Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-920-462-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-07-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
1A-920-462-2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00077-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
G. J.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-920-462/2012

Teisėja Ingrida Krušienė (Proceso Nr. 1-31-1-00077-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.8.; 1.1.10.1.; 1.1.8.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,nuteistajam G. J.,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Teismas taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 7 punktą ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu.

Teismas priteisė iš G. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus septyniasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisė iš G. J. L. M. 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: jis 2012-01-15, apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“ namo antro įėjimo pirmame aukšte, neturėdamas jokio preteksto, t. y. iš chuliganiškų paskatų, rankos kumščiu smogė L. M. į žandikaulį, padarydamas jam veido sumušimą ir apatinio žandikaulio lūžimą dešiniajame kampe, tokiu būdu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visas šios bylos tyrimas nuo pat pradžių iki pat teismo nuosprendžio priėmimo buvo ne tiesos ieškojimas, o tik ieškojimas kokių nors duomenų, galinčių paremti jam pareikštą kaltinimą nepaisant to, jog visa bylos medžiaga rodo, kad jis tame įvykyje nedalyvavo, o netgi trys faktinės aplinkybės, kurias nurodo nukentėjusysis, iš tikrųjų leidžia manyti, kad tokio įvykio, apie kurį jis kalba, apskritai nebuvo.

Nukentėjusysis parodė, kad visi trys asmenys, kuriuos jis norėjo išvaryti iš laiptinės, tiksliau šalia laiptinės, gėrė, rūkė, tarp kurių, pasak jo vėlesnių parodymų, buvo vienas toks, kuris vienu smūgiu sulaužė jam žandikaulį. Nukentėjusysis parodė, kad du iš jų pareikštas pastabas suprato ir nuėjo. Apeliantas pažymi, jog, jo giliu įsitikinimu, tokioje situacijoje, kaip ją pateikia nukentėjusysis, nė vienas iš šių asmenų niekur nebūtų išėjęs, o tikriausiai būtų jį (nukentėjusįjį) ten pat visi trys sumušę.

Šalies argumentai

Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusysis gavęs nurodyto stiprumo smūgį, nuo kurio net lūžo žandikaulis, turėjo iš karto nukristi ir kuriam laikui netekti sąmonės. Nukentėjusysis pats parodė, jog buvo išgėręs. Apeliantas mano, kad nukentėjusysis turėjo būti labai neblaivus, jeigu praėjus tik 3,5 val. pasijuto blogai, t. y. pajuto, jog jam yra lūžęs žandikaulis. Apeliantas skunde dėsto savo pamąstymus apie tai, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kur nors kitur, kitomis aplinkybėmis, būtent per šį netrumpą laiko tarpą. Mano, kad žandikaulį nukentėjusiajam sulaužė būtent tada, t. y. per šį laiko tarpą. Tikriausiai atgavęs sąmonę, nukentėjusysis negalėjo prisiminti, nei kas įvyko, nei kitų detalių. Prisiminė tik, kad galbūt buvo kažkokia konfliktinė situacija prie laiptinės prieš 3,5 val. Vienuose nukentėjusiojo parodymuose jis (nuteistasis) apibūdintas taip: 20 metų amžiaus, 185 cm ūgio, apsirengęs mėlynu sportiniu kostiumu ir baltais sportiniais batais. Byloje yra ir tyrėjos prašymas policijai nustatyti šiuos apibūdinimus atitinkantį asmenį. Kituose nukentėjusiojo parodymuose nurodyta, jog iš matymo pažįstamas asmuo buvo 30 metų amžiaus, 170 cm ūgio, apsirengęs vėl taip pat mėlynu sportiniu kostiumu ir baltais sportiniais batais.

