- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1553-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- D. A.
- Ieškovas
- K. A.
- Trečiasis asmuo
- E.
- Advokatai
- Eglė Keidošienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-136-722/2010 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui D. A., tretiesiems asmenims E. A., K. A., J. A., K. A., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 1, t. 1) ieškovė prašė iš atsakovo ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams 1999 m. birželio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį - 1/3 visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau nei įstatymo nustatytam minimaliam pragyvenimo dydžiui lygią sumą kiekvienam vaikui - pakeisti, priteisiant abiems vaikams iki jų pilnametystės iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog atsakovo mokamos 125 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui sumos nepakanka, kadangi maistui per mėnesį ieškovė išleidžia 400 Lt, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, mokyklinėms prekėms - 500 Lt, užklasinei veiklai ir laisvalaikiui - 300 Lt . Be to, ieškovė moka mokesčius už butą ir komunalinius patarnavimus, kam vidutiniškai išleidžia 250 Lt per mėnesį. Ieškovė taip pat yra pasiėmusi iš banko vartojamąją paskolą ir per mėnesį privalo mokėti 148 Lt . Ieškovės darbo užmokestis yra 1200 Lt, kurių visiems poreikiams patenkinti nepakanka, todėl ji priversta skolintis iš giminių ir draugų.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu (b.l. 57-59, t. 1) ieškinį patenkino visiškai. 2009 m. lapkričio 11 d. atsakovui (b.l. 54-59, t. 2) ir trečiajam asmeniui J. A. (b.l. 1-6, t. 2) pateikus prašymus dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (b.l. 146-148, t. 2), šiuos prašymus patenkino, atnaujino bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Po bylos atnaujinimo pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį atsakovas (b.l. 151-154, t. 2) bei byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti atsakovo sutuoktinė J. A. (b.l. 156-159, t. 2) ir jo sūnus iš antrosios santuokos K. A. (b.l. 163-165, t. 2) prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo jo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės po 130 Lt per mėnesį, nurodydami, jog atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, kartu su šeima gyvena Anglijoje, gauna apie 6611 Lt pajamų per mėnesį, kurių vos užtenka būsto nuomai ir mokesčiams. Be to, atsakovas turi pareigą išlaikyti du vaikus iš antrosios santuokos. Atsiliepimuose atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ieškovė nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, jos nurodomos išlaidų sumos yra nepagrįstos pridedamais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu (b.l. 45-52, t. 3) ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams 1999 m. birželio 3d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovo E. A. ir K. A. po 250 Lt per mėnesį atitinkamai iki kiekvieno iš jų pilnametystės, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo 60 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei ir 47,63 Lt valstybei, priteisė valstybei iš ieškovės 27,05Lt. Teismas nurodė, jog nuo išlaikymo dydžio nustatymo dienos vien dėl vyresnio vaikų amžiaus bei pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ieškovės ir atsakovo vaikų poreikiai, nors atsakovui antrojoje santuokoje gimė dar vienas vaikas, ir dabar jis privalo išlaikyti keturis vaikus, jo finansinė padėtis pagerėjo, nes jis įsidarbino užsienyje, tuo tarpu ieškovė, nors ir valdo nuosavybės teise gyvenamąją patalpą, taip pat privalo išlaikyti tris vaikus, jos pajamos nuo ieškinio padavimo dienos sumažėjo nuo 1200 Lt iki 800-880 Lt, vien ieškovės ir atsakovo vaikams tenkanti komunalinių mokesčių dalis, neskaitant išlaidų elektrai ir dujoms, šildymo sezono metu sudaro 165,50 Lt, nešildymo sezono metu - 99 Lt . Nors ieškovė ir nepateikė tikslaus išlaidų apskaičiavimo ir jų sumas patvirtinančių įrodymų, atsakovo teikiama 130 Lt išlaikymo suma nelaikytina pakankama, todėl didintina iki 250 Lt kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 56-60, t. 3) atsakovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti, iki E. A. pilnametystės ieškovės ir atsakovo vaikams priteistą išlaikymo sumą sumažinti iki 130 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, o už laikotarpį nuo E. A. pilnametystės iki K. A. pilnametystės priteisti pastarajai po 150 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodo, jog teismo sprendimu priteista išlaikymo suma neatitinka jo galimybių, pažeidžia jo vaikų interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepateikė jos išlaidas patvirtinančių įrodymų, negalėjo konkretizuoti vaikų poreikių, atsakovui mokant visą teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą jam neliktų pinigų vaikų iš antrosios santuokos ir sutuoktinės išlaikymui. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga ne dėl jo kaltės, o dėl pasaulinės krizės ir prastos jos sutuoktinės sveikatos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaikus mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomų vaikų poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bendruoju atveju, šalims neįrodinėjant specialių vaiko poreikių, minimali augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kilo, akivaizdu, jog atsakovo mokama išlaikymo vaikui suma neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.), kuri lygi 800 Lt. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne po vieną įstatyminį išlaikytinį, remdamasis CK 3.198 str. 1d., šią sumą sumažino iki 500 Lt, ieškinį tenkindamas tik iš dalies. Kadangi 500 Lt suma pati savaime negali būti vertinama kaip didelė, atsakovo reikalavimas ją pagrįsti specialiais vaikų poreikiais laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta kiekvieno iš vaikų poreikiams tenkinti būtina suma - 500Lt per mėnesį - yra pagrįsta. Ši aplinkybė pati savaime vertintina kaip pakankamas pagrindas kiekvieno iš tėvų teiktinoms išlaikymo sumoms peržiūrėti. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog ieškovės turtinė padėtis laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 3 d. nutarimo priėmimo nepagerėjo ir jos pajamos nepadidėjo, tuo tarpu atsakovas, nors ir susilaukė dar vieno išlaikytinio, įsidarbino užsienyje, pats nurodė, jog jo pajamos siekia 5666 Lt per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė prašo pakeisti nutarimą, kuriuo iš atsakovo priteista 1/3 visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau nei įstatymo nustatytam minimaliam pragyvenimo dydžiui lygi suma kiekvienam vaikui. Pagal šį nutarimą atsakovas turėtų mokėti abiems vaikams ne jo mokamus 250 Lt per mėnesį ir net ne jo nurodomus 260 Lt per mėnesį, kuriuos jis sutiktų mokėti, bet žymiai didesnę 1888 Lt sumą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdo ir ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nustatyto įpareigojimo, o ginčijamu teismo sprendimu ieškovės prašymu tebuvo nustatyta konkreti priteistina išlaikymo suma ją ne padidinant, be sumažinant, todėl teigti, jog tokiu būdu buvo pažeisti atsakovo interesai, nėra jokio teisinio pagrindo. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti kitų jo nepilnamečių vaikų interesai, o kartu ir lygiateisiškumo principas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas užtikrina su juo gyvenantiems vaikams būstą, apmoka už komunalines paslaugas, tam skirdamas pinigų sumą, kelis kartus viršijančią visas ieškovės pajamas ir juo labiau iš atsakovo priteistą išlaikymo jo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams dydį, tuo tarpu pastariesiems vaikams gyvenamąją patalpą ir su ja susijusius patogumus užtikrina ieškovė. Kaip patvirtino ir atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, su atsakovu gyvenantis vaikas į mokyklą eina su privaloma specialia uniforma, taigi atsakovas užtikrina ir aprangą su juo gyvenantiems vaikams. Nors byloje nėra duomenų, jog ieškovės ir atsakovo vaikams yra būtina speciali apranga, tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė taip pat skiria išlaidų nepilnamečių vaikų rūbams, o tai dar kartą patvirtina teismo nustatytų vaikų poreikių realumą. Akcentuotina ir tai, jog išlaikymo suma ginčijamu sprendimu patikslinta neilgam laikotarpiui, kadangi vienas iš vaikų pilnametystės sulaukė praėjus šiek tiek daugiau nei metams po ieškinio teismui padavimo, kitas - šiek tiek daugiau nei dvejiems metams, todėl ji nelaikytina ilgalaike finansine našta atsakovui. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog jis privalo išlaikyti savo sutuoktinę, kadangi pareiga ją išlaikyti negali būti iškeliama virš pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir juolab, nesant duomenų, jog atsakovo žmona yra nedarbinga, jos darbinių pajamų neturėjimu negali būti pateisinamas pareigos išlaikyti vaikus nevykdymas ar šios pareigos apimčių minimizavimas.
Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą priteistino išlaikymo dydį, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.