Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant atsakovo UAB „Furita“ atstovei A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui UAB „Furita“ dėl neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. Š. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą bei laiką jam pranešta tinkamai- viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (CPK 130 str.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 2011-08-10 registruotas Juridinių asmenų registre (110-111 b.l.). 2013-03-21 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 65, pagal kurią ieškovas pas atsakovą įsidarbino vairuotoju- ekspeditoriumi (3-4 b.l.). Atsakovas įsipareigojo mokėti 1305 Lt dydžio atlyginimą, išmokamą du kartus per mėnesį, bei 50 proc. dienpinigių (sutarties 3, 9 punktai). Tarp šalių buvo pasirašyta darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 51 (5-7 b.l.). Ieškovas buvo supažindintas su vairuotojo- ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (42-55 b.l.). Ieškovas pateikė atsakovui prašymą, jam priklausantį atlyginimą mokėti vieną kartą per mėnesį (56 b.l.). 2013-04-10 baudos kvitas ir patikros biuletenis patvirtina, kad ieškovas pažeidė Prancūzijos kelių eismo taisykles, nes nesilaikė vairuotojo darbo laiko grafiko, todėl jam buvo paskirta 1020 EUR bauda (57-59, 60-62 b.l.). Iš vairuotojo kortelių matyti 2013-03-26 ir 2013-03-27 ieškovo darbo veiklos duomenys, t.y. jo darbo ir poilsio laikas (63-65, 66-67 b.l.). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas 2013 m. kovo mėnesį dirbo 6 dienas, balandžio mėnesį 21 dieną, o gegužės mėnesį 8 dienas (70-78 b.l.). Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovui už 2013 m. kovo mėnesį buvo išmokėtas 433,98 Lt atlyginimas, už 2013 m. balandžio mėnesį 1112,72 Lt, o už 2013 m. gegužės mėnesį 751,90 Lt (79-88 b.l.). Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. kovo ir gegužės mėnesio ieškovui buvo išmokėta 4719,50 Lt dienpinigių, bei 49,46 Lt pateisinamų išlaidų (92-106 b.l.). Iš 2013-06-18 Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2123 matyti, kad išnagrinėjus ieškovo prašymą, pagal analogiškus kaip ieškinyje pareikštus reikalavimus, buvo nuspręsta prašymo netenkinti (8-10 b.l.).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3915 Lt neišmokėtą darbo užmokestį.

DK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pažymėtina, jog pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau pabrėžtina, jog darbo teisiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl, įvertinus šalių objektyvias galimybes teikti įrodymus bei pagrįsti savo argumentus, konstatuotina, kad pareiga įrodyti, jog ieškovui buvo sumokėtas visas šalių sulygtas darbo užmokestis, nagrinėjamu atveju tenka atsakovui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys darbo sutartimi sulygo, jog ieškovui už darbo funkcijų atlikimą bus mokamas 1305 Lt darbo užmokestis, du kartus per mėnesį 14 ir 25 dienomis, tačiau ieškovo prašymu, atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Iš atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas 2013 m. kovo mėnesį dirbo 6 dienas, balandžio mėnesį 21 dieną, o gegužės mėnesį 8 dienas (70-78 b.l.). Banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovui už 2013 m. kovo mėnesį buvo išmokėtas 433,98 Lt atlyginimas, už 2013 m. balandžio mėnesį 1112,72 Lt, o už 2013 m. gegužės mėnesį 751,90 Lt (79-88 b.l.). Atsakovo atsiskaitymo su ieškovu faktą patvirtina ir Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje konstatuota, kad atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs (9 b.l). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis atlyginimas, todėl jo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl dienpinigių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9604 Lt dienpinigius.

Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas sutiko, kad atsakovas jam mokėtų 50 procentų mažesnius dienpinigius už tuos, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Ieškovas nurodo, kad ši sąlygą jam darbdavio, kaip stipresnės šalies atstovo buvo primesta, todėl neatitinka DK 94 straipsnio 2 dalie nuostatų, nes blogina jo, kaip darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas. Šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes 2004-11-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6 punktas leidžia darbuotojui ir darbdaviui darbo sutartimi susitarti dėl mažesnio dienpinigių mokėjimo dydžio, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, todėl šios šalių darbo sutartyje sulygtos sąlygos nėra pagrindo kvalifikuoti kaip bloginančios darbuotojo padėtį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad už komandiruotėje būtą laiką, t.y. 2013 m. kovo mėnesį buvo priskaičiuoti 195 Lt, balandžio mėnesį 3229,50 Lt, o gegužės mėnesį 1295 Lt dienpinigiai, viso 4719,50 Lt. Atsakovo pateikti mokėjimų pavedimai patvirtina, kad 2013-03-22 buvo išmokėta 300 Lt, 2013-04-05 350 Lt, 2013-04-10 3600 Lt, 2013-05-03 266,02 Lt, o 2013-05-15 252,84 Lt, viso 4768,86 Lt. Iš šios sumos atėmus ieškovui atsakovo sumokėtas 49,46 Lt pateisinamos išlaidos matyti, jog atsakovas ieškovui išmokėjo 4719,50 Lt dienpinigių.

