vedęs G. G., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), santuoka tarp jų buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė vaikų: D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Jų santuoka galiojo iki žmonos G. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokos įregistravimą LR Gyventojų registre nėra.

Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. M. 2018-01-02 raštu Nr. 1-S patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.

Klaipėdos miesto 15 – ojo notarų biuro notarės A. G. 2012-03-27 patvirtinta V. G. pareiškimo kopija patvirtinama, kad V. G. (pareiškėjo D. G. brolis), po motinos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), mirties palikimo nepriėmė, turto faktiškai nevaldė.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad N. G. vardu nuo 2003-03-14 registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004-07-26 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-12 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Į bylą pateikti RST atsiskaitymo knygelės, mokėjimo nurodymų nuo 2013-03-12 iki 2017 m. lapkričio mėn. AB ,,Lietuvos draudimas“, UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB LESTO (vėliau – AB ESO) kopijomis, 2012-05-24 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos pažyma dėl namų valdos patvirtinama, kad N. G. tiek iki savo žmonos G. G. mirties, tiek ir po jos mirties, iki pat savo mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), 2014-09-16 deklaravo gyvenamąją vietą, išlaikė statinius, juos draudė, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi tiek po statiniais esančiu žemės sklypu, tiek ir kitais jam priklausančiais žemės statiniais, kuriuos atgavo po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. N. G. šienaudavo ir deklaruodavo pievas, gaudavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, pagal ES programą, nuo 2008 m. iki 2014 m. už šiuos žemės ūkio naudmenų plotus: 0,45 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,77 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,33 ha (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), 0,98 ha (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtinama į bylą pateiktomis paraiškomis gauti tiesiogines išmokas už žemės naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones nuo 2008-06-09 iki 2014-05-22.

Pareiškėjas D. G. yra mirusio tėvo N. G., likusio turto įpėdinis pagal testamentą (CK 5.5 straipsnio l dalies 3 punktas). Tėvui priklausiusį turtą, jis priėmė, kreipdamasis į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

G. G. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė patvirtino, kad po G. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad N. G. po savo žmonos G. G. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog N. G. tiek iki savo žmonos G. G. mirties, tiek ir po jos mirties, iki pat savo mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), ten 2014-09-16 registravo gyvenamąją vietą, išlaikė statinius, juos draudė, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi tiek po statiniais esančiu žemės sklypu, tiek ir kitais jam priklausančiais žemės statiniais. Pareiškėjas patvirtino, kad visą po motinos mirties likusį palikimą priėmė jo tėvas N. G.. Nei pareiškėjas, nei pareiškėjo brolis V. G. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė bei nereiškė noro kartu su tėvu priimti motinos palikimą.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėjo tėvas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmams.