Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. J. skundas, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą prieš R. K., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo teisėjas, susipažinęs su V. J. privataus kaltinimo skundu, 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti V. J. skundą. Nutartis motyvuojama tuo, kad iš skundo motyvų matyti, kad nurodoma kvalifikacija yra akivaizdžiai neteisinga. Pasitvirtinus skunde nurodytoms aplinkybėms, tokia veika kvalifikuotina kaip piktnaudžiavimas tarnyba, dėl kurio turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.V. J. skundžia šią Kauno apylinkės teismo birželio 21 d. nutartį teigdamas, kad ji nepagrįsta. Nurodo, kad jo privataus kaltinimo skundas nors ir nėra tobulas formos ar turinio prasme, tačiau atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio reikalavimus. Tvirtina, kad nagrinėjant bylą teisme, gali būti išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, reikiami dokumentai išreikalaujami BPK 414 straipsnio tvarka. BPK 409 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjus aplinkybėms, kad kaltinamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būt palaikomas valstybinis kaltinimas, procesas nutraukiamas ir byla perduodama prokurorui. V. J. teigimu, nepriėmus privataus kaltinimo tvarka jo paduoto skundo, buvo pažeistos jo teisės. Be to, apylinkės teismo teisėjas vadovavosi BPK 59 straipsnio 3 dalimi, nors V. J. teisėjui nušalinimo nereiškė, todėl mano, kad buvo nagrinėtas ne jo skundas.V. J. skundas netenkintinas.BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių gali būti pradedamas privataus kaltinimo procesas pagal nukentėjusiojo skundą. Viena tokių veikų – BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika, dėl kurios V. J. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Privataus kaltinimo skunde pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas R. K., sąmoningai VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamojo gydytojai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie tapo žinomi ir kitiems asmenims. Nurodo, kad tikrovės neatitinkančiais teiginiais jis buvo paniekintas, užgauliai pažemintas, sutepta jo gera reputacija, garbė bei padaryta kita moralinė žala. Taip, V. J. teigimu, pareigūnas R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje – šmeižimą.Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad V. J. kaltina R. K., kuris yra Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnas. V. J. nurodytos aplinkybės įvyko R. K. atliekant savo tarnybines pareigas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, R. K., kaip pareigūno, vykdančio savo tarnybines funkcijas, veiksmai, jei pasitvirtintų privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės, galėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba, pagal BK 228 straipsnį, bet ne kaip šmeižimas (BK 154 straipsnis). Nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnyje, nepatenka tarp BPK 407 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradėtas privataus kaltinimo procesas, todėl dėl šios veikos padarymo turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendrąja tvarka. Skunde V. J. nurodo, kad pagal BPK 409 straipsnio 5 dalį, paaiškėjus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nėra pradėtas. Aplinkybės, iš kurių spręstina, kad privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas, o turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas – yra aiškios nuo pat pradžių, dar net nepradėjus proceso, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos BPK 409 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Reikšmingos aplinkybės, reikiami įrodymai, kuriuos V. J. nurodo, kad teismas gali išsireikalauti BPK 414 straipsnio tvarka, turi būti tiriami ir aiškinamasi ikiteisminio tyrimo pareigūnų.V. J. skunde nurodo, kad atsisakydamas priimti jo skundą, apylinkės teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą bei teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju, vadovaujantis BPK nuostatomis, teismas negali nagrinėti bylos privataus kaltinimo tvarka, jei pagal įstatymus yra numatyta, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. V. J. teisės nėra pažeidžiamos, kadangi jis turi teisę paduoti skundą ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri, vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Sutiktina su V. J. skunde nurodoma aplinkybe, kad jis apylinkės teismo teisėjui nereiškė nušalinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodytą BPK 59 straipsnio 3 dalį vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą, kuri nutarties pagrįstumui ir teisėtumui esminės įtakos neturi. V. J. nurodomas argumentas, kad dėl to laikoma, kad teisėjas išnagrinėjo ne jo skundą – yra nepagrįstas.Atsižvelgdamas į visą, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.