Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei S. L., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 1-ajam notarų biurui, dėl žemės sklypo ir pastatų dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė V. L. parodė, kad savo ieškinį palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad kai ji buvo po insulto, anūkė nuolat pas ją atvažiuodavo iš Vilniaus ir nupirkdavo jai reikalingus vaistus ir kitus daiktus. Kai ji pradėjo pati nueiti į parduotuvę, dar kurį laiką atsakovė atvažiuodavo pas ją. Ji neturėjo kam užrašyti namo, todėl pasiūlė atsakovei, kuri iš pradžių sakė, kad nereikia, bet paskui sutiko ir sudarė dovanojimo sutartį. Atsakovė jos nebelanko, nebepaskambina. Atsakovė jai pasakė, kad namo nebeatiduos. Kai užrašė namą, dingo visi pažadai lankyti ir prižiūrėti. Nuo dovanojimo sutarties nebelankė, nebesirūpino. Insultas buvo pernai metais, po jo lankė ir prižiūrėjo. Daugiau nustojo ir nebelankė, paskutiniu metu, apie pusę metų nebeskambino. Nori atsiimti namą iš atsakovės, dėl to ir kreipėsi į teismą. Kam ji turi jai palikti namą, jei ji jos nebelanko, nesidomi sveikata. Nieko nebuvo, viskas buvo normaliai, tik ji nebelankė. Ji buvo pasakiusi, kad reikia tik jos parašo ir ji namą gali atsiimti. Nori atsiimti, nes jos nebelanko, neprižiūri. Dabar jai pagalbos nereikia, o po insulto atsakovė ją lankė, nupirkdavo, ko reikėdavo. Po dovanojimo sutarties sudarymo su atsakove S. L. konflikto nebuvo. Atvažiavo žmonės surinko metalą ir pamatė mašinas kieme ir klausė kiek nori už mašiną. Ji pasakė, kad mašina ne jos, nes mašina buvo sūnaus. Vieną mašiną ji pardavė ir atidavė sūnui pinigus - 60 Eur, sutiko, o kitą dieną jai policiją iškvietė. S. L. ją buvo užpuolusi ir grasino, kai sužinojo apie teismą. Anksčiau užpuolusi ir grasinusi nebuvo.

5. Teismo posėdžio atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Klemenis parodė, kad atsakovė pateikto ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad 2020 m. spalio 23 d. buvo sudaryta žemės ir nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuria ieškovė savo anūkei atsakovei S. L. padovanojo žemės sklypą ir jame esančius statinius bei nustatė uzufruktą. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, pati ieškovė to norėjo, atsakovė priėmė dovaną. Kaip nurodė ir pati ieškovė, atsakovė prižiūrėjo ją ir ja rūpinosi. Atsakovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), važiuodavo savaitgaliais pas atsakovę, ja rūpinosi. Aplankydavo, nupirkdavo, ko reikėdavo, palaikė santykius, kiek buvo galima. Priežiūros ieškovei iki šiol kažkokios ypatingos nereikėjo. Poreikio lankyti kiekvieną dieną iki šiol nebuvo, specialios priežiūros nėra nustatyta, nebuvo susitarimo, kad prižiūrėtų ir išlaikytų iki mirties nebuvo. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, lankė, prižiūrėjo, rūpinosi. Situacija kardinaliai pasikeitė, kai 2021 metais iš kiemo, niekam nežinant, ieškovė be savo sūnaus V. L. sutikimo pardavė automobilį Mazda metalo laužui už 50 Eur be jokios pirkimo-pardavimo sutarties. Buvo policijoje tyrimas, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, siūloma spręsti civiline tvarka. Sūnus nedavė mamos į teismą, nes jis to nenorėjo. Taip ir prasidėjo konfliktiniai santykiai, nes atsakovė ieškovei pasakė, kad tėvas mašinos neleido parduoti ir kaip ji galėjo parduoti. Ieškovės nuomonės nuolat keisdavosi, nes ji ne kartą sudarė testamentus, nuomonė keitėsi ir po ieškinio pateikimo, nes atsirado reikalavimas dėl paminklų, plokščių uždengimo. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, sutartis sudaryta laisva valia. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė padovanotu žemės sklypu, gyvenamu namu kaip naudojosi, taip ir naudojasi. Atsakovė juo rūpinasi, įvedė vandenį, sudarė sutartį dėl elektros. Žemės mokestį moka atsakovė, o kitus mokesčius moka ieškovė, nes ji gyvena tame name. Atsakovė ieškovės atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko, to nebuvo. Buvo kažkoks apsižodžiavimas, nes, kaip sako atsakovė, močiutė nuolat keičia savo nuomonę, nesutarimai prasidėjo nuo automobilio pardavimo. Atsakovė dovanotu turtu rūpinasi kiek išgali. Po teismo santykiai pašlijo, iki tol ji rūpinos, kiek buvo galima. Atstumas iki (duomenys neskelbtini) yra nemažas, rūpinosi tiek, kiek galėdavo. Atsakovė ir traukiniu važiuodavo iki močiutės ir ją aplankydavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

