- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- eI2-2117-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07678-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Trečiasis asmuo
- E. P., R. M.
- Pareiškėjas
- Narkotikų
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P. ir R. M., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą „Dėl E. P. ir R. M. 2023 m. sausio 11 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad VDAI skundžiamu sprendimu nusprendė, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų atskleidimas pristatant 2022 m. lapkričio 29 d. Departamento psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimo ataskaitos Nr. PRV-48 (toliau – Ataskaita) rezultatus Departamento 2023 m. sausio 4 d. darbuotojų visuotinio susirinkimo (toliau – ir darbuotojų susirinkimas) metu bei Ataskaitą persiunčiant visiems Departamento darbuotojams elektroniniu paštu, neatitiko 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos teisėtumo sąlygos, ar kitos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisėtumo sąlygos, todėl duomenų subjektų skunde nurodytais veiksmais, anot VDAI, Departamentas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo principus, dėl ko VDAI trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą pripažintino pagrįstu ir skyrė Departamentui papeikimą. Departamentas nesutinka su tokiu VDAI vertinimu.
Nurodo, kad psichologinio smurto, psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimai Departamente nėra nukreipti prieš konkrečius Departamento darbuotojus. Departamento vertinimu, VDAI ne pagal savo kompetenciją aiškina, kaip turėtų būti atliekamas ir vykdomas psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimas ir jos ataskaitos pristatymas darbuotojams. Departamente nuo 2020 m. kasmet atliekamas psichologinio smurto, psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimas, norint įvertinti darbuotojų darbe patiriamą stresą bei rasti veiksmingų būdų pašalinti priežastis, sukeliančias stresą. Darbuotojų susirinkime, darbuotojams paprašius Departamento vadovės pateikta jiems susipažinti su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) parengta 2022 m. lapkričio 29 d. vertinimo ataskaita, Ataskaita susirinkimo metu el. paštu buvo išsiųsta Departamento darbuotojams jų darbiniais el. pašto adresais. Ataskaitoje buvo nurodyti Departamento esamų ir buvusių kelių darbuotojų vardai, pavardės ir pareigos, tai yra E. P., R. M., R. Č. ir G. B.. Departamentas neturėjo jokios teisės ir kompetencijos savo nuožiūra koreguoti, cenzūruoti Ataskaitoje pateiktos medžiagos turinio, nuasmeninti jos duomenis. Ataskaitoje surinktų darbuotojų apklausos rezultatų, t. y. minimų duomenų subjektų vardų ir pavardžių, nebuvo ne tik galimybės, bet ir prasmės nuasmeninti, nes ir taip būtų buvę aišku iš Ataskaitoje paminėtų pareigybių ir bendro konteksto, kokie konkrečiai Departamento darbuotojai (duomenų subjektai) turimi omenyje. Pažymi, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra karjeros valstybės tarnautojos, kurios eina vadovaujančias pareigas (E. P. – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, o R. M. – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja), todėl jos turėtų suprasti, kad kolegų išreikšta kritika jų tarnybinės veiklos atžvilgiu, buvo atskleista vykdant darbdavio teisinę pareigą ir pačių darbuotojų teisėtais interesais. Jų veiksmai ir elgesys daro ypač didelį poveikį ne tik joms pavaldiems Departamento darbuotojams, bet ir visam Departamento kolektyvui bendrąja prasme. Departamentas yra nedidelė įstaiga, šiuo metu turinti 35 darbuotojus (iš 42 galimų), todėl net ir nenurodant Ataskaitoje minėtų darbuotojų vardų ir pavardžių, kolegoms būtų gana nesunku identifikuoti asmenis, dėl kurių Ataskaitoje pateikti siūlymai imtis permainų (pvz., Departamento darbuotojams iš visuomenės informavimo priemonių ir 2022 m. Departamente atliktų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos darbo vietoje) yra žinoma apie pareikštus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu E. P.).
Pareiškėjo vertinimu, tretieji suinteresuoti asmenys kreipimesi į inspekciją nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, pvz., neteisingai nurodyta Ataskaitos užregistravimo data Departamente, darbuotojų susirinkime nebuvo cituojamos Ataskaitos neigiamos nuomonės apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, kaip nurodoma jų kreipimesi. Be to, darbuotojų susirinkime, pristatant atlikto tyrimo rezultatus ir Ataskaitą nebuvo siekiama Ataskaitoje paminėtus darbuotojus kaip nors pažeminti, apšmeižti, neigiamai įvertinti ar formuoti neigiamą kitų darbuotojų nuomonę apie juos.
Nurodo, kad Ataskaitos duomenų valdytojas yra Departamentas, tvarkytojas – NVSPL. Todėl jie abu turėjo teisę rinkti ir tvarkyti Departamento darbuotojų anoniminės apklausos metu pateiktą informaciją, įskaitant ir trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis (vardą ir pavardę). Teigia, kad Ataskaitos pristatymo ir persiuntimo darbuotojams veiksmams (skaidrių rodymas susirinkimo metu ir necenzūruotos ir neredaguotos ataskaitos persiuntimui darbiniais el. laiškais Departamento darbuotojams), galiojo BDAR 6 straipsnio 1 dalyje f punkte nustatytas teisinis pagrindas. VDAI nepagrįstai neatskyrė, kad Ataskaitos parengimas ir darbuotojų supažindinimas su ja, rėmėsi skirtingais BDAR 6 straipsnio pagrindais, ir nesprendė, kad nagrinėjamu atveju duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymas Ataskaitos darbuotojų supažindinimo (persiunčiant ataskaitą jiems el. paštu) tikslu laikytinas skirtingu procesu, kurio metu asmens duomenys (vardas ir pavardė) buvo tvarkomi remiantis skirtingu BDAR teisiniu pagrindu nei Ataskaitos parengimas. Ataskaitos rengimo metu asmens duomenys buvo tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu (teisinės prievolės), o Ataskaitos supažindinimo ir persiuntimo Departamento darbuotojams tikslu jie buvo tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, nes toks duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymas nebuvo tiesiogiai susijęs su Departamento veiklos sritimis (įstatymais numatytų Departamento užduočių ir funkcijų vykdymu), o yra priskirtinas Departamento vidaus administravimo sričiai.
Teigia, kad VDAI nepagrįstai nesivadovavo nusistovėjusia teisės doktrina, susijusia su BDAR 6 straipsnio 1 dalies c (teisinės prievolės) ir f punkto (teisėtų interesų) aiškinimu. Departamentas turėjo interesą supažindinti su Ataskaita susirinkime dalyvavusius darbuotojus ir persiųsti pačią Ataskaitą Departamento darbuotojams, o šie turėjo interesą apie jos rezultatus sužinoti ir ją gauti. Šie Departamento ir jo darbuotojų interesai buvo teisėti, pakankamai aiškiai išreikšti, todėl galima taikyti pusiausvyros testą ir patikrinti kuriems interesams suteikti viršenybę nagrinėjamu atveju. Vienas svarbus atvejis, kai gali būti taikomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas, yra duomenų paskelbimas skaidrumo ir atskaitomybės tikslais. Šiuo atveju galima manyti, kad duomenys atskleidžiami darbuotojams pirmiausia ne dėl duomenų valdytojo (Departamento), kuris juos paskelbia, interesų, o todėl, kad tai atitinka kitų suinteresuotųjų subjektų (Departamento darbuotojų), kuriems tie duomenys atskleidžiami, interesus. Nuomonėje nurodoma, kad net ir nesant konkrečios teisinės prievolės arba neturint leidimo paskelbti duomenis, vis tiek būtų įmanoma atskleisti asmens duomenis atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams (darbuotojams) skaidrumo ir atskaitomybės tikslu. Be to, duomenų tvarkymas nagrinėjamu atveju buvo būtinas numatytam tikslui pasiekti, išsamiai be jokios cenzūros supažindinti darbuotojus su Ataskaitos turiniu ir rekomendacijomis. Mažiau trečiųjų suinteresuotų asmenų privatumą ribojančių priemonių tam tikslui pasiekti nebuvo.
Pažymi, kad patys tretieji suinteresuoti asmenys sužinoję apie Ataskaitą, kad tokia yra parengta bei bus pristatyta darbuotojų susirinkime, nereiškė jokių išankstinių prašymų Departamentui, neprašė riboti jų asmens duomenų tvarkymo ir pan.
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sprendimui keliamų reikalavimų, nes sprendimas nėra grindžiamas objektyviais faktais, teisės aktų nuostatomis ir nėra pakankamai motyvuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencija, būtent viešojo administravimo subjektas, priėmęs sprendimą, privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias faktinį sprendimo pagrindą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta tenka ne Departamentui, bet VDAI.
Atsiliepimas
Atsakovė VDAI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas nenurodo konkrečios klaidos VDAI sprendime padarytos dėl vertinimo išvadų ar panaudoto teisinio reglamentavimo, kuris įrodytų, kad VDAI veikė ne pagal savo kompetenciją. VDAI, vertindama trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, vertino teisės aktuose nustatytus procesus, kaip turėtų būti atliekamas Ataskaitos pristatymas darbuotojams bei atitinkamai buvo vertinamas ir tokių veiksmų teisėtumas BDAR taikymo kontekste, kas ir yra VDAI kompetencija. VDAI vertinimu, Departamento teiginys dėl kompetencijos nebuvimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais faktais. VDAI sprendimą priėmė griežtai savo kompetencijos, nustatytos BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ADTAĮ) bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai) ir apimančios išskirtinai asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą, ribose.
Pažymi, kad pats Departamentas, pateikdamas informaciją tiek VDAI, tiek ir teismui, vadovaujasi Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A1-241/V-699, kurių 11 punkte nustatyta, jog kompetentingi asmenys, atliekantys psichosocialinių veiksnių tyrimą, turi užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą: šios informacijos viešai neskelbti ir neplatinti. Dėl to Departamento skunde daroma išvada dėl duomenų nenuasmeninimo akivaizdžiai prieštarauja teisinio reglamentavimo nuostatoms, kurių privalo laikytis Departamentas. Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, būtent duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnyje 1 dalyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų įgyvendinimą.
Nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pristatant Ataskaitos rezultatus darbuotojų susirinkime buvo pademonstruotos skaidrės su Ataskaitos citatomis, kurios, be kita ko, apima neigiamas nuomones apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, nurodant jų vardus ir pavardes.
Teigia, kad Departamentas yra nenuoseklus dėl asmens duomenų tvarkymo sąlygų. Departamentas jau po sprendimo priėmimo atliko teisėto intereso vertinimą. Tokie pavėluoti veiksmai tik įrodo, kad Departamento veiksmai buvo iš anksto neįvertinti, nepagrįsti jokia BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, todėl neteisėti.
Pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, LVAT 2021 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021 išaiškino, kad duomenų valdytojas privalo įrodyti, jog asmens duomenys tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti.
Tretieji suinteresuoti asmenys E. P. ir R. M. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad Departamento skundas neturėjo būti priimtas, nes Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 2 straipsnyje, 6–10 straipsniuose, 577 straipsnyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo subjektas yra (gali būti) asmuo pažeidęs administracinės teisės normų reikalavimus ir tik fizinis asmuo.
Pažymi, kad Departamentas turėjo pareigą užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą. Joks teisės aktas nenumato teisinės prievolės atkleisti asmens duomenų, pristatant anoniminės apklausos rezultatus, darbuotojų susirinkimo metu, todėl 2023 m. sausio 4 d. buvo pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų kaip piliečių teisės į asmens duomenų apsaugą. Pateikta ir išplatinta anoniminė informacija buvo žeminančio pobūdžio, nepateikiant jokių faktų ar įrodymų.
Teigia, kad psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimas iki minimo atvejo Departamente buvo atliktas tik vieną kartą, todėl teigti, kad tai nusistovėjusi Departamento tvarka, kuri galimai padėtų mažinti darbe patiriamą stresą, gerinti darbo kokybę ir atmosferą, yra neteisinga.
