Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei E. D. (Vasiliauskaitė) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešu paskelbimu specialiame interneto puslapyje, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2005-07-18 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 507348223, pagal kurią atsakovė įsigijo namų kiną Philips HTS 3500s/12, kuris 2005-07-18 perduotas naudotis perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovė per 24 mėn. laikotarpį (iki 2007-07-18) įsipareigojo sumokėti kreditoriui už įsigytą turtą 1034,41 Lt bei vadovaujantis sutarties 11.1. p. mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir 10 proc. baudą nuo neišpirktos turto vertės, nepateikus kreditoriui duomenų apie gyvenamosios (deklaruotos) vietos pasikeitimą (sutarties 5.2., 5.5., 11.2. p.). Atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nuo 2007-01-18 nebemokėjo mėnesinių išperkamosios nuomos įmokų. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią pirminis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius (ieškovė) įgijo reikalavimą į atsakovę pagal išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikalavimus būtų įvykdžiusi.

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovė nemokėjo įmokų išperkamosios nuomos sutartyje nustatyta tvarka, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 139,02 Lt pagrindinės skolos yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,2 proc. dydžio delspinigius, t.y. 762,94 Lt delspinigių, už laikotarpį nuo 2007-01-18 iki 2014-09-02. Prašoma priteisti delspinigių suma beveik septynis kartus viršija pagrindinę skolos sumą. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teismas privalo sutarties sąlygas dėl netesybų vertinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu, kadangi Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes egzistuoja grėsmė, kad nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, atlieka baudinę, suteikia galimybę ekonomiškai stipresnei šaliai nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi, piktnaudžiaujant skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal CK 6.73 str. 2 d. teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, ypač tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių yra vartotojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netesybų dydžio pagrįstumo vertinimas atliekamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias toje byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnio prasme, todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, nesant pateisinamų duomenų, kodėl ieškovė nepagrįstai ilgai delsė ir į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau kaip 5 metų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai ir nepagrįstai per dideli, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Nustačius, kad atsakovės skola ieškovei yra 139,02 Lt, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika priteistini 0,02 procento dydžio delspinigiai už 1000 dienų, -27,8 Lt ( 139,02*0,02/100*1000 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 13,90 Lt baudos, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, jei atsakovė nepateiktų kreditoriui duomenų apie gyvenamosios (deklaruotos) vietos pasikeitimą (sutarties 5.2., 5.5., 11.2. p.). Šioje dalyje ieškinys atmestinas. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos,- netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prašoma priteisti bauda yra už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Įvertinus aukščiau išdėstytą bei atsižvelgus į bylos duomenis, laikytina, jog prašoma priteisti iš atsakovės bauda siekiama nubausti atsakovę, o ne kompensuoti galimai patirtus ieškovės nuostolius. Civilinio kodekso nuostatoms draudžiant taikyti baudines netesybas, bauda iš atsakovės nepriteistina.

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 72,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 150,00 Lt už advokato paslaugas. Laikant, kad patenkinta 20 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 44,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, iš atsakovės E. D. (Vasiliauskaitė), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 139,02 Lt (vienas šimtas trisdešimt devyni Lt 02 ct) (40,26 Eur) skolos, 27,80 Lt (dvidešimt septyni Lt 80 ct) (8,05 Eur) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-11-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,40 Lt (keturiasdešimt keturi Lt 40 ct) (12,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.