- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- II-117-598/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00001-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Pareiškėjas
- R. N.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
nedalyvaujant institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus Ruklos grupės 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-2318-2021, ROIK: 21142148598, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu R. N. nubausta 38 Eur bauda dėl to, kad savavališkai patraukė G. G. priklausančią priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri stovėjo bendro naudojimo pastogėje adresu (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. 9 ir Nr. 7. Tokiais savo veiksmai padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja R. N. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
Skunde nurodė, kad kai buvo pradėta administracinės teisenos byla, priekabos savininkės G. G. pareiškimo dėl jos teisių pažeidimo policija nebuvo gavusi. G. G. nėra sodų bendrijos narė ir ji neturėjo teisės savo priekabą laikyti sodų bendrijos teritorijoje. G. G. priklausančią priekabą sodo teritorijoje buvo palikęs G. Ž., kuris nuosekliai aiškina, jog jis priekaba leisdavo naudotis visiems sodų bendrijos nariams. Telefonu paaiškinimą pateikęs A. V. nurodė, jog ji bandė pastumti priekabą, todėl jis jai padėjo. Tačiau policijos pareigūnas nesiaiškino, ką jai kaimynas padėjo „bandyti“, ar jis pastūmė priekabą. Ji yra mažutė, smulkutė, todėl ne jos jėgoms pastumti priekabą. Nesant G. G. pareiškimo administracinės bylos iškėlimo metu ginčo dėl teisių nebuvo kilę. Pati G. G. elgėsi neteisėtai, laikydama priekabą, užstatydama bendro pravažiavimo teritoriją, o jos tėvas G. Ž. pats pripažindamas, jog apie 20 metų leido jam nepriklausančia sodų bendrijos teritorijoje bendrame pravažiavime pastatyta ir laikoma priekaba naudotis tiems, kuriems jos reikia, jai buvo suformavęs gilų suvokimą, kad ji gali patraukti priekabą iš jos (neteisėto) buvimo vietos, juo labiau, kad pasinaudojusi bendro pravažiavimo teritorija, būtų pasirūpinusi priekabą grąžinti į neteisėto laikymo vietą. Nutarime nurodyta, jog ji patraukė priekabą, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau įstatymo normos nėra įvardintos, todėl jai neaiški pažeidimo esmė, kokios įstatymais nustatytos tvarkos ji nesilaikė. Be to priekaba buvo patraukta keletą metrų, ji nesugadinta, likusi toje pačioje teritorijoje, ankstesnio matymo zonoje, todėl jos veika turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė, nes ji neturėjo tyčios padaryti pažeidimą ir piktnaudžiauti savo teisėmis. G. Ž. į merą faktiškai kreipėsi ne dėl priekabos patraukimo, bet kaltindamas ją 20 metų priekaboje besimėčiusios visiems laisvai prieinamos šašlykinės vagyste. Pareiškėjos nuomone, pažeidžiant ANK 617 str., ji patraukta administracinėn atsakomybėn, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių: kokioje teritorijoje ir kokiu pagrindu laikyta priekaba; ar G. Ž. įstatymo nustatyta tvarka turi G. G. įgaliojimą reikšti pretenzijas dėl priekabos patraukimo kelis metrus į šalį; nenustatyta kokį atstumą priekaba buvo patraukta; ar pastogė turi bendro naudojimo objekto statusą, ar tai savavalinė statyba; dėl A. V. veiksmų juridinės reikšmės nepasisakyta ir sprendimas nepriimtas, nors ji tik „bandė“, o jo vyriška jėga 200 kg sverianti priekaba buvo pajudinta iš neteisėtai laikomos bendro pravažiavimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 6l-ANR_N-2318-2021 (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės pareigūnai tinkamai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo. Šioje byloje kilo ginčas, dėl iš sodų bendrijos bendro naudojimo žemės, patrauktos, nuosavybės teise G. G. priklausančios priekabos, kuria naudojasi jos tėvas G. Ž.. G. Ž., kaip priekabos naudotojas ir atsakingas už ją asmuo, turėjo teisę reikšti skundą dėl pažeistų jo teisių. Nes iš bylos medžiagos matyti, kad priekaba dukros leidimu naudojasi jis. R. N. neturėjo jokio teisinio pagrindo, patraukti iš sodų bendrijos bendro naudojimo žemės, ne jai nuosavybės teise priklausančios priekabos. Šiuo atveju jeigu minėta priekaba, laikoma sodų bendrijos bendro naudojimo žemėje, pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką. R. N. norėdama, apginti savo teises ir tesėtus interesus, turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne savavališkai ją patraukti. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad bendrijos bendro naudojimo žemė, kurioje stovėjo priekaba, būtų vienos iš ginčo šalių nuosavybė. Todėl atsižvelgiant į ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą bei teismų praktiką, Institucija mano, kad institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti R. N. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą – 38 Eur piniginę baudą, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. R. N. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl prašo teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 6 l-ANR_N-2318-2021 palikti nepakeistą ir R. N. skundo netenkinti (b. l. 14-15).