Pažymi, kad nors visi Departamento darbuotojai dirbo darbo vietose, o ne nuotoliniu būdu, susirinkimas buvo suorganizuotas nuotoliniu būdu, žinant koks nedidelis yra Departamento kolektyvas.
Nurodo, kad prieš E. P. atliekamas ikiteisminis tyrimas visiškai nėra susijęs su darbinėmis funkcijomis Departamente. Be to, ikiteisminis tyrimas gali būti ir nutrauktas. Dėl to neturint jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminį tyrimą, neturėtų tapti pagrindu ją šmeižti ir kaltinti.
Pažymi, kad Departamento direktorės teisinė pareiga yra apsaugoti darbuotojus nuo anonimiškai pateikto nepagrįsto šmeižto. Kartu Departamento direktorė žino, kad Stebėsenos ir analizės ir Narkotikų ir jų prekursorių skyrių vedėjos, turinčios administravimo įgalinimus, todėl darbuotojai gali sulaukti savo darbo įvertinimo dėl nekokybiškai atlikto darbo, o tai gali iššaukti jų nepasitenkinimą, kas, esant galimybei, atsiranda anoniminėje anketoje. Aplinkybė, kad vadovaujančias pareigas einančioms valstybės tarnautojoms, yra taikomi itin aukšti veiklos bei atsakomybės standartai, savaime nereiškia, kad net ir valstybės tarnautojas darbo vietoje nepraranda teisės į jo asmens duomenų apsaugą ir nors tam tikra apimtimi gali būti tam tikri ribojimai, tačiau jie turi atitikti BDAR nuostatas.
Nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo galimybių žinoti, kad anoniminės apklausos pagrindu atlikta analizė bei pateiktoje ataskaitoje galimai bus minimos darbuotojų pavardės. Su būsima Ataskaita nebuvo supažindinti iš anksto iki viešai skelbiant rezultatus darbuotojų susirinkime. Departamento direktorė neinformavo, kad Ataskaitoje yra apie juos neigiamai atsiliepiama ir nebandė aiškintis šių aplinkybių ar pasikalbėti dėl anonimiškai pateiktų nuomonių iki darbuotojų susirinkimo. Todėl paprašyti neviešinti ar pareikšti išankstinių prašymų tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės. Tyla arba darbuotojų susirinkime neišreikštas prieštaravimas negali būti laikomas sutikimu. Darbuotojų susirinkime pateikta informacija jiems buvo netikėta ir sukėlė šoko būseną ne tik jiems, bet ir jų vadovaujamų skyrių darbuotojams.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pateikti komentarai Ataskaitoje yra anoniminiai, todėl, neįvertinus jų teisingumo, jie neturėtų būti cituojami viešai, juolab, kad Departamento direktorė turi visas turimas priemones ir įrankius patikrinti, anonimiškų įrankių įvertinimui, o nesant faktinių įrodymų, tų duomenų neskelbti arba mėginti juos paneigti.
Pažymi, kad teisinio intereso vertinimo testas turėjo būti atliktas iki informacijos viešinimo, o ne po to. Atkreipia dėmesį, kad apie teisinio intereso vertinimo testo organizavimą ir išvadas, darbuotojai nebuvo supažindinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl VDAI sprendimo, kuriuo pareiškėjui Departamentui už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b, c punktų pažeidimą pareikštas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
VDAI 2023 m. sausio 11 d. gavo Darbo inspekcijos pagal kompetenciją persiųstą nagrinėti E. P. ir R. M. skundą dalyje dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo (asmens duomenų atskleidimo) (VDAI reg. Nr. 1R-263 (2.13.Mr)), 2023 m. sausio 16 d. skundo papildymą (VDAI reg. Nr. 1R-354 (2.13.Mr)) ir 2023 m. sausio 26 d. skundo papildymą (VDAI reg. Nr. 1R-683 (2.13.Mr)) (toliau kartu – Skundas). Skunde administracinės procedūros pareiškėjos nurodė, kad Departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, G. B. darbuotojų susirinkime, pristatydama NVSPL parengtą Ataskaitą, viešai paskelbė trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis (vardus ir pavardes) cituodama anoniminėje apklausoje išreikštas darbuotojų neigiamas nuomones apie jas bei pateikdama vizualiai pranešime. Taip pat nurodė, kad NVSPL parengta ir Departamentui pateikta Ataskaita su visais anoniminiais Departamento darbuotojų komentarais, kuriuose matomi trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys, Direktorės pavedimu, buvo išplatinta visiems Departamento darbuotojams.
