- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7517-998/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03977-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- G. B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po L. R. P. mirties (duomenys neskelbtini), ji, pareiškėja G. B. M., priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė jos mama L. R. P. Po jos mirties liko palikimas, kurį reikėjo priimti per 3 mėnesių terminą. Prieš mirtį L. R. P. nebuvo surašiusi testamento, tačiau dar 2014 m. sausio 3 d. su ja (pareiškėja) – savo dukra, buvo pasirašiusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią jai (pareiškėjai) nuosavybės teisėmis atiteko butas, adresu (duomenys neskelbtini), o ji įsipareigojo išlaikyti savo mamą iki gyvos galvos. Vykdydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, prižiūrėjo mamą, rūpinosi mamos gerove, pildė jos lūkesčius, ji ir jos sutuoktinis pervedinėjo lėšas į mamos sąskaitą, prižiūrėjo ir saugojo mamos daiktus ir santaupas, esančius bute. Būdama mamai vieninteliu vaiku, stengėsi nenaudoti mamos santaupų, norėjo, kad mama gyventų oriai, todėl savomis lėšomis mamą išlaikė. Mirus mamai, į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, po mamos mirties likusį turtą valdė savo nuožiūra. Mamos buvusiame (šiuo metu priklausančiame jai) bute buvo likę daug mamos asmeninių daiktų, kurie buvo mamai brangūs – meno kūriniai, namų apstatymo daiktai bei santaupos. Kadangi turėjo pareigą išlaikyti mamą, tai namuose buvusios mamos santaupos nebuvo naudojamos iki pat jos mirties. Pareiškėjos teigimu, mamos banko sąskaita buvo susieta su jos sąskaita, todėl ji kontroliavo visus debetinius nuskaitymus, kurie buvo vykdomi iš mamos sąskaitos. Po mamos mirties grynuosius pinigus naudojo mirusiosios kremavimui, atsisveikinimo vakaro organizavimui, o pinigų likutį valdo iki šiol. Laiko, kad ji (pareiškėja) palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti iš karto po palikimo atsiradimo dienos.
3. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmai po mamos mirties parodo, jog ji išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo, atliko aktyvius veiksmus, kuriais parodė, kad palikimą priima – ji po savo mamos mirties rūpinosi, kad mamos daiktai būtų prižiūrimi, tvarkomi, pinigai leidžiami mamos paskutinei valiai įvykdyti, laidotuvėms organizuoti. Likę pinigai yra šiuo metu jos valdomi. Tokie veiksmai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį, todėl yra visos aplinkybės, įrodančios juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja nurodo, kad po mamos mirties jautėsi labai sukrėsta, sunkiai tai pergyveno. Norėdama pasijausti kažkiek geriau ir išblaškyti slogias mintis, ji su sutuoktiniu 2023 m. gruodžio mėn. išvyko į Vokietiją ir į mamos buvusį butą grįžo jau tik 2024 m. pavasarį. Tvarkydama mamos dokumentus, susisiekė su banku Swedbank ir kalbėjosi apie mamos sąskaitą. Ji buvo informuota, kad reikės kreiptis į notaro biurą, tačiau būdama Vokietijoje to padaryti ji negalėjo, o banko atstovė neinformavo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Kai grįžo į Lietuvą, tuo metu jau buvo praleistas terminas kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, todėl nėra galimybės mamos sukauptų pinigų iš banko nuimti. Be to, nėra galimybės iš banko gauti tikslių mamos sąskaitų išrašų, nes bankas tokių neišduoda, jeigu nėra užvesta paveldėjimo byla ir nėra oficialių duomenų apie paveldėtoją.
4. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nurodo, kad palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos G. B. M. motina L. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). L. R. P. turėjo piniginių lėšų. Iš byloje pateikto banko pavedimo kopijos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. VšĮ Gyvenimo viltis pervedė G. B. M. jos mamos pinigus 1 420 Eur, kurie liko už L. R. P. globą. Pinigai buvo palikimo dalis, kuriais po mamos mirties disponuoja pareiškėja.
8. Teismas, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog G. B. M. po savo motinos L. R. P. mirties per įstatymo nustatytus terminus viso palikimo (piniginių lėšų) nepriėmė, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po motinos mirties jai priklausiusius pinigus. Tai, jog G. B. M. pradėjo faktiškai valdyti pinigines lėšas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d. VšĮ Gyvenimo viltis bankinis pavedimas G. B. M. jos mamos piniginių lėšų 1 420 Eur sumoje už globą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje esantys duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja G. B. M. priėmė po motinos L. R. P. mirties atsiradusį palikimą – pinigines lėšas, faktiškai pradėjusi jas valdyti (CPK 185 straipsnis).
10. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu, daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.13, 5.51 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos L. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.