Liudytojas A. V. nurodė, kad pavėsinė šiai dienai dalinai nugriauta. Žino, kad R. N. prašė G. Ž. patraukti priekabą, jis nesutiko ir tada jis padėjo N. patraukti priekabą. Priekabą matė 10 metų, manė, kad ji Ž.. Niekada nematė, kad kas nors priekabą naudotųsi. Be jo pagalbos N. priekabos nebūtų nutempusi, priekabą nutempė apie 50 metrų. Nutempimo tikslas N. negalėjo atsivežti malkų.
Liudytojas G. Ž. nurodė, kad stogine sodų bendrijos teritorijoje, kurioje stovėjo priekaba naudojosi visi sodininkai. Vieną dieną atėjo N. ir nurodė, kad patrauktų priekabėlę, nes ji stoginėje kraus malkas. Apie tai jis informavo pirmininką, kuris pranešė, kad stoginė visų ir ją patraukti gali tik su pirmininko žinia. Atvažiavęs į sodų bendriją pamatė, kad jo daiktai iš stoginės išmesti. Stoginė stovėjo ant valstybinės žemės. Priekaba 1,6 m., o kelias 3 m. Kiek laiko priekabėlė stovėjo sode neprisimena. Priekabos techninė apžiūra buvo pasibaigusi ir kad ją laikė bendro naudojimo teritorijoje nėra pažeidimas. Į policiją kreipėsi, nes iš stoginės buvo dingę jo daiktai. Brangius daiktus laikė visiems prieinamoje vietoje, nes pasitiki žmonėmis. Priekabos savininkė G. G. – dukra, kuri leido jam naudotis priekaba. N. galėjo patraukti priekabą, bet neturėjo naikinti jo turto (daiktų). Kad daiktus naudojo N. mano todėl, nes N. patraukė priekabėlę.
Liudytoja G. G. nurodė, kad savo nuosavybėje turi priekabą, kurios realiai nenaudoja, nes nereikalinga. Priekaba naudojosi tėvai ir ji buvo laikoma sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Apie priekabos patraukimą žino tik iš tėvų, žino kad dingo daiktai, kurie buvo vertingi. Taip pat buvo apgadintas priekabos galinis bortelis. Apie konfliktą tarp R. N. ir G. Ž. negali pasakyti nieko konkretaus. Jai žala padaryta tik dėl bortelio dingimo, nes priekaba nepilnavertė. Kiek laiko priekaba be techninės apžiūros nežino.