Departamentas 2023 m. kovo 10 d. rašte (VDAI reg. Nr. 1R-1826 (2.13.)) nurodė, kad siekiant spręsti įsisenėjusias problemas Departamente bei darbuotojams sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tarp jų, saugant darbuotojus nuo galimo bauginimo (mobingo), Departamentas nuo 2020 metų kasmet atliekama psichologinio smurto, psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimą, norėdamas įvertinti darbuotojų darbe patiriamą stresą bei rasti veiksmingų būdų pašalinti priežastis, sukeliančias stresą. Profesinės rizikos vertinimą įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis. Taip pat pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek Darbo inspekcija, reaguodama į skundus, atliekamus tyrimus ir buvusiam Departamento vadovui viešai pateiktus kaltinimus mobingu, rekomendavo Departamente atlikti pakartotinius psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimus, taip užtikrinant nuolatinę darbuotojų psichinės sveikatos būklės stebėseną ir laiku nustatyti ir pašalinti priežastis, keliančias stresą bei išvengti galimo mobingo. Pagal Departamente nusistovėjusią praktiką, su Ataskaitos rezultatais darbuotojai supažindinami visuotinio susirinkimo metu, pristatant psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimą atlikusios įmonės apibendrintus darbuotojų anonimiškai pateiktus siūlymus, kurie padėtų mažinti darbe patiriamą stresą, pagerintų darbo kokybę. Po ataskaitų rezultatų pristatymo sudaroma galimybė visiems darbuotojams pasisakyti bei pateikti savo siūlymus dėl darbo aplinkos gerinimo. Ataskaitos rezultatų aptarimas, neįvardinant pareiškėjų, neužtikrintų jų anonimiškumo, nes Departamento darbuotojai ir taip galėtų nustatyti apie kokius konkrečiai asmenis yra kalbama, o asmens duomenų neatskleidimas sudarytų įspūdį darbuotojams, jog Departamento vadovybė bando nuslėpti esančias problemas. Taip pat Ataskaitos rezultatų aptarimas, neįvardinant asmens duomenų, neleistų darbuotojams tinkamai suprasti atlikto vertinimo rezultatų ir kaip tik prisidėtų prie įtampos, įtarumo skatinimo. Departamento nuomone, tai, kad Departamento darbuotojų neigiami atsiliepimai gali nepatikti / nepatiko tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nesudaro pagrindo Departamentui koreguoti atlikto tyrimo Ataskaitą ir atitinkamai Ataskaitos rezultatus ar aptarti ne visus, o tik dalį rezultatų.
VDAI ginčijamu sprendimu nusprendė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų (vardų ir pavardžių) atskleidimas pristatant Ataskaitos rezultatus darbuotojų susirinkime bei Ataskaitą persiunčiant visiems Departamento darbuotojams elektroniniu paštu, neatitiko Departamento nurodytos BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos teisėtumo sąlygos, ar kitos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisėtumo sąlygos, todėl skunde nurodytais veiksmais NTAKD pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo principus, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą pripažino pagrįstu. Departamentui už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų pažeidimą pareikštas papeikimas (BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ), tiek kiek tai susiję su VDAI kompetencija atlikti asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą ir su asmens duomenų tvarkymu, VAĮ, tiek kiek tai susiję su individualiam sprendimui keliamais reikalavimais.
Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma. Jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų (ADTAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos užduotys ir funkcijos reglamentuotos ADTAĮ 11 straipsnyje.
Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad VDAI ne pagal savo kompetenciją „aiškina“, kaip turėtų būti atliekamas ir vykdomas psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimas ir jos Ataskaitos pristatymas darbuotojams. VDAI kompetencijos apibrėžtos BDAR, ADTAĮ ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156. ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Tad VDAI savo kompetencijos ribose atliko asmens duomenų tvarkymo teisėtumo Departamente vertinimą.
