Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2504-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
2S-2504-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12310-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
R. P., L. P., VĮ Registrų centro
Ieškovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
V. Š., T. B., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2504-343/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12310-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovų R. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-16445-199/2012 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams R. P., L. P., VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims V. Š., T. B., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarui D. G., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių perkėlimo bei nuosavybės teisių įregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti apsimestinėmis 2006m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-5774, pagal kurią atsakovė R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujama trečiojo asmens V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą su rūsiu, esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2006 m. rugsėjo 5 d. sutartį dėl minėto nekilnojamojo turto priėmimo - perdavimo nuosavybėn, sudarytą tarp T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos trečiojo asmens V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) panaikinti nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu ir įpareigoti VI „Registrų centras“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtą nekilnojamąjį turtą įregistruoti ieškovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, perkelti ieškovui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas, kilusias iš 2006 m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-5774, ir 2006 m. rugsėjo 5 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo - perdavimo nuosavybėn ir priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir L. P. bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų R. P. ir L. P. nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, nurodydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant apsaugoti ieškovo interesus, o tuo pačiu užtikrinti ir teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi ieškovo pareikštas reikalavimas yra dėl daiktinių teisių į butą, esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ieškovas turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiam turtui. Teismas laikė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ieškovo pateikti įrodymai patvirtina nurodytas aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai R. P. ir L. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą atsakovai grindžia šiais argumentais:

Ieškovas nepagrindė ieškinyje reiškiamų reikalavimų, jų neįrodinėjo ir neįrodė, o kadangi remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tada, kai asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Ieškovas nepateikė teismui konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad atsakovai ginčo butą ketino, ketina ar ketintų perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Ieškovo nurodytos aplinkybės yra tik jo pamąstymai, neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Ieškovas nepagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia argumentu dėl didelės ieškinio sumos, kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra ne dėl skolos priteisimo. Didelė ieškinio suma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažįstama bylose dėl skolos ar žalos priteisimo, o nagrinėjamos bylos pobūdis yra kitoks.Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nei nutarties priėmimo motyvų, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat nevertino, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. Š. prašo skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir atmesti atsakovų atskirąjį skundą. Savo nesutikimą su atskiruoju skundu ieškovas grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismui neprivalu turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o pakanka tik įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi ginčas byloje yra kilęs dėl nekilnojamojo turto, tai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, nes jei atsakovai ginčo turtą perleistų tretiesiems asmenims, siekiant išieškoti turtą iš trečiųjų asmenų ieškovas turėtų papildomai naudoti savo laiką bei finansus, o taip pat nebūtų sudarytos sąlygos būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.Ginčo objektu esant nekilnojamajam turtui - butui, esančiam adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 72 567,00 Lt, pagrįstai laikytina, kad ginčo objekto vertė yra didelė pinigų suma, dėl to šiuo atveju galima taikyti prezumpciją, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes tarp šalių kilęs ginčas yra dėl didelės pinigų sumos.Atsakovai ginčo turto arešto, taikyto 2011 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo neskundė, todėl manytina, jog atsakovai, skųsdami Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir siekdami panaikinti ginčo turto areštą siekia butą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko sprendimo įvykdymas byloje taptų neįmanomas.Atsakovams teigiant, kad jie ginčo turto neketina perleisti, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų trukdyti atsakovams, todėl jos gali būti taikomos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Kaip vienas iš skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų yra atsakovų nurodytas argumentas dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Atsakovai teigia, jog ieškovas nepagrindė savo reikalavimų, jų neįrodinėjo ir neįrodė, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šis atsakovų atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi remiantis pirmiau nurodyta CPK nuostata viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra ne ieškinio reikalavimų įrodymas, bet tik tikėtinas jų pagrindimas. Konkrečiu atveju dėl to, ar pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė kartu su ieškiniu, todėl šioje proceso stadijoje reikalauti, kad pareikšti reikalavimai visa apimtimi būtų įrodyti, nėra teisinio pagrindo. Ieškovas įrodymus gali teikti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo, dėl ko pradinėje proceso stadijoje, neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Įprastai tik išnagrinėjus bylą iš esmės yra daromos galutinės išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, teismas gali tik tuo atveju, jeigu reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo, t.y. jeigu net ir pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas dėl jo nesuderinamumo su egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, arba, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismui nėra pateikti jokie ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateikto ieškinio, jis faktines ieškinyje nurodytas aplinkybes grindžia rašytiniais prie ieškinio pateiktais įrodymais, todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo konstatuoti ieškovo pareikštus reikalavimus esant neįrodytais ir nepagrįstais. Remiantis atsakovų nurodytu argumentu, teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje, svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo spręsti ginčą iš esmės ir pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kas šioje proceso stadijoje yra neleistina. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo teismas neturėjo pagrindo. Pirmosios instancijos teismui manant, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, teismas pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.

Dėl konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas

Apeliantai teigia, kad teismas visiškai nevertino, ar teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas, jei nebūtų taikomos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areštas, o be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pasisakant dėl šio atsakovų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas yra sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu motyvu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismui neprivalu turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o pakanka tik įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl nekilnojamojo turto, kurio atžvilgiu taikytos ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės, perleidimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių ieškovui perkėlimo bei nuosavybės teisės į ginčo turtą jo vardu įregistravimo, kas leidžia teigti, kad pareikštų reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą. Todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti dar ir kiti ginčo turto perleidimo sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos. Nurodyta aplinkybė patvirtina tiesioginę grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį įvykdymui tuo atveju, jeigu atsakovai R. P. ir L. P. imtųsi veiksmų, susijusių su disponavimu ginčo turtu. Nekilnojamojo daikto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, visų pirma reiškia turto savininko teisės disponuoti daiktu suvaržymą, t.y. draudimą daiktą parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn kitam asmeniui. Apeliantai teigia, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių jų ketinimą parduoti ginčo turtą, o jie ginčo turto perleidimo sandorio ir neketina sudaryti. Apeliantams teigiant, jog jie ginčo turto ir neketina perleisti, manytina, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės jų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, nes nesant būtinybes disponuoti ginčo turtu, taikyti suvaržymai neturi esminės įtakos atsakovų galimybėms įgyvendinti jų turimas daiktines teises. Priešingai, atsakovų siekis panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžia manyti, kad taikyti suvaržymai jų teises galimai riboja ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, todėl, nepaisant atsakovų teigimo, jog jie ginčo turto neketina perleisti, negalima manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus ginčo turto, jie nepasinaudotų galimybe ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovams nepaneigus prezumpcijos, jog nesant suvaržymų jie ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino galimas grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl priėmė pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovo prašymą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, joje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantai nagrinėjamoje byloje kelia ir absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimą, tačiau teismas pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad joje nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, nors ir glaustai, bet išdėstyti motyvai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu. Pagal teismų praktiką neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos pirmosios instancijos teismo nutarties kontekste. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Atskirojo skundo motyvus įvertinus kaip nepagrįstus, nesant duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinamos ieškovo interesų apsaugos naudą viršija žala, kurią dėl suvaržymų patiria atsakovai, tenkinti atskirąjį skundą nėra jokio teisinio pagrindo. Kartu apeliantų dėmesys atkreiptinas į tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali savo teises ginti ne tik skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), arba kreipdamasis į teismą su prašymu dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė