Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-27 · Byla Nr. N-403-1188-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-27
Bylos Nr.
N-403-1188-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N6-1188/2006Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 27(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarimo L. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Alytaus skyriaus pareigūnas 2006 m. vasario 23 d. L. D. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą už tai, kad ūkininkas L. D. , būdamas darbdaviu, nelegaliai be rašytinės darbo sutarties nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. sausio 26 d. leido V. B. dirbti jo ūkyje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 98 straipsnio 3 dalį.

II.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 20 d. nutarimu nutarė L. D. pareikšti įspėjimą.

Teismas nustatė, kad L. D. , būdamas darbdaviu, leido dirbti nelegalų darbą. L. D. ūkininko ūkio (kodas 5401388, įregistruotas Kalesninkų k., Simno sen., Alytaus r.) savininkas L. D. savo ūkyje nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. sausio 26 d. nelegaliai be darbo sutarties leido dirbti V. B. , susitaręs, kad pastarasis L. D. ūkininko ūkyje prižiūrės gyvulius ir už tai įsipareigojęs mokėti V. B. darbo užmokestį 15 Lt už dieną. Pagal šį susitarimą V. B. ūkyje atliko darbininko pareigas –prižiūrėjo gyvulius, dirbo kitus ūkio ir namų ruošos darbus, tačiau jis dirbo nelegaliai, nes L. D. su juo nebuvo sudaręs darbo sutarties. Tokiu būdu L. D. , leidęs dirbti nelegalų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio l dalies l punkto, 98 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio l dalyje.

Teismas nurodė, kad ATP protokolas, L. D. , V. B. , B. B. , E. Pšigockienės, J. V. , D. Ž. , G. M. paaiškinimai patvirtina, kad L. D. veikoje yra ATPK 41³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, nes darbuotojas V. B. atliko L. D. ūkininko ūkio darbininko darbo funkcijas, dirbo pagal susitarimą dėl šių darbo funkcijų atlikimo už užmokestį su darbdaviu L. D. , paklusdamas darbdavio nurodymams ir L. D. ūkininko ūkyje nustatytai darbo tvarkai, tačiau šis susitarimas jo sudarymo metu nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. L. D. savo paaiškinimais iš esmės pripažino leidęs V. B. dirbti nelegalų darbą.

Teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į tai, kad L. D. savo kaltę iš esmės pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už tokios pat rūšies teisės pažeidimus baustas nebuvo, rūpinasi ir išlaiko sunkiai sergančią, iš dalies paralyžiuotą žmoną bei sūnų studentą, be to, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas nusprendė L. D. paskirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta straipsnio sankcijoje – įspėjimą.

III.

Apeliaciniu skundu VDI Alytaus skyrius prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarimą ir priimti sprendimą.

Apeliaciniame skunde VDI Alytaus skyrius teigia, kad nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. L. D. , leidęs ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. sausio 26 d., V. B. dirbti nelegalų darbą, pažeidė konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Nelegalaus darbo santykiai D. ūkyje truko itin ilgą laiką, todėl vertinant L. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teisėjo sprendimas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje nepriimtinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą arba skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Mano, kad buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes:

jis nuo pat pradžių pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi dėl jo, bendradarbiavo su pareigūnais, tai yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės;nenustatyta sunkinančių aplinkybių;jo atsakomybę švelnina ir kitos įstatyme tiesiogiai nenurodytos lengvinančios aplinkybės (sunki šeimyninė padėtis; sudėtinga materialinė padėtis; pirmasis tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimas; teigiama asmens charakteristika);paskirta nuobauda atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, administracinės nuobaudos tikslus įtvirtintus ATPK 20 straipsnyje;jis nelegaliai įdarbino V. B. išskirtinai dėl nuolatinių ir sistemingų V. B. prašymų, kuriais pastarasis siūlėsi už atlygį atlikti tam tikrus žemės ūkio darbus;apie savo veiksmų priešingumą teisei sužinojo tik apelianto atstovui A. B. pradėjus tyrimą, t.y. jo veikoje nebuvo tyčios pažeisti teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ūkininkas L. D. , būdamas darbdaviu, nelegaliai be rašytinės darbo sutarties nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. sausio 26 d. leido V. B. dirbti jo ūkyje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 98 straipsnio 3 dalį. L. D. šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme iš esmės nekvestionavo. To jis iš esmės neginčija ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės byloje yra pritaikytos netinkamai.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju pas L. D. nelegaliai dirbta buvo ilgą laiką. L. D. yra pakankamo amžiaus žmogus, kaip pats teigia, aktyviai dalyvaujantis kaimo bendruomenės gyvenime, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti apie pareigą pasirūpinti tinkamu darbo santykių įforminimu. Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pareiga išlaikyti kitus asmenis (tėvus ar vaikus) neatleidžia nuo administracinės atsakomybės ir jos paprastai nešvelnina. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos lengvinančios aplinkybės (nuoširdus gailestis, tokios pat rūšies nuobaudų neturėjimas, teisingumo ir protingumo principai) taip pat nesudaro pagrindo skirti tokią itin švelnią nuobaudą.

Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas bei ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje paskirta nuobauda (įspėjimas) yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio ir žalos, nesudaranti prielaidų pasiekti nuobaudų tikslus (ATPK 20 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiNijolė PiškinaitėSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas