Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-15 · Administracinė byla Nr. eA-653-415/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-15
Bylos Nr.
eA-653-415/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04849-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
O. Š.
Atsakovas
Lietuvos
Administracinė byla Nr. eA-653-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04849-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas, Kariuomenė) Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) Regioninės pakomisės Klaipėdoje 2024 m. rugpjūčio 8 d. ekspertinį nutarimą Nr. 2118 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. pareiškėjas Nutarimu buvo pripažintas tinkamu pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę;

2.2. Komisija, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į aplinkybes: 1) pareiškėjui 2024 m. liepos 26 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini); 2) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2024 m. liepos 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025 (toliau – ir Išrašas) 3.1 punkte nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini)“; 3) Išrašo 3.3 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini);

2.3. Komisijos išvados prieštarauja Išraše nurodytoms aplinkybėms. Komisija neįvertino to, kad nurodyti sutrikimai ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui buvo diagnozuoti tik 2024 m. liepos 26 d., todėl gydymas jam negalėjo būti skirtas prieš 3 ar 5 metus. Komisija nepagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nevargina. Komisija iš esmės neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) požymiai pareiškėjui tęsiasi nuo vaikystės, nors diagnozė nustatyta tik 2024 m. liepos 26 d., taip pat į tai, kad pareiškėjui buvo atliktas kraujo tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), jis po mėginių paėmimo pasijuto prastai ir apalpo;

2.4. pareiškėjo faktinė situacija dėl (duomenys neskelbtini) tik iš dalies atitinka Kriterijų (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas. Komisijai ši aplinkybė neatrodė reikšminga, nurodyta nuostata buvo pritaikyta formaliai ir Komisijai naudinga apimtimi;

2.5. pareiškėjui 2018 m. spalio 11 d. buvo pirmą kartą diagnozuota (duomenys neskelbtini), o 2024 m. rugpjūčio 13 d. išrašytas siuntimas pas gydytoją otorinolaringologą. Komisija tinkamai neįvertino šio sveikatos sutrikimo (jo išvis nenurodė Nutarime), be kita ko, nenustatė, ar pareiškėjui reikalingas operacinis gydymas, ir neskyrė jam pakartotinės ekspertizės po 6 mėnesių. Tokiu būdu Komisija netinkamai taikė Kriterijų (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas;

2.6. Komisija pareiškėjo sveikatos būklę ir medicininius dokumentus tyrė aplaidžiai, neobjektyviai ir neišsamiai, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai neatliko ir neišrašė siuntimų atlikti papildomus tyrimus, nesvarstė galimybės skirti pakartotinę sveikatos ekspertizę. Tokie Komisijos veiksmai nesuderinami su teisingumo, objektyvumo ir sąžiningumo principais. Nutarimas turi būti panaikintas, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl jo sveikatos būklė ir tinkamumas buvo įvertinti pagal Kriterijų lentelės 1 skiltį. Komisija Nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pagal C sveikatos grupę;

4.2. Komisija įvertino 5 metų laikotarpio medicininius duomenis. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. spalio 11 d. gydytojo otorinolaringologo konsultacijoje pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo rekomenduotas operacinis gydymas, neskyrė jam pakartotinės ekspertizės po 6 mėnesių. Komisija nustatė, kad nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) per 5 metus;

4.3. Išraše buvo nurodytos naujos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Karinės medicinos ekspertizės metu atliekant objektyvią apžiūrą, simptomai nebuvo išreikšti, ir nebuvo duomenų apie pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo jį pripažinti netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai, vadovaujantis Kriterijų (duomenys neskelbtini) punktu;

4.4. karinės medicinos ekspertizės metu buvo išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą ir priimtas pagrįstas Nutarimas. Komisijos gydytojai karinės medicinos ekspertizės metu su pareiškėju elgėsi tinkamai, profesionaliai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, atidžiai laikėsi Komisijos specifinę (medicininę) sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

II.

5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. Š. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas, taip pat teismų praktiką dėl iš esmės analogiškų teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023 ir kt.). Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybių, ar priimant Nutarimą nebuvo pažeisti Nuostatų, Metodikos ir Kriterijų reikalavimai, ar buvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos stoviu ir būkle, bei pan., tačiau nesprendžiami medicininio pobūdžio klausimai, kiek tai susiję su asmeniui diagnozuotomis ligomis, klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatais ir pan.