Be to, nukentėjusysis tyrimo metu buvo nurodęs, kad jam sudavė apie 30 metų amžiaus asmuo. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu jis nurodė, kad kaltininkui turėtų būti apie 38 metus. Apeliantas akcentuoja, kad niekada su niekuo tame rajone nėra bendravęs, ten ateina tik aplankyti savo tėvus. Jis niekada nėra turėjęs jokio sportinio kostiumo ir baltų batų, nei sportinių, nei kokių kitų. Jo buvusi žmona V. J., su kuria nors ir yra išsiskyręs, tačiau gyvena kartu, gali patvirtinti, kad jis neturi jokio sportinio kostiumo bei baltų batų. Jai šios aplinkybės yra labai gerai žinomos, nes rūbus jam pirkdavo būtent ji. Jam nesuprantama, kodėl jos buvusi sutuoktinė buvo klausinėjama apie jų skyrybų priežastis. Tai neturi nieko bendra su šia baudžiamąja byla.

Nukentėjusysis L. M. atsikirtimuose į apeliacinį skundą teigia, jog tikrai jį sužalojo kaltinamasis. Atsimena kaltinamojo veidą. Kaltinamąjį ir dabar mato kasdien laiptinėje, nes tame name gyvena kaltinamojo mama. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo G. J. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog G. J. be priežasties, t. y. iš chuliganiškų paskatų, tyčia rankos kumščiu smogė L. M. į dešinio žandikaulio apatinę dalį, dėl to nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinio žandikaulio lūžimas, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas jo veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo nukentėjusiojo L. M. parodymai, 2012-02-06 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, 2012-02-09 specialisto išvada Nr. G 307/12 (03), 2012-02-23 papildoma specialisto išvada Nr. pG 379/12 (03), Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos 2012-03-20 protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas nuteistojo pamąstymais apie tai, kad nukentėjusysis galbūt galėjo būti sužalotas kur nors kitur, kokiomis kitomis aplinkybėmis. Taip pat yra akcentuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai įrodo, kad būtent nuteistasis, o ne koks nors kitas asmuo (asmenys) nesunkiai sužalojo L. M. dėl chuliganiškų paskatų.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2012-07-04 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad „...2012-01-15, apie 15.00 val., prie įėjimo į Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kuriame gyvena, grįžtant namo, sutiko 3 vaikinus, kurie keikėsi, spjaudėsi, rūkė. Kelių metrų atstumu, pasakė vaikinams, kad čia ne vieta taip elgtis, paprašė jų pasišalinti. Du vaikinai suprato ir nieko nesakę išėjo, o kaltinamasis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, po ko lipdamas laiptais jis pajuto kaltinamojo jam suduodamą smūgį į dešinio žandikaulio apatinę dalį, antro smūgio pavyko išvengti. Kitų vaikinų šalia nebebuvo, jie pasišalino. Po smūgio jis išstūmė kaltinamąjį iš laiptinės į lauką, išmetė jo paliktą alaus butelį. Nors G. J. dar bandė ginčytis, tačiau jis nebesileido į konfliktą. Nurodė, jog užpuolikas buvo apsirengęs mėlynomis kelnėmis su juosta ant jų, sportiniu švarkeliu. Nors nebuvo visiškai blaivus, tačiau gerai viską atsimena. Nurodė, kad anksčiau kaltinamąjį buvo pastebėjęs, bet nekreipė į jį dėmesio....“.

