- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-813-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 7 d., apie 19.00 val., Kėdainiuose, Josvainių gatvėje, ties namu Nr. 44, vairavo automobilį, nepasirinkęs saugaus greičio, ir apvažiuodamas kitą automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, jį kliudė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio jo vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažino R. N. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą - 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta policijos pareigūnų V. B. ir M. V. tarnybiniais pranešimais, V. G., M. P. paaiškinimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad nors R. N. ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, bet praeityje yra 5 kartus baustas už tokio paties pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, yra dirbantis. Teismas nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu R. N. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir administracinio pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neįsigilino į apelianto nurodytas aplinkybes. Pasak apelianto, jis pripažino kaltę dėl autoįvykio, pripažino faktą, kad nepranešė policijos pareigūnams, tačiau nepripažįsta, kad sąmoningai, be svarbių priežasčių pasišalino iš eismo įvykio vietos. R. N. pažymi, jog pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad yra neįgalus (darbingumo lygis - 40 proc.) po 2007 m. spalio mėnesį patirto ūmaus miokardo infarkto. Jis visą laiką yra gydomas ir stebimas ambulatoriškai. Teismui apeliantas buvo pateikęs visas šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir prašė prijungti prie bylos, tačiau teisėja tai daryti atsisakė. Pasak apelianto, pažeidimo padarymo dieną, nors ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jis dirbo ir iš darbo važiavo namo, staiga pajuto krūtinės plote skausmą, suvaldyti automobilio nebegalėjo, tuomet išgirdo trenksmą ir brėžiančio metalo garsus bei suprato, kad kliudė kitą automobilį. Vairuojamo automobilio staiga sustabdyti nebegalėjo tiek dėl skausmų krūtinėje, tiek dėl to, kad nebeveikė stabdžiai, automobilio variklis užgeso ir jis sustojo maždaug už 100 metrų, po ko apeliantas dar sugebėjo įjungti avarinį šviesos signalą, užrakinti automobilį ir nueiti namo. Vėliau apie įvykį policijai nepranešė, nes grįžusi žmona pasakė, jog policija eismo įvykio vietą ir automobilius jau apžiūrėjo, todėl apeliantas tikėjosi, kad pareigūnai žinodami jo adresą patys atvyks. Apelianto teigimu, teismas netinkamai jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tyčinio motyvo pasitraukti iš įvykio vietos, priešingai, jis palikęs automobilį maždaug už 100 metrų, įjungė avarinį signalą, kad jis atkreiptų aplinkinių dėmesį, automobilį paliko apgadintą, su įvykyje dalyvavusio kito automobilio susidūrimo pėdsakais. Pasak R. N., jis buvo blaivus, nuo 2007 m. spalio mėnesio alkoholio iš viso nevartoja dėl sveikatos būklės. Nuo 2006 m. nė karto nėra pažeidęs KET. Aplinkybę, kad buvo kviesta greitoji medicinos pagalba ir kad apeliantui buvo suteikta pagalba, patvirtina prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai. Apelianto teigimu, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nes buvo iškilusi būtinybė jam pačiam suteikti pagalbą, o byloje nėra jokių duomenų, kad jis bandė eismo įvykį nuslėpti ar išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu R. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nuobauda už sunkesnį iš pažeidimų numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje - bauda nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. R. N. pripažįsta padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas jo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.
Apeliaciniame skunde R. N. nurodo, kad jis neturėjo tyčinio motyvo pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir tai priverstas buvo padaryti, nes jam pačiam buvo reikalinga pagalba, staiga pajutus skausmą krūtinės plote. Pažymėtina, kad tokias pačias aplinkybes R. N. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 8). Tiesiogiai eismo įvykį mačiusio M. P. paaiškinime nurodyta, kad jis matė kaip iš priekio atvažiuojantis automobilis staiga metėsi į dešinę pusę ir kliudė kelkraštyje stovintį kitą automobilį, pavažiavo į priekį apie 200 metrų ir sustojo (b. l. 7). Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad jiems atvykus M. P. nurodė tokias pačias matytas įvykio aplinkybes. Be to, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo pastebėtas su įjungtu avariniu signalu, apie 100 metrų atstumu nuo apgadinto automobilio (b. l. 2-3). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visai netyrė apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino galimai staiga pablogėjus sveikatai ir, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas galimai buvo padarytas būtinojo reikalingumo atveju. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, jog 2009 m. balandžio 7 d., apie 20.47 val. R. N. kvietė greitąją medicinos pagalbą, o iškvietimo metu ligonis skundėsi dešinės krūtinės pusės skausmu (b. l. 47). Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad R. N. turi sveikatos problemų dėl širdies ligų (b. l. 47-55) ir buvo ne kartą gydytas, be to, pateikta darbingumo lygio nustatymo pažyma (b. l. 54) patvirtina, kad R. N. nustatytas darbingumo lygis (40 proc.) atitinka antrą invalidumo grupę pagal Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285, 3.2 punktą (Žin., 2006, Nr. 37-1324). Ši aplinkybė pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau pirmosios instancijos teismas to taip pat neįvertino. Apeliaciniame skunde R. N. nurodo, kad visus jo sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus jis buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, tačiau šis atsisakė juos priimti. Pažymėtina, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nustatyti, kokie prašymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nėra galimybės.
Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatinėdamas bylos aplinkybes, vertino tik rašytinius asmenų paaiškinimus, tuo tarpu teismo posėdžio metu neapklausė nė vieno liudytojo. Tačiau pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausdamas nei tiesiogiai įvykį mačiusio M. P., nei policijos pareigūnų, nei greitosios pagalbos darbuotojų, kurie būtų galėję apibūdinti R. N. sveikatos būklę po pažeidimo padarymo, visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.