7. Teismas nurodė, kad, pagal Kriterijų (duomenys neskelbtini) punkto ir Kriterijų 1 priedo „Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimai“ nuostatas, būtina sąlyga asmenį pripažinti netinkamu tarnybai – asmeniui turi būti (duomenys neskelbtini). Iš Komisijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. medicinos ekspertizės akto Nr. 2118/2024 (toliau – ir Medicininės ekspertizės aktas) matyti, kad Komisija įvertino pareiškėjo 5 metų medicininius duomenis, įskaitant 2018 m. spalio 11 d. otorinolaringologo gydytojo konsultaciją, 2019 m. rugpjūčio 21 d. profilaktinę mokyklinę pažymą ir Išrašą, bet šiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjui diagnozuotas „(duomenys neskelbtini).“ Tokios aplinkybės nenustatytos ir ekspertizės metu, Komisijos specialistams (gydytojams) atliekant pareiškėjo sveikatos būklės ir stovio apžiūrą.

8. Teismas akcentavo, kad informacija (žinios), kuri gaunama panaudojus specialias žinias iš medicinos mokslo srities, įrodymų vertinimo prasme gali būti paneigiama tik pasitelkiant atitinkamas žinias, t. y. tik panaudojus bei pritaikius tokio pat pobūdžio žinias. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė tokio pobūdžio įrodymų. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepaneigė Nutarimo išvadų pagrįstumo, o tuo pačiu neįrodė savo teiginių pagrįstumo.

9. Teismas pažymėjo, kad aptartų Nutarimo išvadų pagrįstumo nepaneigia po ekspertizės atlikimo pareiškėjo pateikti papildomi medicininiai dokumentai, nes Nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinami pagal ekspertizės metu surinktus duomenis. Šie galbūt naujai atsiradę medicininiai duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, kurie galbūt nebuvo žinomi ekspertizės atlikimo metu, vadovaujantis Nuostatų 42 punktu, galėtų sudaryti prielaidas atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau šios aplinkybės negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ekspertizės teisėtumas bei pagrįstumas vertinami pagal ekspertizės metu surinktus duomenis. Pareiškėjas Nuostatų nustatyta tvarka turėtų/galėtų inicijuoti pakartotinės ekspertizės atlikimą.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė Nutarimo išvadų, todėl nėra pagrindo panaikinti Nutarimą.

11. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su pareiškėjo sveikatos būkle, o šie duomenys atitinka asmeninio gyvenimo slaptumo kriterijus, todėl šie duomenys yra saugotini bei pripažintini neviešais (ABTĮ 8 str. 2 d.).

III.

12. Pareiškėjas O. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, neįvertino įrodymų visumos, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles;

13.2. teismo motyvai dėl prielaidų atlikti pakartotinę ekspertizę patvirtina, kad Nutarimas buvo priimtas neatlikus išsamaus pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimo, neatsižvelgiant į aplinkybę dėl 2024 m. rugpjūčio 13 d. siuntimo pas gydytoją otorinolaringologą dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl operacinio gydymo poreikio. Teismas, turėdamas pareigą ištaisyti atsakovo padarytus pažeidimus, to nepadarė;

13.3. pareiškėjo medicininių dokumentų visuma, t. y. Išrašas, 2018 m. spalio 11 d. otorinolaringologo gydytojo konsultacija ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. profilaktinė mokyklinė pažyma, patvirtina, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų. Neaišku, kokią įrodomąją reikšmę teismas suteikė anksčiau nurodytiems rašytiniams įrodymams ir kodėl atsakovo atliktas individualus pareiškėjo sveikatos būklės vertinimas turi didesnę įrodomąją galią nei minėtų įrodymų visuma. Be to, nei atsakovas, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo diagnozuotas tik 2024 m. liepos 26 d., todėl gydymas jam nebuvo ir negalėjo būti paskirtas anksčiau;