6. Byloje ginčas kilo dėl 2020 m. spalio 23 d. sudarytos žemės sklypo ir pastatų dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutarties panaikinimo.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. L. – dovanotoja ir S. L. – apdovanotasis sudarė žemės sklypo ir pastatų dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutartį, kuria dovanotoja V. L. dovanojo vaikaitei, o apdovanotoji vaikaitė S. L. priėmė asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamajam namui nustatyta daiktinė teisė – uzufruktas, uzufruktore paskirta V. L.

8. Ieškovė prašo panaikinti sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį, nes po dovanojimo sutarties sudarymo pasikeitė jos anūkės – atsakovės elgesys.

9. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ji rūpinasi padovanotu turtu, rūpinosi ir ieškove, jokio smurto ar grasinimų, kaip teigia ieškovė, jos atžvilgiu nenaudojo..

Dėl dovanojimo sutarties ir uzufrukto panaikinimo

10. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

11. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; ir kt.).

12. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; ir kt.).

13. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis.

14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

15. Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas senolės ir anūkės, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais. Iš teismui pateiktų duomenų teismas negali daryti išvados, kad po dovanojimo sutarties sudarymo kaip nors pasikeitė apdovanotosios, t. y. atsakovės S. L. elgesys. Teismo posėdžio metu ir pati ieškovė nurodė, kad jos anūkė S. L. ja rūpinosi, aplankydavo, po persirgto insulto atveždavo vaistų, maisto produktų, aplankydavo, klausdavo apie jos sveikatą. Ieškovė negalėjo tiksliai įvardinti, kada pasikeitė jos anūkės elgesys. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad santykiai tarp močiutės ir anūkės pasikeitė, kai močiute be leidimo pardavė jos tėvo automobilį į metalo laužą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovės atstovo išsakytais argumentais, nes juos patvirtina prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai. Iš prie bylos pridėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-30631-21 matyti, kad V. L. 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK, nes jam paskambino mama ir pranešė, kad pardavė jam priklausantį automobilį Mazda MX3 už 50 eurų. Ikiteisminį tyrimą buvo atsiakyta pradėti, nes pripažinta, kad automobilis buvo parduotas su ieškovės sūnaus žinia, ieškovė, parduodama automobilį metalo laužui, suvokė savo veiksmų esmę ir prasmę ir norėjo taip veikti niekieno neverčiama (b. l. 47-62). Iš byloje pridėtų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad S. L. 2022 m. rugpjūčio 17 d. su elektros energijos tiekėju sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39). Gyvenamajam namui buvo atvestas vanduo ir nuotekų valymas, už kurį sumokėjo atsakovė S. L. (b. l. 41-42). Iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad S. L. 2023 m. sausio 19 d. sumokėjo žemės mokestį (b. l. 80). Atsakovė 2023 m. balandžio 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties priedą, kuriuo buvo pakeisti į mažesnius elektros energijos kaina (b. l. 81).

16. Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė ją buvo užpuolusi, ketino su ja susidoroti, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šiuos ieškovės teiginius pagrindžiantys argumentai. Teismo posėdžio metu ieškovės išsakyta pozicija pasikeitė ir ji jau nebeteigė, kad atsakovė jos atžvilgiu naudojo smurtą ar ja nesirūpina. Priešingai ieškinyje nurodytiems argumentams, ieškovė nurodė, kad jos anūkė lankė ją po insulto, jai pristatydavo vaistus, pirkinius, domėjosi jos sveikata. Sutiktina su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad atsakovė savo močiute rūpinosi pagal galimybes, nes atsakovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau grįždavo savaitgaliais, močiutę aplankydavo. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovei būtų nustatyti specialieji poreikiai, nustatyta rūpyba, jai būtų reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nenurodė, kad jos sveikata yra tiek bloga, kad jai būtų reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ir globa. Teismo posėdžio metu ieškovė pati nurodė, kad atsakovė jos nebelanko, ja nesirūpina, nepaskambina po to, kai pateikė teismui šį ieškinį. Iš teismui pateiktų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu yra tiek amoralus ar neleistinas, ji ieškovės atžvilgiu naudotų smurtą ar nesirūpintų jai padovanotu turtu, kad būtų galimas dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutarties panaikinimas.

17. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovės V. L. ieškinys atsakovei S. L. dėl dovanojimo sutarties ir uzufrukto nustatymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant teisme, todėl jos priteistinos iš ieškovės V. L. atsakovės S. L. naudai.

19. Iš ieškovės V. L. valstybei priteistinos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu – išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.