Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-09-13 sprendimą byloje Nr. 21R1-195(AG1-144/10-2022), priimti naują sprendimą ir pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti.

Taigi, Komisija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad šioje konkrečioje byloje esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, atsakovės 2022-06-08 įsakymo dalis, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, naikintina, kadangi atsakovė neatsižvelgė į prieš tai nurodytas aplinkybes bei individualią pareiškėjo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaip jau ir minėta, atsakovė, vadovaudamasi objektyviais faktiniais duomenimis, pagrįstai ir teisėtai pareiškėją išbraukė iš Sąrašo, kadangi pareiškėjas nustatytais terminais nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2021 metus.

Komisija ginčijame sprendime taip pat nepagrįstai nusprendė, kad, priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pati atsakovė įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nepriminė pareiškėjui apie prievolę teikti deklaraciją.

Šiuo atveju pareiškėjui nėra išnuomotas socialinis būstas, jis negauna išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, todėl darytina išvada, kad atsakovė neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie prievolę Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Aplinkybė, kad pareiškėjas ir toliau turi teisę į paramą socialinio būsto nuomai yra esminė sprendžiant kilusį ginčą. Jeigu liktų galioti ginčijamas sprendimas, pasikeistų pareiškėjo galimybės būstą gauti artimiausiu metu ir patenkinti sūnaus poreikius. Prašė atsakovės skundą atmesti ir Komisijos sprendimą palikti nepakeistą.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi teisę į paramą būstui išsinuomoti ir, kad 2021-12-22 buvo įtrauktas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, išbraukiant pareiškėją iš Sąrašo, pastarajam iki 2022-05-01 nepateikus Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2021 metus Turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis nuo 2015-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalimis, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai privalo turimą turtą ir gautas pajamas deklaruoti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytais atvejais. Šie gyventojai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Kiekvienais kitais metais po prašymo suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pateikimo, deklaruojant praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas VMI 2022-04-14 pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus, tačiau Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už 2021 metus pateikė tik 2022-07-13 (dėl šios aplinkybės ginčo nėra). Byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė Turto deklaravimo įstatyme numatytus reikalavimus deklaruoti turtą, t. y. nedeklaravo duomenų apie turtą (įskaitant gautas pajamas) už praėjusius kalendorinius metus (2021 m.) iki 2022-05-01, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti jo turto. Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas jam Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkte numatytas pareigas, turėjo pagrindą išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

Prieš preziumuojant, kad minėtos pareiškėjo pareigos – deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) nevykdymas buvo besąlyginis pagrindas išbraukti jį iš Sąrašo, būtina pabrėžti Įstatymo paskirtį, principus, tikslus bei įvertinti teisingumo ir teisėtumo aspektus.

Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai: lygiateisiškumo, socialinio teisingumo, pasirinkimo, veiksmingumo ir efektyvumo. Šių principų privalu laikytis, priimant sprendimus dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo. Vienas iš aukščiau nurodytų paramos teikimo principų yra socialinio teisingumo principas, reiškiantis, jog parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teismo nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011; 2019-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-666-525/2019).

Pažymėtina, kad teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie nevykdo teisingumo pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas). Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.

Iš administracinėje byloje pateiktų minėtų įrodymų matyti, kad atsakovas Įstatymo prasme turėjo teisę išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2021 metus buvo pateikta pavėluotai, nesiekiant šių duomenų nuslėpti, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (telefonu bendraujant su VMI specialiste dėl nesusikalbėjimo, pastaroji užpildė ne tokios formos deklaraciją), įvertinus tai, jog šiuo metu pareiškėjo materialinė padėtis ypatingai sunki (pajamos yra minimalios, jis yra tik 50 proc, darbingas, vienas augina nepilnametį sūnų, kurio motina mirusi, šiuo metu jis su sūnumi gyvena motinai priklausančiame 30,26 kv. m. bute), teismas daro išvadą, jog atsakovo 2022-06-08 įsakymo Nr. A1-966 dalis, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, yra formaliai teisėta, bet neteisinga, kadangi atsakovas pažeidė Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visumą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-08 įsakymo Nr. A1-966 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ dalis, kuria pareiškėjas M. Ž. išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, yra nepagrįstas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-09-13 sprendimas byloje Nr. 21R1-195(AG1-144/10-2022), kuriuo M. Ž. skundas patenkintas iš dalies, ir panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-08 įsakymo Nr. A1-966 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ dalis, kuria pareiškėjas M. Ž. išbrauktas iš Sąrašo, ir atsakovas įpareigotas nuspręsti dėl pareiškėjo vietos Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše – įstatymų nustatytais terminais patikslinti, koks šiuo metu yra pareiškėjo eilės numeris minėtame Sąraše bei apie tai informuoti pareiškėją, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato padėjėja prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2022-12-05 pažymą Nr. APD-2022-13296 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato padėjėjai K. M. atstovaujant pareiškėją pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-07-08 sprendimą Nr. ATS-2022-06665 su vėlesniu pakeitimu iš viso sudaro 416,67 Eur. Minėtos išlaidos apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Lietuvos valstybės naudai priteistina 416,67 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40-42 straipsniais,

nusprendžia:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Lietuvos valstybės naudai 416,67 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų, 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.