Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1993 m. sausio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 90 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 1994 m. gegužės 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine 2 metų 7 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme; 1995 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paleistas lygtinai 1 metams 2 mėnesiams 29 dienoms;

3) 1998 m. sausio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – pataisos darbais su turto konfiskavimu; 1999 m. kovo 2 d. nutartimi, pataisos darbai pakeisti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 1999 m, gruodžio 12 d. nutartimi paleistas lygtinai 8 mėnesiams 17 dienų;

4) 2002 m. birželio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 9 mėnesių laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

5) 2003 m. kovo 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

6) 2006 m. gegužės 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu; 2006 m. liepos 12 d. nutartimi paleistas lygtinai 3 mėnesiams 27 dienoms;

7) 2008 m. liepos 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 7 MGL bauda;

8) 2009 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pakeistu 2010 m. kovo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, – galutine subendrinta 60 parų arešto ir 5 MGL baudos bausme;

9) 2012 m. balandžio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo ir 5 MGL bauda; 2013 m. sausio 22 d. nutartimi paleistas lygtinai;

10) 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, galutine subendrinta bausme – 5 MGL (188 Eur) bauda ir 20 parų areštu, bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 26 d., teistumas neišnykęs,

(2020 m. lapkričio 2 d. nuteistas Jungtinėje Karalystėje už narkotinių medžiagų gamybą 28 mėnesių laisvės atėmimu)

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2017 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, nupjovęs durų spynos ąselę, įsibrovė į B. A. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir iš čia slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį turtą: 200 eurų vertės moterišką dviratį, bendros 90 eurų vertės šešis ratus su padangomis, 60 eurų vertės dėžutę su įrankiais, per nerakintas duris įsibrovė į B. A. priklausantį tuo pačiu adresu esantį ūkinį pastatą, iš kur slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį turtą : 50 eurų vertės odinę vyrišką striukę, 100 eurų vertės vyriškus avies kailio kailinius, bendros 80 eurų vertės du vyriškus kostiumus, bendros 50 eurų vertės dešimt vyriškų marškinių, 200 eurų vertės savadarbį grūdų malūnėlį, o iš B. A. sodybos, esančios tuo pačiu adresu, kiemo, slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį turtą - 10 eurų vertės krosnies ketaus viršų, bendros 50 eurų vertės du ketaus radiatorius, viso pagrobė svetimo turto už 890 eurų.

Be to, jis 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 12 d. 15.00 val., pro rūsio langą įsibrovė į B. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš čia slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį 325 eurų bendros vertės turtą: 6 eurų vertės 20 kg burokėlių, 90 eurų vertės 30 kg bulvių, 200 eurų vertės metalinę krosnelę, 20 eurų vertės dubenį, bendros 15 eurų vertės penkiolika lėkščių, bendros 15 eurų vertės šešias stiklines, bendros 20 eurų vertės penkias stiklines taures, bendros 30 eurų vertės dešimt šaukštų, bendros 10 eurų vertės du distancinio valdymo pultelius.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad pirmas įvykis buvo 2017 m. spalio mėnesį. Buvo Kėdainiuose ir prisiminė, kad pas nukentėjusįjį tvarkė malkas ir jis minėjo, kad tame name negyvena. Tuo metu neturėjo kur gyventi, neturėjo ką valgyti. Nuvažiavo į tą namą, apžiūrėjo ir įsitikino, kad tikrai niekas name negyvena. Tada nulaužė spyną, įėjo į garažą, pamatė moterišką dviratį, jį nuvarė į krūmus. Grįžo, paėmė 6 padangas, įrankių, visus daiktus nunešė į krūmus. Tada nuėjo į ūkinį pastatą, paėmė grūdų malūnėlį, jį taip pat nurideno į krūmus, nes panešti negalėjo. Paėmė kailinius, vyriškus marškinius, kostiumus, krosnies viršų ir radiatorius. Visus daiktus nunešė į krūmus ir sudėjo. Tada autobusu grįžo į Kėdainius ir pradėjo ieškoti žmogaus, kuris parvežtų tuos daiktus. Nieko nerado, po kelių dienų vėl nuvažiavo į Dotnuvą, bet krūmuose nerado jokių daiktų.

Po mėnesio, 2017 m. lapkričio mėnesį, vėl grįžo į tą patį namą. Įlindo į namą per rūsio langą. Rūsyje buvo naminio vyno, rado puodelį, atsigėrė to vyno. Buvo labai rūgštus, tai neėmė. Paėmė burokėlių, bulvių, indų ir visus daiktus vėl nunešė į krūmus. Paėmė židinio krosnelę. Sudėjo daiktus ir išvažiavo į Kėdainius. Rado žmogų, kuris sutiko parvežti daiktus, sutarė, kad jam paskambins, kai bus vietoje. Autobusu nuvažiavo į Dotnuvą, nuėjo prie namo, bet krūmuose vėl nerado daiktų. Tada pagalvojo, kad jį kas nors seka ir pabėgo. Gailisi, sutinka su civiliniu ieškiniu. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo ir jo gynėjo išlaidas. Dabar jokių pajamų negauna. Kai dirbo Anglijoje, užsidirbo ir ten banke turi pinigų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal 2017 m. lapkričio 15 d. B. A. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, pastebėjo, kad per kelis kartus buvo įsibrauta į jo negyvenamos sodybos ūkinį pastatą ir namą, iš kur pavogti įvairūs daiktai - moteriškas dviratis, automobilio ratai, metalas, daržovės, rūbai. Dėl vagystės padaryta 1 215 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 27-30).