13.4. Komisija pareiškėjo sveikatos būklę vertino atlikdama apžiūrą, bet ne remdamasi medicininiais tyrimais, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos atliktu sveikatos vertinimu, Nutarimą apskundė teismui. Teismas, atsižvelgdamas į pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), bei teisę iškviesti tam tikros srities specialistus, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti (ABTĮ 60 str. 1 d.), ir nustatęs, kad tinkamai išnagrinėti bylą buvo reikalingos specialiosios žinios, turėjo nuspręsti dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės atlikimo, bet to nepadarė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, šalys nėra lygiateisės, nes valstybė administraciniame ginče yra stipresnė, todėl aktyvus teismo vaidmuo reiškia, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos aplinkybės, bet ir tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas;

13.5. teismas neįvertino to, kad Komisija tinkamai neįvykdė pareigos išanalizuoti ir įvertinti visus pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus (Nuostatų 26 ir 29 p.), įskaitant ir visas pareiškėjui diagnozuotas ligas, taigi ir (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Komisija, būdama susipažinusi ir įvertinusi medicininius dokumentus, manydama, kad nepakanka duomenų apie pareiškėjo sveikatą (pvz., (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pirmą kartą diagnozuotas 2024 m. liepos 26 d.), turėjo jį siųsti tirtis papildomai. Komisija to nepadarė ir apsiribojo tuo, kad tai – nauja diagnozė;

13.6. teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisija vertino ne visumą medicininių dokumentų ir Nuostatų nustatyta tvarka neskyrė papildomų tyrimų, nors nustatė, kad pareiškėjui yra naujai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Komisija neatliko medicininių kriterijų vertinimo pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o atlikdama tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę nesilaikė Nuostatų reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai nurodo, kad, patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, nes Nutarimas nebesukuria jokių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas nebebus šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nes pagal jo amžių 2024 metai buvo paskutiniai metai, kai jis galėjo būti pašauktas (Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 str. 2 d.). Atsakovo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas turi keletą sveikatos sutrikimų, savaime nesuponuoja pareigos gauti papildomus kitų gydytojų paaiškinimus ar vertinimus, o nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė ieškoti kitų medicinos specialistų nuomonės, vadovaujantis Nuostatų 29 punktu. Be to, Tarnyba yra vienintelė institucija, įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai. Komisija priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, o teismas tinkamai įvertino ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Pareiškėjas byloje ginčijamu Nutarimu buvo pripažintas tinkamu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, todėl teisėjų kolegija jo nekartoja.

18. Nagrinėjamo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste teisėjų kolegija, cituodama Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio, nustatančio šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką, 6 dalį, remiantis kuria karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, pažymi, jog byloje ginčijamas Nutarimas yra reikšmingas tik nurodytos karo prievolės vykdymo aspektu ir pareiškėjui nesukelia jokių kitų teisiniu požiūriu reikšmingų padarinių.

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, kad Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai), gi jau apeliacinio skundo teikimo metu pareiškėjo amžius viršijo įstatyme nustatytą 23 metų ribą, taigi 2024 m. buvo paskutiniai, kai pareiškėjas galėjo būti šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, konstatuotina, jog byloje ginčijamas Nutarimas nebesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl vien šiuo pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

20. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundas teismui paduotas 2024 m. rugsėjo 3 d., t. y. tuomet, kai Nutarimas buvo viena iš sąlygų pareiškėją šaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl teisėjų kolegija turi įvertinti, ar jo priėmimo metu buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Gi specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (žr. dėl jurisdikcijos ribų formuojamą teisės aiškinimo praktiką, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties 46 p. administracinėje byloje Nr. eA-819-624/2023).

21. Dėl to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti tiriama, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą pripažindamas, jog Nutarimo priėmimo metu buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija kitokiam įrodymų vertinimui neturi teisinių pagrindų (ABTĮ 56 str. 7 d.).

23. Paminėti motyvai suponuoja, kad šios Nutarties 13.4 ir 13.5 punktuose nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes specialistų kvietimas dalyvauti procese reikštų teismui priskirtos jurisdikcijos ribų peržengimą. Minėta, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog Komisija tinkamai neįvykdė pareigos išanalizuoti ir įvertinti visus pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus (ABTĮ 56 str. 7 d.).

24. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysEgidijus Šileikis