Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Modobaltic“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui UAB „Modobaltic“ buvo siunčiami atsakovo buveinės bei registracijos vietos adresu, tačiau grąžinti teismui neįteikti su pašto darbuotojų žyma, kad gavėjas siuntos neatsiėmė. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio nuostatomis, procesiniai dokumentai laikytini įteikti atsakovui praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Tokiu atveju, konstatuotina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-10-25 Lenkijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Skoda, v. n. (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko dėl transporto priemonės DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovas, vykdydamas Sutarties su atsakovu nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas iš viso 1009,14 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi atsakovas neinformavo ieškovo apie įvykusį eismo įvykį ir nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos, t.y. 201,83 Eur. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas ieškovui 201,83 Eur.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsniu ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 2.5.5. punkte nurodyta, kad „Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Remiantis Įstatymu ir Sutartimi, ieškovas kreipėsi į transporto priemonės valdytoją dėl informacijos suteikimo, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Ieškovas už nebendradarbiavimą su draudiku prašo priteisti 20 proc. nukentėjusiam asmeniui išmokėtos sumos – 201,83 Eur. Ieškovas dėl atsakovo neveikimo patyrė nuostolius, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, todėl 201,83 Eur priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 38,17 Eur už vertimus, iš viso 53,17 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Modobaltic“, juridinio asmens kodas 302601892, 201,83 Eur (du šimtus vieną eurą 83 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (201,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 53,17 Eur (penkiasdešimt tris eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Modobaltic“, juridinio asmens kodas 302601892, valstybės naudai 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.