- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1-443-743/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05525-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. T. 2019 m. vasario 9 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), prie 1 numeriu pažymėto gyvenamojo namo, sudavė S. P. kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo nukentėjusiajam S. P. padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose bei odos nubrozdinimus kairės akies viršutinio voko – kairio antakio srityje ir kairės akies apatiniame voke, taip nukentėjusiajam S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. T., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 16.30 val. nuėjęs į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę nusipirko butelį alaus. Parduotuvėje matė kaimyną S. P., su juo nekalbėjo. Nusipirkęs alaus išėjo iš parduotuvės ir ėjo link namų. Būdamas prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pamatė ateinantį S. P. Nutarė palaukti ir su juo pasikalbėti, nes girdėjo, kad jis skleidžia apie jo žmoną paskalas, negražiai atsiliepia. Kai S. P. priėjo prie jo, paklausė, kodėl skleidžia paskalas, apkalba jo žmoną, jos telefono numerį duoda kitiems asmenims. S. P. vėl negražiai pasakė apie jo žmoną, dėl to jis supyko ir gindamas žmonos garbę, šeimą, sudavė kaimynui dešinės rankos kumščiu du kartus į veidą. Pataikė į kairės pusės žandą bei prie akies. Nuo vieno suduoto smūgio S. P. buvo prakirstas veidas, gal antakis, bėgo kraujas. Po smūgių sudavimo kaimynui nieko nesakė, nuėjo į savo namus ir gėrė alų. Apie 18 val. atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad S. P. parašė pareiškimą dėl sumušimo, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, nustatė 0,81 promilės neblaivumą. Smūgius S. P. sudavė būdamas blaivus, alkoholį vartojo po įvykio. Šio įvykio niekas nematė. Nedirba, registruotas darbo užimtumo tarnyboje, pragyvena iš gaunamos pašalpos. Sutiktų dirbti viešuosius darbus, jeigu tokia bausmė būtų paskirta (b. l. 87–88, 90).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- nukentėjusiojo S. P. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1–2, 45–48, 51–53), iš kurių matyti, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 16 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykio policijos pareigūnai nustatė 1,31 promilės girtumą, ėjo iš parduotuvės į namus. Visai šalia namų pamatė link jo einantį taip pat girtą kaimyną R. T., kuris nieko nesakęs kumščiu du kartus jam trenkė į kairės pusės žandą ir prie akies. Dėl šių suduotų smūgių buvo prakirsta prie akies, bėgo kraujas, jautė stiprų fizinį skausmą. Po įvykio buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertą. Su kaimynu R. T. nebendrauja, dėl ko šis jį sumušė, nežino. Civilinio ieškinio nereiškia. Dėl sumušto veido nepatyrė turtinės žalos, nesigydė, nepirko vaistų, neturėjo gydytojo suteikto nedarbingumo. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 21–25), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), maždaug 10 m iki 1 numeriu pažymėto pastato;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada G 128/2019 (06) (b. l. 34), kurioje nurodyta, kad S. P. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose bei odos nubrozdinimai kairės akies viršutinio voko – kairio antakio srityje ir kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas veikiant kairės akiduobės sritį buku žalojančiu daiktu; dėl vieno trauminio poveikio. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant ranka. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes nukentėjusiojo sužalojimas konstatuotas teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje, o nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį tyčia sužalojo kaltinamasis.
Kadangi kaltinamasis tyčiniais veiksmais, iš asmeninių paskatų, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 116–118, 120).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis R. T. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 97), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 98–105), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 106, 107), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 110), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 113).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, R. T. asmenybę, už pirmą kartą padarytą nusikaltimą jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, R. T. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 10 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. T., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.