2018 m. sausio 3 d. ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų (1 t., b. l. 19-20). 2018 m. sausio 30 d. ikiteisminiam tyrimui buvo nustatytas naujas tyrimo terminas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms - gavus pranešimą iš Kriminalistinių tyrimo centro dėl DNR sutapimo su G. K. duomenų bazėje esančiu genotipu (1 t., b. l. 140-143). 2018 m. gegužės 22 d. G. K. pripažintas įtariamuoju (2 t., b. l. 119-121), paskelbta jo paieška (2 t., b. l. 122-124). 2021 m. spalio 27 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkarda informavo, kad specialiu reisu iš Londono atvyko G. K., kuris ieškomas Lietuvoje nuo 2018 m. gegužės 28 d. kaip įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo (2 t., b. l. 126). 2021 m. spalio 27 d. 12.35 val. G. K. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 136-138).

Iš 2021 m. gruodžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. K. parodė vietas, iš kur pavogė kaltinime nurodytus daiktus, kur juos paslėpė, pro kur pateko į namo, ūkinio pastato ir garažo vidų (2 t., b. l. 157-160).

Nukentėjusysis B. A. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, atvykęs į savo negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo nupjautą garažo durų pakabinamos spynos laikymo ąselę, o garažo viduje pasigedo moteriško miesto dviračio, šešių ratų su padangomis ir dėžutės su raktais. Taip pat pastebėjo, kad pro nerakintas duris įsibrauta į ūkinį pastatą, iš kurio pagrobta vyriška odinė striukė, vyriški avies kailio kailiniai, du vyriški kostiumai, dešimt vyriškų marškinių, metalinis savadarbis grūdų malūnėlis, o iš kiemo pavogta du ketaus radiatoriai, ketaus viršus nuo krosnies. 2017 m. lapkričio 12 d. apie 15.00 val., vėl atvykęs į savo negyvenamą sodybą, pastebėjo, kad įsibrauta pro rūsio langą į namo vidų ir iš rūsio pavogta 30 kg bulvių, 20 kg burokėlių, o iš namo pirmame aukšte esančios virtuvės pavogta metalinė krosnelė malkoms kūrenti, iš svetainės - pietų servizo dubuo sriubai, penkios lėkštės, šešios stiklinės, penkios taurės, dešimt šaukštų, du televizoriaus pulteliai. Viso padaryta 1 215 eurų turtinė žala. G. K. nepažįsta, jo sodyboje toks asmuo nesilankė, jokių darbų nedirbo (1 t., b. l. 91-93, 95-97, 102-103).

Liudytojas R. C. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Niekur nedirba, eina tik uždarbiauti į (duomenys neskelbtini)miestelį. B. A. pažįsta, nes pas jį yra dirbęs darbus, per tą laiką niekas nebuvo pavogta iš jo namo. 2017 metais, mėnesio ir dienos nurodyti negali, matė, kad netoli B. A. sodybos stovėjo baltos spalvos krovininis automobilis su atskira priekaba, valstybinių numerių iš toli nematė. Pagalvojo, kad kažkas iš B. artimųjų atvažiavę. Apie vagystę sužinojo iš paties B. A. (1 t., b. l. 131-132).

Liudytoja I. O., policijos pareigūnė, parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. pagal budėtojo nurodymą nuvyko į apvogtą namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo įvykio vietą. Apžiūrint namo rūsio patalpas, vienoje jų ant spintelės stovėjo keramikinis puodelis, o kartu apžiūroje dalyvavęs sodybos savininkas nurodė, kad buvo nugertas jo naminis vynas ir, kad ant tos spintelės to puoduko nebuvo. Ji paėmė nuo puodelio išorinių kraštų DNR nuoplovą su galimais DNR pėdsakais pagal nustatytas taisykles. Apžiūrėdama įvykio vietą, taip pat paėmė ir kitų pėdsakų - dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais bei nuo namo viduje buvusio degtinės butelio paėmė vieną daktiloskopinę plokštelę su galimu pirštų pėdsaku (2 t., b. l. 64-67).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas avalynės pėdsako fragmentas ant dviejų daktiloplokštelių, viena daktiloplokštelė su rankų pėdsakais ir viena nuoplova su biologiniais pėdsakais nuo puoduko. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad garažo durų įkaba yra mechaniškai atidalinta (1 t., b. l. 33-37).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7074)-IS1-485 nurodyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova rasta ne mažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 74-75).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su nuoplova iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su G. K. genotipu (1 t., b. l. 79).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. K. genotipu (1 t., b. l. 86-89).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. K. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad G. K. 2017 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, nupjovęs durų spynos ąselę, įsibrovė į B. A. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš čia slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį turtą: 200 eurų vertės moterišką dviratį, bendros 90 eurų vertės šešis ratus su padangomis, 60 eurų vertės dėžutę su įrankiais, per nerakintas duris įsibrovė į B. A. priklausantį tuo pačiu adresu esantį ūkinį pastatą, iš kur slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį turtą : 50 eurų vertės odinę vyrišką striukę, 100 eurų vertės vyriškus avies kailio kailinius, bendros 80 eurų vertės du vyriškus kostiumus, bendros 50 eurų vertės dešimt vyriškų marškinių, 200 eurų vertės savadarbį grūdų malūnėlį, o iš B. A. sodybos, esančios tuo pačiu adresu, kiemo, slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį turtą - 10 eurų vertės krosnies ketaus viršų, bendros 50 eurų vertės du ketaus radiatorius, viso pagrobė svetimo turto už 890 eurų; be to, jis 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 12 d. 15.00 val., pro rūsio langą įsibrovė į B. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš čia slapta pagrobė svetimą, B. A. priklausantį 325 eurų bendros vertės turtą: 6 eurų vertės 20 kg burokėlių, 90 eurų vertės 30 kg bulvių, 200 eurų vertės metalinę krosnelę, 20 eurų vertės dubenį, bendros 15 eurų vertės penkiolika lėkščių, bendros 15 eurų vertės šešias stiklines, bendros 20 eurų vertės penkias stiklines taures, bendros 30 eurų vertės dešimt šaukštų, bendros 10 eurų vertės du distancinio valdymo pultelius. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą. Nusikaltimai yra baigti, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią. Pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes vagystė padaryta įsibrovus į patalpą. G. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai). Kaltinamasis G. K. padarė du apysunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas 10 kartų, taip pat ir už vagystes, vieną kartą teistas ir užsienyje (3 t., b. l. 110-120), baustas administracine tvarka, bauda sumokėta 2017 m., todėl administracinė nuobauda negalioja (3 t., b. l. 123-124), nedirba (3 t., b. l. 125), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 126), duomenų apie gydymąsi Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra. Teismas G. K. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatant mažesnį nei vidurkis bausmių dydį, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, paskirtas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį ir paskiriant subendrintą bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 straipsnis)

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 11 kartą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam G. K. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis B. A. per atstovą byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 950 Eur turtinės žalos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad turtinė žala buvo padaryta dėl pagrobtų daiktų, o neturtinė žala padaryta, nes namai buvo apvogti du kartus įsibraunant. Buvo sukeltos nemalonios emocijos.

Kaltinamasis su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su nukentėjusiajam padaryta turtine ir neturtine žala. Kaltinamojo tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis turtas, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir nukentėjusiajam negrąžintas. Taigi, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl tenkintinas. Turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Iš kaltinamojo G. K. nukentėjusiajam B. A. priteistinas 950 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 27 d. 12.35 val. (2 t., b. l. 136-138), 2021 m. spalio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėliau partęstas iki 2022 m. vasario 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, anksčiau yra teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už vagystes, vieną kartą teistas ir užsienio valstybėje, kur gyveno pastaruosius kelerius metus, taigi turi ten ryšių, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo paieškomas, šioje byloje jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7, 8 dalys), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kuriais siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai, tirti ir nagrinėti: du vokai su batų ir pirštų antspaudais (1 t., b. l. 67, 68, kvitas Nr. 0046669), vokas su tamponu (1 t., b. l. 77, 78, kvitas Nr. 0046712), saugomi Kėdainių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Dėl proceso išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusįjį B. A. byloje atstovavo advokatas Vytautas Polikaitis. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33Mr) PT-9248, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teiktos nukentėjusiajam B. A., sudaro 272,27 Eur. Advokatas Vytautas Polikaitis dalyvavo viename teismo posėdyje, atstovavo nukentėjusiojo interesus, todėl atstovavimo išlaidos yra pagrįstos būtinybe nukentėjusiajam tinkamai organizuoti savo teisių gynimą ir nėra per didelės. Įvertinęs tai, jog kaltinamasis, nors ir nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, nurodė, jog turi santaupų, su išlaidomis sutinka, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo G. K. priteistinos nukentėjusiojo B. A. patirtos 272,27 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį G. K. byloje gynė advokatė Rima Šmigelskytė. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 30 d. pirminė pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12.33Mr) PT-9273, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 158,65 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, nurodė, jog turi santaupų, išlaidas sumokėti sutinka, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti G. K. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. sausio 17 dienos.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laiką nuo 2021 m. spalio 27 d. 12.35 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2022 m. sausio 17 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo G. K. 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą B. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du vokus su batų ir pirštų antspaudais, voką su biologiniu pėdsaku, saugomus Kėdainių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose (kvitai Nr. 0046669 ir Nr. 0046712), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Iš kaltinamojo G. K. priteisti 272,27 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 27 centus) nukentėjusiajam B. A. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Iš kaltinamojo G. K. priteisti 158,65 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 65 centus) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor bankas“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Procesų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.