- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1-776-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60997-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- V. U.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, jam paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,52 promilių etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis V. U. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes draugei reikėjo vaistų. Važiuojant atgal buvo reidas ir jį sustabdė policija. Kaip jį stabdė policija, nelabai atsimena. Draugės nebuvo automobilyje. Kodėl ji pati negalėjo nuvažiuoti vaistų, jis nežino. Jis vairavo automobilį BMW, kuris priklauso Dariui. Darius yra jo (kaltinamojo) kaimynas, kuris jam to automobilio nedavė. Kaltinamasis nurodė, kad jis užvedė automobilį su mygtuku. Jis nurodė, kad jie (V. U. su D.) kartu gėrė šiame automobilyje, D. užmigo ant galinės sėdinės, o jis (V. U.) automobiliu nuvažiavo. Kaltinamasis niekur nesiruošė važiuoti, tačiau jo draugei L. reikėjo vaistų, nes pas ją buvo epilepsijos priepuolis. Vaistus pirkti reikėjo su receptu, o šis buvo pas jį. Draugei priepuolis buvo gruodžio 24 d. ir jai ligoninėje išrašė receptą. Iki gruodžio 27 d. ji dar kažkiek su savimi turėjo vaistų. Savo elgesį vertina negerai, jam žinoma sankcija už šią padarytą veiką (b. l. 57-59).
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. U. parodė, kad 2018-12-26 dienos metu paskambino vienas draugas D. ir pasiūlė išgerti alkoholio. Jie susitiko Justiniškių rajone. (duomenys neskelbtini) kieme stovėjo D. išnuomotas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie nusipirko alkoholio ir jį vartojo automobilio viduje. Apie 23.30 val. D. užmigo ant galinės sėdynės. Tada jis (V. U.) atsisėdo už automobilio vairo ir nusprendė važiuoti į vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis turi beraktę užvedimo sistemą, tai jis (V. U.) įjungė variklį be D. žinios ir pradėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini). Jis (V. U.) buvo labai girtas ir net nepastebėjo, kad jo vairuojamą automobilį stabdo stovintis policininkas. Vėliau (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas ir sulaikytas. Kas vyko toliau – prisimena per „miglą“. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad šių metų gruodžio 26 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 3.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., specialistu V. Ž. ir vyr. patrule Ž. M.. Apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), stovėdamas viduryje važiuojamosios dalies, aiškiu rankos gestu mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo kryptimi, stabdė atvažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis sumažino važiavimo greitį ir vairuotojas, žiūrėdamas į jį, pradėjo stabdyti. Specialistui V. Ž. einant link stabdomo automobilio, jo vairuotojas staiga padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jie, įsėdę į tarnybinius automobilius, pradėjo persekioti automobilį, kurio vairuotojas nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti. Persekiojamas automobilis pasuko iš (duomenys neskelbtini), kur, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinius signalus, buvo sustabdytas. Sustabdžius minėtą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad jį vairavo V. U., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos pajuto sklindantį kvapą, panašų į alkoholio kvapą. Vairuotojo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. 2018-12-27, apie 00.36 val., patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0255, patikros sertifikato Nr. 0854659, buvo nustatytas (2,54 prom.) girtumas. Patikrinus V. U. pažeidimus, paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nėra įgijęs. Dėl padaryto pažeidimo vairuotojas nuoširdžiai gailėjosi, su prietaiso rodmenimis sutiko. 2018-12-27, apie 01.00 val., V. U. buvo pristatytas į VšĮ „Vilniaus priklausomybės ligų centras“, esantį (duomenys neskelbtini), medicininei apžiūrai atlikti. Po to minėtas asmuo pristatytas į Vilniaus miesto 2 – ąjį policijos komisariatą. Kadangi automobilis trukdė transporto priemonių eismui, jis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio R. V. 2018 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole (b. l. 5).
Lietuvos Kelių policijos tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. U. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“ nepakluso teisėtam, aiškiam pareigūno reikalavimui sustoti, mojant skrituliu raudonu atšvaitu skersai judėjimo kryptimi, nesustojo ir nuvažiavo toliau. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Šie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį (b. l. 6).
2018 m. gruodžio 27 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra UAB „P.“ (b. l. 14).
Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „P.“ vadovas yra A. P. (b. l. 17).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu automobilį „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „P.“, buvo leista grąžinti jos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 11).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kaina be PVM 2019 m. sausio mėnesį buvo 14 827 Eur, kaina su PVM – 17 940 Eur (b. l. 13).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0255 ir patikros sertifikato Nr. 0854659 duomenys patvirtina, kad V. U. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00.36 val., buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 18, 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. U. kraujyje (paimtame 2018-12-27 01.10 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilių etilo alkoholio (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. U. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis V. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažino ir parodė, kad jis vairavo automobilį BMW būdamas neblaivus, važiuojant buvo reidas ir jį sustabdė policija. Kaip jį stabdė policija, nelabai atsimena. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Iš liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei jo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis V. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 10, 5). Iš alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0255 patikros duomenų matyti, kad V. U. 2018 m. gruodžio 27 d. apie 00.36 val. buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas (b. l. 19). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. U. kraujyje (paimtame 2018-12-27 01.10 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilių etilo alkoholio (b. l. 21). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad V. U. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,52 promilių etilo alkoholio).
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad V. U. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir V. U. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatas už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo V. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas V. U. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. U. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, važiavo Vilniaus mieste, nakties metu, apie 00.36 val., kai jam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad V. U. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinami byloje esantys duomenys, charakterizuojantys kaltinamąjį V. U. – jauno amžiaus (31 metų), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis (kaltinamojo teigimu, nesenai atleistas iš darbo), darbo biržoje neregistruotas, anksčiau administracine tvarka baustas (b. l. 32-36), teistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje). Byloje duomenų apie kaltinamojo psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad jis būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad V. U. skirtina arešto bausmė. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtinas didesnis nei įstatyme numatytas arešto bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu V. U. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, jam paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, V. U. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis), bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam V. U. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. U. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam dar kartą taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. U.: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 13 d. 21.39 val. iki 2018 m. birželio 14 d. 10.41 val. (viena diena).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė V. U. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis V. U. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jo vairuotojo pažymėjimas negaliojantis.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis V. U., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,52 promilių etilo alkoholio. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš patį vairavimą vartojo alkoholį, nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie V. U. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) metų terminui (BK 68 straipsnis), nes trumpesnis terminas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą ir V. U. asmenybę, nebūtų proporcingas padarytam nusikaltimui. Teismo vertinimu, taikytina valstybės prievartos priemonė adekvati ir proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) – metų terminui atitinka BK 68 straipsnio nuostatas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2018 m. gruodžio 27 d.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė V. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią sumą – 17 940 Eur. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „BMW 7730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui UAB „P.“. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų gamybos vertė be PVM 2019 m. sausio mėnesį buvo 14 827 Eur, vertė su PVM – 17 940 Eur.
Vertindamas, ar proporcinga ir teisinga iš kaltinamojo išieškoti automobilio vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau– Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo V. U. nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą, atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę (skaičiuojant be PVM) veikos padarymo metu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 29).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
V. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. paskirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minėtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. U. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 13 d. 21.39 val. iki 2018 m. birželio 14 d. 10.41 val. (vieną dieną).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti V. U. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti V. U. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 27 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 827 (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt septynis) eurus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.