Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), R. F., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams (bausmė atlikta); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S.

sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2022 m. vasario 20 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešiniu delnu vieną kartą trenkė savo sugyventinei T. P. į kairės rankos plaštaką, po to pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ant grindų. Šiais savo veiksmais V. S. tyčia sukėlė T. P. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad jis su T. P. yra pažįstamas 6 metus ir tiek laiko jie kartu gyvena. Su T. P. anksčiau nebuvo jokių konfliktų. V. S. 2022 m. vasario 20 d. buvo namuose kartu su T. P. (duomenys neskelbtini). Šis namas yra soduose, priklauso T. P.. Šiuo adresu jis su T. P. gyvena apie 4 metus ir jie veda bendrą ūkį, viskuo dalinasi per pusę. 2022 m. vasario 20 d. vakare jis su T. P. vartojo alkoholį, išgėrė degtinės po 100 gramų ir du litrus alaus. Paskui su ja pradėjo pyktis, nes ji iš darbo šeštadienį grįžo girta. T. P. norėjo paimti alaus butelį ir jis jai su delnu trenkė per plaštaką. Jie tada pradėjo pyktis ir jis ją pastūmė, nuo ko ji nukrito ant grindų. Vėliau jis sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, o T. P. išėjo į lauką. V. S. taip pat išėjo į lauką ir išgirdo, kad ji kviečia policiją. Paskui jis iš jos paėmė telefoną ir pamatė, kad T. P. skambino 112. Po to V. S. išėjo iš namų pasivaikščioti į mišką. Kai grįžo namo, T. P. pasakė, kad buvo atvažiavusi policija. Jis išėjo iš namų ir nuvažiavo pas savo motiną į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis gyvens pas savo motiną. Po konflikto jis daugiau su T. P. nebendravo. T. P. atsiprašys ir tikrai daugiau taip nepasikartos. Jis skambino T. P., norėjo atsiprašyti, bet ji jam nekėlė telefono ragelio. Konfliktas įvyko, kadangi jis T. P. nenorėjo duoti alaus, o skausmo sukelti jis jai nenorėjo (b. l. 61-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. P. nurodė, kad ji gyvena savo name (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu V. S.. Kartu šiuo adresu gyvena ir veda bendrą ūkį jau keturis metus. Iš viso kartu su V. S. bendrauja jau virš 6 metų. 2022 m. vasario 20 d. jai kartu su V. S. visą dieną būnant namuose, jie žiūrėjo televizorių. Per pietus ji kartu su V. S. išgėrė po 0,350 l degtinės. V. V. S. toliau vartojo alkoholinį gėrimą – alų, išgėrė du butelius, kurių talpos dydžio nepamena. Vėliau kartu žiūrėjo televizorių. Apie 19.30 val. jai su V. S. būnant miegamajame, jai norint paimti cigaretę, V. S. dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės rankos plaštaką. Jai pakartotinai pabandžius paimti cigaretę nuo stalo, V. S. dešine ranka pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant grindų. Dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Po šio įvykio netrukus ji išėjo į lauką, paėmusi savo mobilaus ryšio telefoną pranešė bendru pagalbos centro telefonu 112 apie smurtą artimoje aplinkoje. Grįžus jai namo į miegamąjį, V. S. paėmė jos telefoną ir paklausė, kur ji skambino. Peržiūrėjęs jos telefono skambučių knygą, pastebėjo, kad buvo skambinta 112. Dėl to jis iškart išėjo į miško pusę. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pranešė, kas nutiko. Po policijos išvykimo netrukus namo grįžo V. S.. Susirinkęs daiktus, V. S. pasišalino iš namų, iki šiol nepasirodė. Dėl šio įvykio V. S. ji pretenzijų neturi, tačiau norėtų, kad jis jos daugiau nežalotų, t. y. nenaudotų fizinio smurto jos atžvilgiu. Dėl įvykio metu patirto fizinio skausmo, buvo atvykusi ir greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri suteikė jai pirmąją pagalbą. Pakartotinai apžiūrai į gydymo įstaigą ji nesikreips. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 33-35). Papildomai apklausta paaiškino, jog V. S. jos atsiprašė, ji jam atleido ir dėl paminėto įvykio neturi jokių pretenzijų. Įvykio metu jai jokių išorinių sužalojimų nebuvo padaryta, juto tik fizinį skausmą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 37-39).

2022 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2022 m. vasario 20 d. gautas Vilniaus aps. VPK PR vyr. patrulio E. Š. tarnybinis pranešimas, kad 2022 m. vasario 20 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini) , namuose kilus konfliktui dėl pavydo V. S. sudavė ranka sugyventinei T. P. į veidą, jai nugriuvus ant grindų, sudavė ranka T. P. į kairę ranką. Šiais veiksmais V. S. sukėlė T. P. fizinį skausmą (b. l. 1-2).

2022 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog T. S. paaiškino, kad 2022 m. vasario 20 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) , konflikto su sugyventiniu metu, šis jai dėl pavydo vieną kartą ranka trenkė į veido sritį, po ko ji griuvo ant žemės, o tuomet sugyventinis dar vieną kartą ranka trenkė jai į kairę ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Iki atvykstant pareigūnams sugyventinis pasišalino, kur tiksliai – nežino. Ant moters kairio žando matosi patinimas, žando vidinėje pusėje matosi žaizdos, kairė ranka ištinusi. GMP moterį 0823 apžiūrėjo, tačiau į ligoninę moteris vykti atsisakė. Moteriai nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (b. l. 8-11, 28-29).

Nagrinėjamo įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos ir kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose duomenyse (BIRT ataskaitų žiūryklės įraše, įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 14-17, 20-27).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. S., būdamas neblaivus (bylos duomenimis nustatyta, jog prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus), savo sugyventinei – nukentėjusiajai T. P. dešiniu delnu vieną kartą trenkė į kairės rankos plaštaką, po to pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ant grindų. Tokiu būdu kaltinamasis savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. V. S. kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie iš esmės sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusiosios parodymais, kuri nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teigė, kad jis nenorėjo sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajai, pastebėtina, jog byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis atliko ne vienkartinio pobūdžio smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją. Taigi jis net ir tiesiogiai nenorėdamas tokių padarinių, savo veiksmais sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė – V. S. praeityje teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (bausmę atlikęs; b. l. 77-80), teistumas neišnykęs, per pastaruosius trejus metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 70-72, 75-76), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 82-83). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris ilgalaikio skausmo, žymių ar kitokių išskirtinių pasekmių nesukėlė; kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam pretenzijų neturi.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų V. S. elgesį bei gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus; BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. S.

paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-66), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

V. S.

laikinai sulaikytas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuteistąjį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nuteistajam uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. (V. S.) paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuteistąjį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nuteistajam uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

I. V. S. (V. S.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

I. V. S. (V. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.