Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė ieškovės J. M. motina L. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pagal 2015 m. balandžio 21 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro liudijimą, ieškovė J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios L. M. palikimą.

Ieškovė J. M. yra atsakovo V. M. ir (duomenys neskelbtini) mirusios L. M. dukra. Santuoka tarp ieškovės J. M. tėvų: tėvo ir atsakovo šioje byloje V. M., ir motinos, dabar jau mirusios, L. M. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių CMS. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas, tai yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas ieškovės tėvams V. M. ir L. M. esant santuokoje.

Ieškovės tėvas ir atsakovas šioje byloje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės žiniomis, jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo ir neturi, nes nekilnojamąjį daiktą – vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), dabar jau mirusi L. M. pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 1992-01-24 įsigijo iš savo asmeninių lėšų (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), jame gyveno, juo iki pat mirties rūpinosi, prižiūrėjo ir mokėjo visus mokesčius. Atsakovas V. M. su (duomenys neskelbtini) mirusia L. M. santuoką oficialiai nutraukė (duomenys neskelbtini), kartu nebegyveno jau nuo 1991 metų pavasario.

Nors ginčo tarp šalių nėra, ieškovė J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip vienintelė mirusios motinos paveldėtoja, be teismo sprendimo negali susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes negali pakeisti mirusios L. M. turto teisinio režimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo (duomenys neskelbtini) mirusios L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, tačiau teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5459-883/2015 prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino, nurodydamas, kad šiuo atveju galioja prezumpcija, kad turtas, tai yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti prezumpciją dėl buto teisinio statuso ir įrodyti, kad butas yra asmeninė palikėjos, tai yra ieškovės mirusios motinos, nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į butą, pareiga. Kai įpėdinis siekia teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, tai yra palikėjo turto teisinį režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, bei siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Todėl ieškovė J. M., vertindama šį ginčą kaip neturinį dėl teisės pripažinimo, ieškiniu siekia teismo sprendimo pripažinti mirusios motinos butą palikėjos asmenine nuosavybe, ieškinį teikdama elektroniniu būdu, sumokėjo 31 euro žyminį mokestį nedeleguojant.

Taikos sutartis galima.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.88 str. 2 d., CPK 178 str., ieškovė teismo prašė:

1. Pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palikėjos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Ieškinys išspręstinas remiantis tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos Kodekso, tiek 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovės motina ir tėvas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, o (duomenys neskelbtini) jos nutraukimą (5, 7 b. l.). Santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nepasidalijo. Ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Iš paminėto seka, kad po ieškovės tėvų santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad butas, kuris nuosavybės teise šiuo metu yra įregistruotas ieškovės motinos vardu turėjo būti pasidalintas per trejų metų ieškinio senaties terminą po sutuoktinių santuokos nutraukimo (SŠK 23 str. 4d.) (7 b. l.). Šį butą ieškovės motina nupirko 1992-01-24 pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš valstybės, kuri viešame registre buvo išviešinta irgi 1992-01-24 pastarosios vardu (4 b. l.).

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą – iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t. y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai V. ir L. M. iki jų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), valdė lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors šis turtas ir buvo viešame registre įregistruotas ieškovės motinos L. M. vardu. Po santuokos nutraukimo V. M. per 3 metų laikotarpį galėjo kreiptis į teismą dėl jam priklausančios dalies turto, įgyto santuokos metu, nustatymo, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau buvęs ieškovės motinos sutuoktinis V. M. nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo jis pripažino, jog jam iš santuokos metu įgyto turto nepriklauso tam tikra nekilnojamojo daikto dalis. Sutuoktinių turto teisinis režimas įtvirtina jų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus. Kaip jau minėta vienas iš tokių pagrindų yra santuokos nutraukimas. Dėl to reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė išsituokusių sutuoktinių nuosavybė, įstatymas nustatė trejų metų ieškininės senaties terminą (SŠK 23 str. 4d.). Atsakovas dar iki šio termino pabaigos pripažino, jog ieškovės motinai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi nesikreipė į teismą dėl jo padalijimo ar atidalijimo. Todėl pripažintina, kad atsakovas ne tik neprisidėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis įsigyjant šį butą, bet ir niekada jo nelaikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas konstatuoja, kad butas nors ir įgytas ieškovės tėvų santuokos metu, tačiau laikytinas asmeniniu ieškovės motinos L. M. turtu.

Atskirai pažymėtina, kad abu sutuoktiniai turtą esantį bendrąja jungtine nuosavybę po santuokos nutraukimo turėjo teisę pasidalinti per trejų metų ieškinio senaties laikotarpį. Tačiau nė vienam iš jų tokia teise nepasinaudojus, laikytina, kad jie abu pripažino ieškovės motinos asmenines nuosavybės teises į šį turtą. Pastebėtina, kad pagal SŠK 23 str. 2d. santuokos pabaiga pati savaime dar nebuvo pagrindas, o tik prielaida bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pasibaigti. Tačiau visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad ieškovės motina nuo 1995-01-26 buvo laikytina ne tik teisėta viso šio turto valdytoją, bet ir jo savininke. Tokia teismo išvada remiasi ne tik ieškovės nurodytais argumentais ir į bylą pateiktais dokumentais, bet ir susiformavusia teismų praktika. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, jog atsakovas šios ieškovės motinos teisės irgi neginčijo. Dėl to esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas ne tik sutiko anksčiau, bet sutinka ir dabar, bei pripažįsta, jog minėtas nekilnojamasis daiktas (butas) buvo ir yra asmeninė buvusios sutuoktinės (ieškovės motinos) L. M. nuosavybė.

Kadangi ieškovė šioje civilinėje byloje atsisakė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo. Taip pat iš šalių nepriteistinos į valstybės biudžetą ir kitos išlaidos, nes jų dydis neviršija nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tenkinti visiškai.

Pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu, jos asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją kartu su pranešimu per tris dienas išsiųsti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialui nustatytam teisiniam faktui įregistruoti.