Toliau pasisakytina dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimo rezultatų pristatymo visuotiniame darbuotojų susirinkime ir Ataskaitos išplatinimo Departamento darbuotojams.
BDAR duomenų tvarkymo veiksmus apibrėžia labai plačiai. Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 straipsnio 2 punktas).
Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies a–c punktus asmens duomenys turi būti: duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Šios bylos kontekste pažymėtina, asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ir organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas (vientisumo ir konfidencialumo principas, BDAR 5 str. 1 d. f punktas). Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
Asmens duomenų tvarkymas turi atitikti BDAR nuostatas. Pagal šiame teisės akte įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmens duomenų tvarkymas, apimantis ir asmens duomenų rinkimo veiksmus (BDAR 4 straipsnio 2 punktas), gali būti laikomas teisėtu tik tada, jei asmens duomenys yra tvarkomi laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo, vientisumo ir konfidencialumo principų bei yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač, kai duomenų subjektas yra vaikas. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
VDAI nustatė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenys visiems Departamento darbuotojams buvo atskleisti dviem būdais: visuotiniame darbuotojų susirinkime žodžiu ir skaidrėse pateikiant Ataskaitos rezultatus; Ataskaitą persiunčiant visiems Departamento darbuotojams el. paštu.
Departamentas skunde nurodo, kad VDAI nepagrįstai neatskyrė, kad ataskaitos parengimas ir darbuotojų supažindinimas su ja, rėmėsi skirtingais BDAR 6 straipsnio pagrindais, ir nesprendė, kad nagrinėjamu atveju duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymas ataskaitos darbuotojų supažindinimo (persiunčiant ataskaitą jiems el. paštu) tikslu laikytinas skirtingu procesu, kurio metu asmens duomenys (vardas ir pavardė) buvo tvarkomi remiantis skirtingu BDAR teisiniu pagrindu nei ataskaitos parengimas. Ataskaitos rengimo metu asmens duomenys buvo tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu (teisinės prievolės), o ataskaitos supažindinimo ir persiuntimo Departamento darbuotojams tikslu jie buvo tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu (dėl pačio Departamento ir darbuotojų teisėtų interesų ir lūkesčių).
VDAI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ši pareiškėjo pozicija yra nenuosekli, nes VDAI pareiškėja teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytos teisėtumo sąlygos – teisėto intereso – net nepaminėjo. VDAI nurodė, kad Departamento rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą teisinę prievolę (BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas) siejo su prievole su rizikos vertinimo rezultatais supažindinti darbuotojus, vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, t. y. vykdant užduotį.
Pažymėtina, kad VDAI tyrė skundus dėl asmens duomenų tvarkymo pristatant ataskaitą ir ją platinant, todėl nebuvo teisinio pagrindo skundžiamame administraciniame sprendime pasisakyti dėl Ataskaitos rengimo veiksmų asmens duomenų tvarkymo kontekste, nes tyrimo apimtis neapėmė šio aspekto.
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje (3 dalis), profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras (4 dalis).
Pagal Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (2022 m. rugpjūčio 1 d. akto redakcija, toliau – Nuostatai), 2 punktą profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pagal Nuostatų 3.9 papunktį psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą. Rizikos vertinimas – procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiškimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo (Nuostatų 3.11 papunktis). Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape su rizikos vertinimo rezultatais supažindinami darbuotojai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (Nuostatų 17.6 papunktis). Pagal Nuostatų 19 punktą visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi būti įforminti protokolais ir pasirašyti juos atlikusių asmenų.
Pagal Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 (akto redakcija galiojanti nuo 2019 m. gegužės 1 d., toliau – Nurodymai) 3 punktą tiriant psichosocialinius veiksnius vertinama: 3.1. darbo sąlygos (pavyzdžiui, darbas nakties laiku ar pamainomis, darbas veikiant cheminiams, biologiniams, ergonominiams, fizikiniams ar fiziniams veiksniams); 3.2. darbo reikalavimai (pavyzdžiui, darbo krūvis, darbo tempas, darbui atlikti skiriamas laikas, darbo terminai, atsakomybė, emociniai reikalavimai, darbuotojų sugebėjimų ar galimybių ir reikalavimų atlikti darbą atitikimas); 3.3. darbo organizavimas (pavyzdžiui, darbo laiko trukmė, darbo vaidmens, darbo atlygio ypatumai, saugumas dėl darbo, teisingumas darbe, mokymų užtikrinimas, karjeros galimybės, izoliacija, pokyčių valdymo ypatumai, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės); 3.4. darbo turinys (pavyzdžiui, įtaka darbo procesui ir rezultatui, darbo monotonija, darbo prasmingumas); 3.5. darbuotojų tarpusavio santykiai ir (ar) santykiai su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, kolegų ir vadovų palaikymas, konfliktai, fizinis ir psichologinis smurtas darbe). Psichosocialinių veiksnių tyrimo metu darbdavys užtikrina pokalbių su darbuotojais ar jų atstovais, darbuotojų anketavimo galimybę (Nurodymų 7 punktas). Pagal Nurodymų 8 punktą surinkus duomenis apie psichosocialinius veiksnius, jie apibendrinami ir nustatomi psichosocialiniai veiksniai, keliantys stresą darbe, bei įvertinamas galimas poveikis darbuotojų sveikatai ir gerovei (psichologinei savijautai, psichikos ir bendrai sveikatos būklei, darbingumui). Psichosocialinių veiksnių tyrimo rezultatai aptariami su darbuotojais ir jų atstovais (Nurodymų 10 punktas). Pagal Nurodymų 11 punktą kompetentingi asmenys, atliekantys psichosocialinių veiksnių tyrimą, turi užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą: šios informacijos viešai neskelbti ir neplatinti.
Įvertinus Nurodymų 11 punktą teisinio reguliavimo kontekste nėra teisinio pagrindo sutikti su Departamento argumentais, kad tretieji suinteresuoti asmenys turėjo kreiptis dėl jų asmens duomenų neatskleidimo visuotiniame darbuotojų susirinkime ir Ataskaitos neplatinimo Departamento darbuotojams. Departamentas ir jo įgaliotas subjektas, atlikę psichosocialinių veiksnių tyrimą, turėjo užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą: šios informacijos viešai neskelbti ir neplatinti. Būtent įstatymų leidėjas, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, apsprendė dėl būtinybės ir poreikio viešinti Ataskaitų rezultatus bei tokio viešinimo apimtį. Atitinkamai darbuotojų prašymai šiuo atveju darbdaviui nesuteikia teisinio ir teisėto pagrindo nesilaikyti teisės aktų nuostatų.
Įvertinus Nuostatų ir Nurodymų nuostatas pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir turėjo kaip darbdavys atlikti psichosocialinių veiksnių Departamente vertinimą. Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimai nėra (neturėtų būti) nukreipti prieš konkrečius įstaigoje dirbančius darbuotojus. Tačiau nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atliekant pareigą supažindinti darbuotojus su psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimo rezultatais jis neturėjo teisės jiems neatskleisti duomenų, surinktų atliekant psichosocialinių veiksnių tyrimą. Taip pat iš paminėto teisinio reglamentavimo negalima daryti išvados, kad Departamentas darbuotojų prašymu galėjo jiems išsiųsti pilną Ataskaitą. Šiuo atveju Departamentas, atlikęs psichosocialinių veiksnių tyrimą, privalėjo užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą ir Ataskaitos neplatinti, t. y. nesiųsti visiems Departamento darbuotojams el. paštu. Tokią išvadą galima daryti iš Nurodymų 10 ir 11 punktų. Pažymėtina, kad ir Įstatymas, įtvirtindamas darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje, nurodo, jog profesinės rizikos įvertinimo rezultatai imami domėn atliekant įstaigos vidaus administravimo veiksmus. Taigi pareiškėjo veiksmai neatitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto. Pareiškėjas neįrodė, kad, darbuotojų susirinkime pristatant Ataskaitą ir ją vėliau platinant, buvo būtina siekiant užtikrinti teisės aktuose darbdaviui nustatytos teisinės prievolės vykdymą ir kad supažindinimo su vertinimo rezultatais tikslu nebuvo pakankamas apibendrintų rezultatų pateikimas be asmens vardų ir pavardžių.
Pareiškėjo teiginys, kad darbuotojų susirinkime nebuvo pateikti neigiami darbuotojų pasisakymai apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, neturi teisinės reikšmės, nes Ataskaita buvo išplatinta visiems Departamento darbuotojams.
Pareiškėjo nauji argumentai, kad Ataskaitos supažindinimo ir persiuntimo Departamento darbuotojams tikslu jie buvo tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu (dėl pačio Departamento ir darbuotojų teisėtų interesų ir lūkesčių) yra teisiškai nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybė, kad Departamente dirba ne daug darbuotojų ar tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra labai gerai žinomi ne tik Departamente, bet ir už jo ribų, nesudaro pagrindo atskleisti darbuotojų susirinkime asmens duomenų ar juo labiau pilną Ataskaitos variantą išplatinti tarp Departamento darbuotojų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, skunde nurodyti veiksmai Departamente neužtikrino pareiškėjo nurodomo siekiamo tikslo užtikrinti Departamento darbuotojų interesus. Pažymėtina, kad Departamento darbuotojai yra ir Ataskaitoje įvardinti tretieji suinteresuoti asmenys, nepaisant jų užimamų pareigų Departamente. Be to, visa apimtimi išplatinus Departamento darbuotojams Ataskaitą, buvo neišvengiamai sukurta įtampa ir neigiama atmosfera tarp darbuotojų. Nors sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad apie problemas reikia kalbėti ir jas spręsti, tačiau pareiškėjo pasirinktas būdas nėra suderinamas su pareiškėjo vykdyta užduotimi atlikti Departamente psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimą, su vertinimo rezultatais supažindinti darbuotojus.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos skunde nurodomas naujas asmens duomenų tvarkymo pagrindas (BDAR 6 str. 1 d. f punktas), kuriuo tyrime nesiremta, patvirtina VDAI padarytas išvadas dėl tinkamo asmens duomenų tvarkymo pareigų neįgyvendinimo, nes būtent duomenų tvarkytojas iš anksto turi apsibrėžti tinkamą duomenų tvarkymo tikslą ir apimtį, kad prireikus, vykdant atskaitomybės reikalavimą, galėtų aiškiai įvardinti duomenų tvarkymo tikslą ir pagrindus. Pareiškėjos pateikto po įvykio atlikto Teisėto intereso vertinimo pažyma, surašyta MB ,,Asmens duomenų apsaugos ekspertai“, nepaneigia VDAI atlikto tyrimo rezultatų. Pažymėtina, kad po įvykio pateiktoje ataskaitoje nebuvo atliktas išsamus profesinės rizikos vertinimo teisinio reguliavimo įvertinimas, susiejant situaciją su viešojo administravimo subjektui ir darbdaviui nustatytų teisinių prievolių vykdymu darbuotojų saugos ir sveikatos kontekste.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde, VDAI ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundą pateiktus argumentus, prieina prie išvados, kad VDAI pagrįstai nusprendė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų atskleidimas pristatant vertinimo Ataskaitos rezultatus NTAKD darbuotojų visuotiniame susirinkime bei Ataskaitą persiunčiant visiems Departamento darbuotojams elektroniniu paštu, neatitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos sąlygos, ar kitos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo principus.
Taikyta švelniausia poveikio priemonė pagrįsta BDAR 58 str. 2 dalies b punkto nuostatomis. Pareiškėjas neginčijo taikytos poveikio priemonės adekvatumo savarankiškais skundo argumentais.
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. A-964-602/2023). Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu administraciniu sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo laikyti skundžiamą sprendimą nemotyvuotu ar nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo administracinio Sprendimo turinį, sprendžia, kad jis yra aiškus, jame nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas (Sprendime, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodyta, kad Departamento veiksmai, kuomet jis išviešino ir išplatino psichosocialinės rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimo metu parengtą Ataskaitą su trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis netinkama BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu), todėl pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.