Pareiškėjos R. N. atstovė advokatė R. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad G. Ž. laikydamas priekabą be techninės apžiūros pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 punktą. Be to G. Ž. skundėsi dėl dingusių daiktų, o ne dėl patrauktos priekabos. Be to ta aplinkybė, jog G. Ž. leido visiems naudotis priekaba, R. N. suteikė supratimą, kad ji gali patraukti priekabą. Be to, liudytojas A. V. paliudijo, jog jis patraukė priekabą, taip padėdamas R. N.. Atsižvelgiant į tai prašo panaikinti nutarimą dėl mažareikšmiškumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. Ž. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2021 m. birželio 4 d., pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis nurodo, kad 2021 m. birželio 1 d., jam atvažiavus į sodą pamatė, kad jo priekaba buvusi po stogine už kelių namų, dabar stovi prie jo vartų ant kelio. G. Ž. nurodo, kad priekaba trukdė kitiems sodų bendrijos gyventojams pravažiuoti. Norėdamas pastatyti savo priekabą vėl po stoginę, to padaryti negalėjo, kadangi kelias link stoginės buvo užstatytas kaimyno automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kad išsiaiškinti kam priklauso automobilis jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Konfliktas kilo dėl išvarytos priekabos, kuri visą laiką buvo pastogėje. D. Č. iš gyventojų jokių skundų nėra gavęs, visi gyveno draugiškai.
2021 m. birželio 11 d. A. J. N. paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjai A. J. nurodyta, kad gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ apie 19 metų. Šalia namo sklypo yra pastatyta pašiūrė. Pašiūrėje G. Ž. pastatė priekabą. Kiek metų stovi priekaba pasakyti negali. G. ne kartą prašė patraukti priekabą, kadangi jis turi pilnai vietos kieme. Kiekvienais metais jie perka malkas ir negali jų sudėti, dėl priekabos, šiemet vėl pirko malkas ir paprašė patraukti priekabą, tačiau G. Ž. nesutiko ir pasakė, jog priekaba stovės tol kol stovės jo namas. Kadangi jiems reikėjo vežti malkas, todėl jie patraukė priekabą ir pastatė prie jo vartų. Pravažiavimui netrukdė, priekabą pastatė tvarkingai.
2021 m. birželio 11 d. A. V. paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjai A. J. nurodyta, kad jis gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ apie 10 metų, šalia jo ir kaimyno namo yra pašiūrė. Pašiūrėje stovėjo priekaba, dėl ko pašiūrėje stovėjo priekaba nėra aišku. 2021 m. birželio 1 d., atvažiavo į sodą nupjauti žolę, automobilį pastatė netrukdančioje vietoje t. y. ant įvažiavimo į jo kiemą. Kadangi tai yra akligatvis jo automobilis niekam netrukdė. Šalia gyvenantis kaimynas jokių pretenzijų neturėjo.
2021 m. liepos 28 d. R. N. paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjai A. J. nurodyta, kad ji gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ apie 19 metų. Šalia sklypo yra pastatyta pašiūrė. Pastogėje jos sesers vyras G. Ž. pastatė priekabą. Kaip G. Ž. išsireiškė, kad pašiūrė yra jo nuosavybė ir priekaba stovės kol stovės jo namas. Pats G. Ž. soduose negyvena, atvažiuoja vasaros metu. Taip pat priekaba pats niekada nesinaudojo, ji tik stovėjo pastogėje. Kadangi buvo užsakytos malkos, jas laikinai norėjo padėti pašiūrėje. Ji paprašė G. Ž. patraukti priekabą, kol jie sukapos malkas, tačiau jis įsižeidė, supyko ir nepatraukė. Galimai 2021 m. birželio 4 d., ji nusprendė ją patraukti. Jų automobilyje nėra įrengto vilkimo kablio, todėl bandė pastumti rankomis. Kadangi priekabos ji negalėjo pajudinti iš vietos jai padėjo kaimynas A. V.. Priekabą pastatė prie G. Ž. vartų, kad niekam netrukdytu. Kaip priekaba buvo patraukta, joje nebuvo jokių vertingų daiktų.
2021 m. birželio 28 d. G. Ž. paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjui V. F. nurodyta, kad G. Ž. prašo išsiaiškinti kodėl automobilis „Peugot“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) blokavo valstybinį kelią, bei kas be jo žinios išvarė jo dukters priekabą. Nurodo, kad priekaboje buvo vertingų daiktų kurie dingo, dėl to patyrė 500 Eur turtinė žalą.
