Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-26 · Administracinė byla Nr. eI1-3507-386/2025

Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
eI1-3507-386/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02082-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas
Advokatai
Gabija Ročytė
Administracinė byla Nr. eI1-3507-386/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02082-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui T. K.,pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Gabijai Ročytei,

2025 m. lapkričio 12 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo T. K. (toliau – ir Sprendimas1);

2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-5334 (toliau – ir Sprendimas2).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) atžvilgiu, 2024 m. rugpjūčio 2 d. įkalinimo įstaigos viršininko sprendimu Nr. NSN-20-680, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79, 80 str. pagrindu, dėl 2024 m. liepos 25 d. įvykio buvo paskirta drausminė nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 3 mėnesiams.

Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutinka ir paaiškina, kad nuteistieji, atlikdami bausmę, išlaiko Lietuvos Respublikos piliečiams priklausančias teises ir laisves, išskyrus įstatymų ar teismų sprendimų nustatytus apribojimus. Bausmių vykdymas turi būti grindžiamas humanizmo principu – nuteistųjų teisės negali būti nepagrįstai ribojamos, su jais negali būti elgiamasi žiauriai ar žeminamai. Paaiškina, kad nuteistųjų darbas laikomas svarbia pataisos priemone, padedančia išlaikyti ar įgyti darbo įgūdžių ir lengvinančia integraciją į visuomenę. Pareiškėjas bausmės atlikimo vietoje dirbo kirpėju ir iki 2024 m. liepos 25 d. neturėjo jokių drausminių nuobaudų, susijusių su darbo pareigų nevykdymu. Teigia, kad Sprendimas1 priimtas remiantis vaizdo įrašais, kurių nei nuteistasis, nei jo gynėja nematė, o sprendimą priėmusi specialistė rėmėsi subjektyvia interpretacija. Kadangi nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo sudėtį, teigia, jog drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai.

Pareiškėjo teigimu, pažeista teisė susipažinti su visais vaizdo įrašais ir kita medžiaga, kuria buvo grindžiama drausminė nuobauda. Sprendime2 remiamasi tik dalimi vaizdo registratoriaus įrašo, kuris neatspindi visų 2024 m. liepos 25 d. įvykio aplinkybių. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo tinkamai suprasti, už ką yra baudžiamas, o Sprendimą2 priėmusi specialistė selektyviai vertino duomenis ir pateikė subjektyvias išvadas. Pagal galiojančias instrukcijas įkalinimo įstaigoje turėjo būti fiksuojami visi pareigūnų ir nuteistųjų veiksmai – tiek stacionariomis kameromis, tiek pareigūnų vaizdo registratoriais. Pareiškėjas dar liepos 25 d. ir rugpjūčio 2 d. prašė išsaugoti visus atitinkamus vaizdo įrašus, kurie galėjo patvirtinti, kad jis dirbo kito būrio patalpose ne savo iniciatyva, o pagal pareigūno nurodymą. Sprendime2 visiškai nevertinama kita fiksuota medžiaga, kuri galėjo patvirtinti nuteistojo paaiškinimus. Iš pokalbio vaizdo įrašo iškarpų matyti, kad pats pareigūnas pripažino davęs nurodymus dėl darbo vietos pakeitimo, todėl drausminė nuobauda atsirado dėl pareigūnų tarpusavio nesusikalbėjimo, o ne dėl pareiškėjo kaltės.