Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 16 MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.55 val., Vilniuje, Molėtų pl., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių neblaivumas), prie Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pasiūlė 300 Eur kyšį, o vėliau, ištraukęs iš kišenės 70 Eur, sakė „privešiu dar tiek pat“ savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams R. K. ir E. M. už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnį dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.55 val., Vilniuje, Minsko pl., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. jis su draugu J. važiavo automobiliu Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš žvejybos. Apie 16.55 val., Vilniuje, Minsko pl., jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė dokumentų, bet jis šių neturėjo. Tuomet pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad vakar vakare alkoholį vartojo. Tuomet pareigūnai liepė jam išlipti iš automobilio ir eiti papūsti į alkotesterį. Jis papūtė į alkotesterį, pripūtė 1,66 promiles, nors jautėsi visiškai blaivus. Pripūtęs jis pasakė patruliams „vyrai, gal galime susitarti“ ir tuo metu iš vidinės megztinio kišenės ištraukė 70 Eur, t. y. 50 Eur kupiūrą ir dvi kupiūras po 10 Eur, bet iškart pinigus įdėjo atgal į kišenę. Tuomet patrulis jo paklausė „ar jūs mums siūlote kyšį?“, jis atsakė, kad „kyšio nesiūlo, o nori susitarti“. Tuomet patrulis uždėjo jam antrankius ir pasodino į policijos tarnybinį automobilį. Dėl to, kad prisistatė savo brolio D. J. vardu, tai tik pajuokavo. Kai patruliai parodė nuotrauką kompiuteryje, iškart prisipažino, kad tai jo brolis ir pasakė tikrus savo asmens duomenis. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 20). Pareiškus S. J. galutinį įtarimą padarius BK 227 straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.55 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. M., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Molėtų pl. link Vilniaus važiuoja tamsios spalvos automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Važiuojant į įvykio vietą, Molėtų pl. pastebėjo minėtą automobilį, kurį pasivijo ir sustabdė Molėtų pl. Priėjus prie automobilio ir bendraujant su vairuotoju, iškart pajautė nuo pastarojo sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas prisistatė kaip D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tikrindamas asmens duomenis pastebėjo, kad asmens nuotrauka duomenų bazėje nesutampa su asmeniu, kurį ką tik sustabdė ir kurio duomenis tikrino. Kadangi vairuotoju netikėjo, nuėjo pabendrauti su automobilyje buvusiu asmeniu J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris minėtu automobiliu važiavo kaip keleivis. J. S. paklausus, koks jo draugo, kuris vairavo automobilį, vardas, šis pasakė, kad vairuotojo vardas yra S. J.. Tikrinant minėtą informaciją, ši pasitvirtino. Nustačius asmens tapatybę, paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus pastarąjį alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas. Tikrinimo metu S. J. siūlė 200 Eur kyšį, kad jie minėto ATP pažeidimo neregistruotų ir pastarąjį paleistų. S. J. perspėjo dėl gresiančios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, tačiau S. J. tada pradėjo siūlyti 300 Eur, kad minėto pažeidimo „neformintų“. Dar kartą S. J. perspėjo apie gresiančią atsakomybę ir nuėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės pildyti alkotesterio registro žurnalą. S. J., priėjęs prie jų su kolega, iš kairės švarko kišenės išsitraukė 70 Eur ir, laikydamas rankoje, ištiesė į juos, sakydamas, kad jie imtų pinigus, nes šiuo metu pastarasis turi tik tiek, sakė, kad jeigu reikia, gali privežti tokią pačią sumą. Įvykio metu buvo darytas garso įrašas (b. l. 7).

Liudytojas E. M. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.50 val., dirbo 1 PK teritorijoje kartu su vyriaus. patruliu R. K.. Iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Molėtų pl. link miesto važiuoja automobilis Volkswagen, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, sudarinėja avarines situacijas, pavojingai manevruoja. Važiuojantį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo Molėtų pl., sustabdžius paaiškėjo, kad vairavo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraudami su vairuotoju pajuto iš pastarojo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, judesių koordinacija buvo sutrikusi, o kalba nerišli. Taip pat paaiškėjo, kad S. J. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Alkoholio kiekio matuokliu S. J. buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas. Bendraujant su S. J. šis pradėjo siūlyti 200 Eur, kad jie pastarajam nesurašytų ATP protokolo. S. J. buvo įspėtas keletą kartų dėl gresiančios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, tačiau tada S. J. pradėjo siūlyti 300 Eur už tai, kad jie „neformintų“. S. J. vėl keletą kartų buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją. Priėjus prie tarnybinio automobilio bagažinės pildyti alkotesterio žurnalo, priėjęs S. J. iš kairės švarko kišenės ištraukė 70 Eur (1 vnt. 50 Eur kupiūra ir 2 vnt. 10 Eur kupiūromis), išskleidęs šiuos pinigus rankoje ištiesė ją link jo su kolega ir pradėjo sakyti „imkit, šiuo metu prie savęs turiu tik tiek, jeigu reikia, galiu paimti dar tiek pat iš bankomato“. S. J. dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi. Pokalbio metu buvo daromas garso įrašas mobiliuoju telefonu (b. l. 10).

Liudytojo R. K. pateiktas garso įrašas apžiūrėtas 2016 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros protokolu (b. l. 11).

Asmens neblaivumo teste nurodyta, kad S. J. 2016 m. rugpjūčio 14 d. 17.00 val. nustatytas 1,66 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 27).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė ar davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad S. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pasiūlė 300 Eur kyšį, o vėliau ištraukęs iš kišenės 70 Eur pasakė, kad priveš dar tiek pat, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnį. S. J. suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad nurodytą nusikaltimą jis padarė tiesiogine tyčia.

Įtariamajam S. J. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. tam pritarė ir sutiko su siūloma bausme, prašė teismo bausmę leisti sumokėti ją dalimis (b. l. 42).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – vykdantis individualią veiklą, teistas, baustas administracine tvarka, byloje duomenų apie asmens psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. J. paprašė skirtiną baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 42). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagal kurią S. J. yra dirbantis, į skirtinos baudos dydį, teismas mano, jog tikslinga nustatyti ilgesnį – keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. 16.55 val. (b. l. 13) iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. 12.56 val. (b. l. 14), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio, t. y. 2 259,60 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 ct), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. 16.55 val. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. 12.56 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1 431,08 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt vienas euras ir 8 ct).

Nustatyti S. J. 4 (keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.