Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu M. J. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 1 d., apie 1.45 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 18, vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Apie eismo įvykį nepranešęs policijai, ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) M. J. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą pakeisti ir M. J. netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde apeliantas nurodo, jog M. J. yra atsakingas už savo mamą O. J. (gim. 1935-02-28), kuri turi II grupės invalidumą, taip pat jai nustatyta osteoporozė ir abipusis gonartrozės paūmėjimas, kuris pasireiškia kelių sąnarių, stuburo bei abiejų riešų sąnarių skausmingumu, patinimu, funkcijų sutrikimu, kaulų retėjimu. Kelių skausmingumas ją vargina apie 17 metų ir dėl šios priežasties ji ilgą laiką negali savarankiškai patenkinti būtinųjų asmeninių poreikių. Šiuo metu yra užfiksuotas skausmingumo paūmėjimas, dėl ko būtina nuolatinė priežiūra. Taip pat ji buvo paguldyta į ligoninę kataraktos operacijai ir 2016 m. lapkričio 19 d. hospitalizuota, šiuo metu gydosi namie. Kadangi M. J. mama minimaliai apsitarnauja tik naudodamasi invalido vežimėliu, o šiuo laikotarpiu jai būtinas periodiškas lankymasis medicinos įstaigose, jis yra visapusiškai atsakingas už jos transportavimą. Norint pasiekti gydytojus ir užtikrinti nenutrūkstamą medicininę priežiūrą, reikalingas transportas, pritaikytas ne tik neįgaliojo, bet ir vežimėlio gabenimui. Iki šiol šias pareigas M. J. atlikdavo savo automobiliu, nes jis suteikia visas pageidaujamas funkcijas, yra erdvesnis nei įprasta lengvoji mašina ir pritaikytas integruoti neįgaliojo vežimėlį. Pažymi, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti mama ir turintis galimybę padėti jai pasiekti gydymo įstaigas. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas turėtų žymios neigiamos reikšmės M. J. mamos sveikatai, nes būtų eliminuota bet kokia galimybė užtikrinti profesionalią jos priežiūrą.Skunde taip pat nurodoma, kad M. J. šiuo metu dirba UAB „FL Technics“ periodinės techninės apžiūros skyriaus aviacijos mechaniku, o jo darbui yra būtina teisė vairuoti, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės jis neturės galimybės vykdyti pagrindinių, su darbu susijusių, funkcijų, dėl ko, tikėtina, neteks darbo apskritai.Teigiama, kad M. J. visada gerbė Lietuvos Respublikos įstatymus ir niekada neturėjo tiesioginės ar netiesioginės tyčios jų nepaisyti. Pripažįsta, kad padaryti pažeidimai yra jo neatidaus elgesio, vienkartinio išsiblaškymo ir išgąsčio pasekmė. Įvykio metu buvo blaivus, automobilis buvo techniškai tvarkingas, kitas automobilis apgadintas nežymiai, savininkui žala buvo visiškai atlyginta, žmonės nenukentėjo. Be to, jis prisipažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi iki šiol. Šiuo atveju vien pradėtas administracinės nuobaudos skyrimo procesas yra daugiau nei pakankamas, kad užtikrintų, jog toks pažeidimas daugiau nepasikartos. Tai lemia, kad net neskyrus nuobaudos, jos prevenciniai tikslai jau yra pasiekti vien dėl M. J. kaip asmens požiūrio į įstatymą ir pareigos jo laikytis. Pareiškėjas supranta savo veiksmų žalą, jam paskirtos bausmės auklėjimo tikslus ir yra pasiryžęs vykdyti pilietinę pareigą – visapusiškai atsakyti už savo veiksmus. Kadangi sprendimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę nebūtų tiesiog formalus teisės atėmimas ir turėtų žymių bei galimai negrįžtamų pasekmių jo asmeniniam gyvenimui – jis netektų darbo ir galimybės pasirūpinti mama – laikytina, kad nuobaudos proporcingumas bus užtikrintas tik ją sušvelninus. Kadangi M. J. charakteristika yra teigiama, o transporto priemonės vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, laikytina, kad draudimas vairuoti šiuo aspektu turėtų neproporcingai neigiamų pasekmių ir yra per griežtas siekiant prevencinių tikslų.Apeliantas mano, kad nuobauda, atimanti pagrindinį M. J. ir artimųjų pragyvenimo šaltinį bei užtikrinantį būtinųjų poreikių patenkinimą, nėra proporcinga ir sąžininga priemonė. Nurodytos aplinkybės yra išimtinai svarbios, vertinant galutinės nuobaudos skyrimą ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą. Pareiškėjas yra tvarkingas, pareigingas ir įstatymų besilaikantis pilietis, o tokiam asmeniui, turinčiam tokias vertybes, vien pačios nuobaudos skyrimo procesas (santykis su policija, teismu, procesinė padėtis) buvo didelis šokas ir gėda, sąlygojęs pamoką visam gyvenimui. Akivaizdu, kad M. J. atžvilgiu nuobaudos tikslai yra pasiekti, todėl manytina, kad šiuo atveju teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise bei įstatyme numatytais nuobaudos individualizavimo įrankiais, neturėtų abejingai ir formaliai vertinti šios situacijos, o pažvelgti ir iš žmogiškosios pozicijos bei M. J. atžvilgiu priimti ne tik formaliai teisėtą, bet ir teisingą nutartį.