Bylos duomenys- tarp šalių sudaryta darbo sutartis (3-4 b.l.), įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių, avanso apyskaitos (93-106 b.l.) patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2013 m. kovo iki gegužės mėnesio ieškovui buvo apskaičiuota ir išmokėti 4719,50 Lt dydžio dienpinigiai. Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų visumą, taip pat įvertinęs tą aplinkybę, jog Darbo ginčų komisija nekonstatavo jokių pažeidimų susijusių su dienpinigių apskaičiavimu (9-10 b.l.), įvertinęs nurodytą dienpinigių dydžio apskaičiavimo tvarką bei jos atitiktį DK ir kitų teisės aktų nuostatoms, konstatuoja, jog ieškovui už pastarojo tarnybinėje komandiruotėje išbūtą laiką paskaičiuoti ir išmokėti dienpinigiai atitinka įstatymo reikalavimus. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl baudos apmokėjimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3521,86 Lt komandiruotėje patirtų išlaidų.

Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

Ieškovas nurodė, kad būnant komandiruotėje, jis buvo sustabdytas Prancūzijos transporto inspekcijos, o patikrinimo metu nustačius pažeidimus, jam buvo paskirta 1020 Eurų bauda. Šią sumą atsakovas atsisakė pripažinti su komandiruote susijusiomis išlaidomis, nors pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 III skyriaus nuostatas, už vairuotojų pažeidimus privalo atsakyti transporto ūkio subjektas t.y. atsakovas. Ieškovas nurodė, kad jam buvo sudarytos tokios darbo sąlygos, pagal kurias nepažeisdamas poilsio rėžimo, jis nebūtų sugebėjęs įvykdyti darbinių užduočių. Šiems faktams įrodyti ieškovas pateikė SMS pranešimų išrašus iš mobiliojo telefono (12-32 b.l.).

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006, 10 straipsnio 3 dalies 2 papunkčiu valstybės narės gali netaikyti šio atsakomybės transporto ūkio subjektui principo. Lietuvos Respublikoje yra taikomas bendrasis principas, t.y. pažeidimą padaręs asmuo turi pats už jį atsakyti, ką patvirtina Lietuvos Respublikos ATPK 142⁶ straipsnis numatantis atsakomybę vairuotojams už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pažeidė darbo laiko grafiką, tuo pažeisdamas Prancūzijos kelių eismo taisykles, už ką jam buvo paskirta 1020 Eurų bauda (57-59, 60-62 b.l.). Vairuotojo kortelėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2013-03-26 ieškovas 21.18 val. sustojęs ilsėtis nenustatė poilsio laiko režimo, nors tuo metu ilsėjosi, ką patvirtina prie bylos esantis žemėlapis, su jame užfiksuota transporto priemonės padėtimi, kuri nekito iki 2013-03-27 8.15 val., t.y. tol kol ieškovas ilsėjosi (63-69 b.l.). Minėtas poilsio laikas vairuotojo kortelėje nebuvo užfiksuotas, todėl buvo viršyta leistina kasdienio vairavimo trukmė. Prancūzijos pareigūnai šį faktą užfiksavo ir tai pripažino vairuotojo darbo ir poilsio režimo pažeidimu, dėl ko paskyrė baudą. Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai Nr. 7, su kuriais ieškovas yra susipažinęs (55 b.l.), patvirtina jog jam buvo žinoma vairuotojo kortelės naudojimo tvarka, darbo ir poilsio ypatumai (pareiginių nuostatų IV dalies 1,2 punktai). Nuostatai numato, kad vairuotojo kortelėje be kitų duomenų turi būti fiksuojami ir kasdienio poilsio laikotarpiai.

Ieškovas prie ieškinio pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos įvardijo SMS pranešimų išrašais iš mobiliojo telefono, tačiau juos įvertinęs, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo jų pripažinti tinkama įrodinėjimo priemone. Laisva forma surašomi dokumentai, kad jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms. Jose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kitos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-260/2011). Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų laisva forma užfiksuotų duomenų nėra aišku ar tai tikrai SMS pranešimų išrašai, nes nenurodyta informacijos surinkimo vieta, būdas, neaišku kas ir kam ją perdavė, nenurodyti informaciją surinkę asmenys. Be to, neaišku koks šių duomenų ryšys su bylos aplinkybėmis, nes pateiktuose ieškovo dokumentuose nurodomos datos nuo 2013-04-23 iki 2013-05-06, tuo tarpu kasdienio poilsio trukmės pažeidimas padarytas 2013 m. kovo mėnesį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į transporto ūkio subjektų atsakomybės teisinį reglamentavimą Europos Bendrijoje ir Lietuvos Respublikoje, į tai, kad Lietuvoje yra taikomas bendrasis principas, t.y. pažeidimą padaręs asmuo turi pats už jį atsakyti, ką patvirtina Lietuvos Respublikos ATPK 142⁶ straipsnis numatantis atsakomybę vairuotojams už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimus, atsakovo sprendimas atsisakyti ieškovo asmeninę baudą pripažinti su komandiruote susijusiomis išlaidomis ir ją kompensuoti, pripažintinas pagrįstu, o ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė pastarojo atleidimo iš darbo dieną, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį atmestinas, kaip nepagrįstas, teismui nenustačius faktų, jog atsakovas būtų uždelsęs atsiskaityti su ieškovu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 169 Lt bylinėjimosi išlaidas už vertimo paslaugas. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė teismui sąskaitą-faktūrą (109 b.l.). Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos 169 Lt bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Furita“ (įmonės kodas 302654037, buveinė Rėkyvos g. 21, Šiauliuose) iš ieškovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 169,00 Lt (šimto šešiasdešimt devynių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.