2021 m. birželio 10 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pranešimu nustatyta, kad žemės plotas (pašiūrė) esanti sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tarp 7 ir 9 sklypų, yra valstybinis bendro naudojimo žemės plotas.
2021 m. birželio 30 d. elektroniniu susirašinėjimu su G. G. nustatyta, kad priekaba naudojasi jos tėvas G. Ž.. 2021 m. birželio 1 d., priekaba buvo savavališkai patraukta, iš priekabos dingo daiktai ( galinis bortas, metalinė bačka ir šašlykinė) bendras nuostolis 500 Eur. Nei priekabos nei daiktų nuotraukų neturi.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti), agresyvus, baustinas ir panašiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Nagrinėjamu atveju, Institucija priimdama nutarimą nenurodė, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti, t. y. kokius įstatymus pažeidė priekabos patraukimas. Be to pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra priekabos savininkės G. G. skundo dėl priekabos patraukimo. Nors priekabą faktiškai naudojosi G. Ž., visų pirma jis skundėsi ne dėl patrauktos priekabos, o dėl automobilio užstojančio kelią, bei dingusių jo daiktų.
Iš byloje pateiktų duomenų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad priekaba stovėjo pašiūrėje kuri šiai dienai yra dalinai nugriauta (buvo pripažinta neteisėta, nes stovi ant valstybinės žemės). Visų liudytojų parodymais nustatyta, kad pašiūrė buvo visų sodininkų bendrijos narių bendra, kiekvienas sodų bendrijos narys galėjo laikyti ten savo daiktus, todėl elementaru jog bendrai naudojamoje patalpoje – vietoje gali patraukti daiktą į šoną. Šiuo atveju priekaba nedingo, ji tik buvo patraukta į šoną. Be to Lietuvos Respublikos Saugaus eismo įstatymo 20 straipsnio 7 dalis numato, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Šiuo atveju priekaba išvis negalėjo būti laikoma bendro naudojimo vietose – pašiūrėje kuri yra ant valstybinės žemės ir yra bendro naudojimo visiems asmenims. Atsižvelgiant į tai teismas negali ginti teisės, kildinamos iš savavališkumo, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).
Teismas daro išvadą, kad pagal turimą medžiagą nepakanka duomenų konstatuoti, kad padarytas pažeidimas numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kadangi įvykis ištirtas neišsamiai ir atmestinai. Nėra jokių priekabos nuotraukų, nei prieš patraukimą nei po patraukimo. Nėra jokių įrodymų kokie daiktai dingo, ar jie išvis buvo priekaboje. Be to priekabos be techninės apžiūros laikymas bendro naudojimo vietose (ant valstybinės žemės) pažeidžia sugaus eismo įstatymą ir yra draudžiamas.
Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukta yra R. N., nors nėra jokių įrodymų jog ji pati patraukė priekabą. Fiziškai rankomis patraukti priekabos ji tikrai negalėjo, nors kaip teigia apklausos metu tai padaryti bandė. Liudytojas A. V. apklausų metu parodė, jog jis su savo automobiliu patraukė priekabą taip padėdamas R. N., vadinasi faktiškai priekabą patraukė ne pareiškėja, o A. V..
Atliekant tyrimą apsiribota G. Ž. skundais ir parodymais, byloje nėra visų reikiamų įrodymų pagrįsiančių R. N. kaltę, nėra nurodyti jokie įstatymai kuriuos patraukta priekaba pažeidė, o svarbiausia nebuvo analizuojamas priekabos laikymo pažeidimas.
Esant išvardintoms aplinkybėms, pareiškėjos R. N. skundas tenkintinas ir skundžiamas nutarimas panaikintinas, o administracinio pažeidimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjos R. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-2318-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21142148595, ir administracinio nusižengimo teiseną R. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.