Nukentėjusysis teisme taip pat paaiškino, kad „...kaltinamojo pavardę sužinojo iš pažįstamos, kuri nesenai atsikraustė į Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“ namą. Ji pasakė, kad G. J. mama V. J. gyvena priešais jos butą. Nuėjęs pas V. J. prašė kaltinamojo telefono numerio, norėjo paskambinti ir susitaikyti, paprašyti, kad atlygintų žalą, tačiau V. J. nesutiko duoti numerio, apie įvykį jai nieko nepasakojo, nes nenorėjo jaudinti. Yra visiškai įsitikinęs, kad smūgį jam sudavė kaltinamasis, nes bendravo su juo iš arti ir po smūgio atsisukęs pamatė, kad tai kaltinamasis trenkė. Vėliau, po įvykio, dar ne kartą matė jį apsirengusį tuo pačiu mėlynu „treningu“...“ (b. l. 89–90).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo 2012-01-19 ir 2012-04-18 vykusių apklausų metu nukentėjusysis iš esmės buvo nurodęs analogiškas įvykio aplinkybes. Liudytojo apklausos metu 2012-01-19 L. M. nurodė, kad „...priėjęs prie namo antro įėjimo pamatė, stovinčius tris vyriškius, iš kurių vienas jam pažįstamas iš matymo...apsirengęs melsvos spalvos sportiniu kostiumu, avėjo baltos spalvos sportiniais batais (kedais). Kartu su juo buvo kiti du jam nepažįstami vyriškiai...vienas iš matymo pažįstamas vyriškis jam įėjus į laiptinę, prie durų, laiptinės aikštelėje rankomis bandė jį pastumti. Jis pasitraukė į šoną ir pradėjo lipti laiptais. Žengęs vieną žingsnį pajuto smūgį rankos kumščiu į dešinį apatinį žandikaulį. Smūgį jam sudavė iš šono minėtas iš matymo pažįstamas vyriškis...atpažinti galėtų, šį asmenį iš matymo pažįsta dėl to, kad jis lankosi pas savo mamą, gyvenančią tame pačiame name. Tuo metu, kada jam sudavė rankos kumščiu smūgį į žandikaulį, šis vyriškis įėjime buvo vienas...“ (b. l. 25). Liudytojo papildomos apklausos 2012-04-18 metu nukentėjusysis L. M. taip pat nurodė, kad „...yra tvirtai įsitikinęs, jog jam rankos kumščiu į žandikaulį smogė minėtas G. J...jį daug kartų yra matęs prie minėtos laiptinės ir lipant laiptais į trečią aukštą...“ (b. l. 28).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo parodymai būtų neteisingi, prieštaraujantys vieni kitiems bei teismo nustatytoms kitoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vidiniam įsitikinimui taip pat labai svarbūs ir reikšmingi yra nuteistojo buvusios sutuoktinės V. J. teisme duoti parodymai. Pirmosios instancijos teisme V. J. paaiškino, kad „...su G. J. išsituokė, nes nesutapo charakteriai, namuose su G. buvo trintis, pykdavosi, nes G. J. gan dažnai vartodavo alkoholį, dėl to kildavo konfliktų. Jis būdamas neblaivus pasikeisdavo, pasidarydavo agresyvus. Jo mama gyvena Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“, G. pas ją eidavo per savaitę po 1 kartą. Nurodo, kad mėlyno sportinio kostiumo jis niekada neturėjo. Baltų batelių – taip pat neturėjo. Rūbus jam pirkdavo ji. Dažniausiai vilkėdavo džinsus, megztinį. Parodė, kad apie įvykį sužinojo tik 2012 m. kovo mėn. pabaigoje, kai gavo kvietimą pas prokurorą. Jis apie įvykį nieko nepasakojo. Po santuokos nutraukimo kaltinamasis kartais gyvendavo pas ją, kartais nuomojosi. Jis rūko, vartoja alkoholį. Jos atžvilgiu yra vartojęs smurtą, vaikų atžvilgiu – ne....“ (b. l. 91). Konstatuotina, kad šie liudytojos parodymai neįrodo nuteistojo kaltės dėl nesunkaus L. M. sužalojimo dėl chuliganiškų paskatų ir negali būti laikomi vienu iš jo kaltę patvirtinančių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje, tačiau teisėjų kolegija negali šių aplinkybių ignoruoti, nes jos turi reikšmingos įtakos vertinant nuteistojo asmenybę.

Byloje esantis Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos 2012-03-20 protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis L. M. atpažino G. J. kaip asmenį, kuris 2012-01-15, apie 15.00 val., Klaipėdoje, Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“ namo, antroje laiptinėje smogė jam rankos kumščiu į žandikaulį. Protokole nukentėjusysis nurodė, kad šį asmenį atpažįsta iš veido bruožų, kaip minėjo, jis pažįstamas iš matymo (b. l. 29–31).

