Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiantis per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovui UAB „TEO LT“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 328,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui UAB „TEO LT“ procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d. nustatyta tvarka (per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemę (EPP)). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2014-10-22 atliekant interneto laido montavimo darbus buvo pragręžta vandentiekio linija ir dėl to buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draudėjui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintas butas buvo apdraustas AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo liudijimas nr. IS 129615). Vadovaudamasis draudėjo pranešimu, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas išmokėjo draudėjui 328,14 Eur dydžio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.).

Darbuotojus samdančio fizinio ar juridinio asmens deliktinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, reglamentuoja CK 6.264 str.. CK 6.264 straipsnio 1 dalis - speciali norma CK 6.263 str. atžvilgiu (lot. lex speciali derogat generali), numatanti darbdavio civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmus (CK 6.264 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe. Norint taikyti šią atsakomybės formą, be bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų (neteisėtos veikos, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos), būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus darbuotojas atliko darbo vietoje ir darbo metu. Samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Jis atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką bei aiškindamas CK 6.264 straipsnio nuostatas taip pat yra nurodęs, kad už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo nusikalstamų veiksmų yra atsakingas darbdavys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011).

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovo UAB „TEO LT“ darbuotojams atliekant interneto laido montavimo darbus ir pragręžus vandentiekio liniją buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ko pasekoje šiam butui buvo padaryta žala. Minėtas butas buvo apdraustas draudimo sutarties su AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą pagrindu. Kadangi ieškovas žalą patyrusiam draudėjui išmokėjo 328,14 Eur draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį – atsakovą UAB „TEO LT“. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 328,14 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „TEO LT“ į.k. 121215434, 328,14 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 14 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 328,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.