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. J. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. J. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.ANKPĮĮTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju M. J. atstovas advokatas Gintas Gustaitis, apeliaciniame skunde formuluodamas savo reikalavimus, konkrečiai nenurodo prašymo perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį (apeliaciniame skunde prašoma švelninti paskirtą nuobaudą), sprendžia, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą perkvalifikuoti M. J. veiksmus vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 4 straipsnio 2 dalimi.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat į tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir į tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nagrinėjamu atveju M. J. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kaip jau buvo minėta, ANK 426 straipsnio 1 dalis atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numato tuomet, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o to paties straipsnio 2 dalis atsakomybę numato tuomet, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų apie transporto priemonėms padarytų žalų dydžius. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sugadinimai nėra akivaizdūs – automobilio „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrėžtas dešinysis galinio bamperio kampas ir šiek tiek įlenktas dešinysis galinis sparnas (b. l. 20, 21). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apgadintam automobiliui padaryta žala neabejotinai yra didesne nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pat į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, M. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.M. J. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 1 d., apie 1.45 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 18, vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Nurodoma, kad M. J. pažeidė KET 9 ir 127 punktus.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Atsižvelgiant į tai, kad M. J. 2016 m. lapkričio 1 d., apie 1.45 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 18, vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, t. y. padarė KET 9, 127 punkte numatytus pažeidimus, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad M. J. sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, kadangi buvo nubraukti tik automobilio dažai ir nežymiai įlenktas bamperis, taip pat į tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prižiūri neįgalią motiną, kuriai yra būtina pagalba (b. l. 39–41), teisė vairuoti jam yra būtina darbo funkcijoms atlikti (darbdavio UAB „FL Technics“ prašymas, b. l. 38), todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti M. J. paskiriant minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda M. J. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y., prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Nors ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebelieka privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir aukštesnysis teismas šioje byloje tokios administracinio poveikio priemonės netaiko, tačiau, siekiant atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė M. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pasisakoma ir dėl galimybės paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje.Kaip jau buvo minėta, ANKPĮĮTĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., o to paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais.Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK taip pat numato galimybę paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Jis savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino tyčia, o tai yra vienas iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, už kuriuos įstatymo leidėjas numato ne tik baudą, bet ir galimybę atimti specialiąją teisę vairuoti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas taikė nurodydamas, kad nukentėjusiojo turtas buvo apgadintas nežymiai ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl perkvalifikavus M. J. veiką pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebelieka pagrindo manyti, kad paskyrus M. J. nuobaudą pažeidimo, už kurį numatyta atsakomybė, straipsnio sankcijos ribose, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už M. J. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimų padarymų metu, todėl yra pagrindas jo padarytas veikas perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudas atitinkamų ANK straipsnių sankcijos ribose. Taigi M. J. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. J. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą pakeisti:

M. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą;

M. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą M. J. paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.