Byloje esančios 2009-02-29 specialisto išvados Nr. G 307/12 (03) 1-ame punkte nurodoma, kad L. M. buvo nustatytas apatinio žandikaulio sumušimas. Diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas nepatvirtintas rentgenologinio tyrimo metu, L. M. nekonsultuotas veido-žandikaulių chirurgo, todėl į šią diagnozę neatsižvelgiama (b. l. 10).

Kitose šios specialisto išvados dalyse taip pat nurodoma, kad minimą sužalojimą L. M. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus apatinį žandikaulį kietu buku daiktu netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, galbūt teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012-01-15 paros antroje pusėje. Pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nurodytų sužalojimų lokalizaciją L. M. veide išskiriama viena trauminio poveikio vieta (apatinio žandikaulio dalis). Remiantis tyrimui pateiktais medicininiais dokumentais, dėl išvados 1-ame punkte nurodyto veido sužalojimo L. M. sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiui – jo patirta trauma yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 10).

Tačiau iš byloje esančios 2012-02-23 papildomos specialisto išvados Nr. pG 379/12 (03) matyti, kad L. M. buvo nustatytas veido sumušimas ir apatinio žandikaulio lūžimas dešiniajame kampe. Sužalojimą L. M. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus apatinį žandikaulį kietu buku daiktu netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, galbūt nustatytu laiku 2012-01-15 paros antroje pusėje. L. M. veide išskiriama viena trauminio poveikio vieta (apatinio žandikaulio dalis). Dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgą laiką, L. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13–14). Taigi šia išvada nustatyta, kad L. M. atsirado būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje numatytos pasekmės.

Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, taip pat minėtas specialisto išvadomis konstatuotas aplinkybes, t. y. kad sužalojimą L. M. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus apatinį žandikaulį kietu buku daiktu, kolegija neabejoja, jog minėtą traumą L. M. patyrė nuo kumščiu suduoto smūgio. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjusiam byloje surinktus įrodymus, taip pat nėra abejonių, kad šį smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent nuteistasis. Todėl apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kur nors kitur, kitomis aplinkybėmis, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad G. J. be jokios priežasties (iš chuliganiškų paskatų) tyčia rankos kumščiu smogė L. M. į dešinio žandikaulio apatinę dalį, dėl to nukentėjusysis patyrė dešiniojo žandikaulio lūžimą, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad būtent nuteistasis kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija taip pat daro išvadą, kad G. Juškai chuliganiškos paskatos inkriminuotos pagrįstai. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. Juškos padarytus sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė būtent noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojus mažareikšmę dingstį – nukentėjusiajam papriekaištavus, kad šioje vietoje negalima keiktis, spjaudytis, rūkyti. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nukentėjusiojo akstinas buvo socialiai reikšmingas – palaikyti tvarką, ramybę bei švarą prie savo daugiabučio namo, esančio Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, antrojo įėjimo. Todėl nuteistojo veiksmai dėl nukentėjusiojo noro sudrausminti netinkamai besielgiančius asmenis laikytini kaip aiškus noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą.

Paskirdamas bausmę nuteistajam G. J., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. G. J. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai nustatė tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis su kitais dviem asmenimis prie namo, esančio Klaipėdoje, Šilutės pl. „(duomenys neskelbtini)“, antros laiptinės įėjimo rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus, šalia jų ant žemės buvo padėtas nepilnas 0,7 l talpos degtinės butelis. Visi trys vaikinai tuo metu buvo neblaivūs.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė bausmę, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis (1 metai), nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad G. J. dirba UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“ suvirintoju, darbe charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Apylinkės teismas taip pat teisingai nurodė, kad G. J. savo kaltės nepripažįsta ir pagrįstai tai vertino kaip aplinkybę, įrodančią, jog jis dėl tokio savo elgesio nesigaili.

Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra tinkamo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. J. už įvykdytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. skiriant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant.

Kolegija taip pat mano, kad paskirtosios bausmės vykdymas G. J. pagrįstai ir teisingai atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Nuteistajam paskirti įpareigojimai – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, yra optimalūs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p.).

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Violeta MiliuvienėDalius Jocys