Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei I. P. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisme priimtas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinys dėl turto dalies nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, akcinės bendrovės, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

3. 2025 m. spalio 2 d. teisme priimtas atsakovės I. P. priešieškinis, kuriuo prašoma ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

4. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovės dukrai I. V. ir R. V. nutraukiant santuoką turto padalijimo klausimai nebuvo sprendžiami. Nutraukus santuoką atsakovės dukra I. V. pasiėmusi savo asmeninius daiktus iš minėto buto išsikraustė, butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), atiteko R. V., I. V. nereiškė pretenzijų buvusiam sutuoktiniui dėl buto.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atstovė pažymėjo, jog ji kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių, tačiau jai buvo paaiškinta, kad I. V. ir R. V. santuoka nutraukta pagal jų bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pagal tuo metu galiojusį reikalavimą teisinį reguliavimą, santuoka nutraukta ne teismo sprendimu, o civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau jokių dokumentų nėra išlikę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Prieškieškinys tenkinti visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad I. V. ir R. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pagal I. V. ir R. V. (duomenys neskelbtini) bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad R. V. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis.

8. Gyventojų registro duomenimis I. V. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis I. V. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis. Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad po I. V. mirties atsakovė I. P. priėmė mirusios dukters palikimą, (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.

9. R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po R. V. mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjas testamentų nebuvo sudaręs. Ieškovę, atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas, kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio R. V. vardu registruotą turtą, tačiau notarė 2025 m. liepos 31 d. raštu Nr. S-181 informavo, kad mirusysis R. V. nekilnojamąjį turtą įgijo būdamas santuokoje su I. V., todėl turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

10. Byloje nėra duomenų, kad būdami santuokoje R. V. ir I. V. būtų pasidalinę butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad jų turtui yra taikomas įstatyminis rėžimas. Kadangi turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK)), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

11. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

12. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu, o to paties straipsnio 4 dalyje, jog reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, atsakovės dukra I. V. ir R. V. nutraukdami santuoką turto pasidalinimo klausimo nesprendė, I. V. nesikreipė į teismą dėl šiuo turto padalijimo ir po santuokos nutraukimo. Aplinkybę, kad I. V. iki savo mirties vertino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso išimtinai tik R. V., patvirtino ir I. V. motina – atsakovė I. P., nurodydama, kad dukra niekada nereiškė pretenzijų į R. V. vardu registruotą butą. Esant tokioms aplinkybėms tenkintinas priešieškinys ir nustatytina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso R. V. asmeninės nuosavybės teise.

13. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. vardu banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, buvo atidaryta 2011 m. lapkričio 29 d., t. y. po santuokos nutraukimo, kad, atsakovės teigimu, dukra I. V. niekada nereiškė turtinių pretenzijų R. V., todėl tenkintinas priešieškinys ir nustatytina, kad piniginės lėšos minėtoje banko sąskaitoje priklauso R. V. asmeninės nuosavybės teise.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), o atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-07275. Įvertinus šios bylos specifiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos nepriteistinas iš bylą pralaimėjusios šalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Prieškieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise

Nustatyti, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinė bendrovė, yra asmeninė R. V. nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.