Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 58 balai ir šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistąjį paleisti lygtinai.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir oficialiai konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai.Nuteistasis pabrėžia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Šiuo atveju rizika yra vidutinė – 58 balai. Pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostata, todėl šio reikalavimo aspektu Komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika buvo tokia pati ar žymiai didesnė, todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi nuteistasis yra diskriminuojamas. Nagrinėjamu atveju prokuroras nebuvo pateikęs prieštaravimo dėl lygtinio paleidimo, todėl teismas turėjo patikrinti tik Komisijos nutarimo teisingumą ir teisėtumą. Tačiau teismas ėmėsi tikrinti nutarimo pagrįstumą, nors to daryti neturėjo teisės. Priėmus skundžiamą nutartį buvo pažeistos asmens teisės į teisingą, kompetentingą teismą. Nutartis yra nemotyvuota, neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“, kuriomis vadovautis yra privaloma. Lygtinio paleidimo taikymo kriterijai turi būti aiškūs ir turi būti nurodyta, kokių kriterijų nuteistasis neatitinka, pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Nuteistojo nuomone, Lietuvoje galioja privalomoji lygtinio paleidimo sistema, todėl apylinkės teismas turėjo pareigą patvirtinti kolegialaus organo priimtą nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, jei nepadaryta procedūrinių pažeidimų. Jokie pažeidimai nagrinėjamu atveju nustatyti nebuvo. Net ir manant, kad Lietuvoje galioja pasirinktinė lygtinio paleidimo sistema, valstybėje turi būti nustatyti aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai ir lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems nuteistiesiems, atitinkantiems minimalius reikalavimus. Skunde nurodoma ir tai, kad visos nutarties aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės įeina į vienintelio vertinamojo kriterijaus – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato – sudėtį. Nėra jokio įstatyminio pagrindo kuriems nors pagal OASys metodiką jau įvertintiems kriterijams suteikti išskirtinę reikšmę ar juos vertinti pakartotinai. Tačiau apylinkės teismas nutartyje nurodė tuos pačius duomenis, kurie vertinami pagal OASys metodiką ir kurių pagrindu nustatoma nusikalstamo elgesio rizika. Teismas nepritarė Komisijos nutarime padarytoms išvadoms, tačiau nutartyje nėra jokio išvadų motyvuoto paneigimo. Teismas ėmėsi dubliuoti Komisijos darbą. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės. Visą lygtinio paleidimo laiką asmeniui yra nustatomos tam tikros pareigos, t. y. taikomas atitinkamas bausmės atlikimo režimas. Nutarties motyvai, kad nuteistasis nėra atlikęs didelės jam paskirtos bausmės dalies, anksčiau penkis kartus teistas, jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, neatitinka įstatymų leidėjo valios, paneigia teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principą, neatitinka tikrovės. Tikrovės neatitinka ir teismo teiginiai dėl nuteistojo charakteristikos, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime prašoma nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį. Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma paneigia skundo teiginius dėl lygtinio paleidimo taikymo privalomumo, kadangi įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 58 balas. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje V. G., nors ir įgyvendinančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėje, nustatomi septyni kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenuskalsti, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Nuteistasis nebaustas, tačiau taip pat ir neskatintas. Pataisos namuose nesimoko, nedirba. Duomenų, kad kreipėsi dėl įdarbinimo, nėra. Iš nuteistojo yra priteistas 6461,55 Eur civilinis ieškinys, tačiau atlyginta tik nežymi jo dalis – 60 Eur. Nuteistasis pataisos namuose išlaikomas artimųjų. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. G. pataisos procese dalyvauja pasyviai, akivaizdūs teigiami pokyčiai su nuteistojo mąstymu bei nuostatomis susijusiose srityse, kurios socialinio tyrimo išvadoje įvertintos, kaip riziką didinančios, nestebimi. Paminėtų aplinkybių visumoje negali būti nevertinama ir tai, kad didžiąją (51 ir 58) nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro dinaminiai veiksniai. Tai reiškia, kad V. G. nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis, šią riziką gali sumažinti iki minimalios.Asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir vėliau rinktųsi socialiai pozityvius veikimo būdus, elgtųsi tinkamai. Esant nustatytam kriminogeniniam veiksniui, susijusiam su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, negali būti ignoruojami duomenys dėl ankstesnių V. G. teistumų, jo įvykdytų nusikaltimų pobūdžio, taikytų bausmių, lygtinio paleidimo neefektyvumo teigiamai nuteistojo nuostatų ir jo elgesio korekcijai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. G. dėl savo problemų, esamos situacijos linkęs kaltinti kitus, savo veiksmų pasekmių neapgalvoja, nemato būtinybės keistis, rodo itin neigiamą požiūrį į teisinę sistemą, dėl nusikaltimo neprisipažįsta. Šios aplinkybės suponuoja manymą, kad asmuo, negebantis prisiimti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, nejaučiantis kaltės dėl savo elgesio ir kaltindamas kitus, būdamas laisvėje taip pat negebės gerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Visos šios aplinkybės pagrindžia manymą, kad nuteistojo mąstymo, požiūrio į savo veiksmus problemos nėra efektyviai sprendžiamos, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose reikšmingos įtakos nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčiams neturėjo. Šių aplinkybių kontekste apylinkės teismas ankstesnius nuteistojo teistumus teisingai įvertino kaip vieną iš aplinkybių, rodančių, kad lygtinio paleidimo taikymas V. G. šiuo metu, kai nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir nekonstatuota akivaizdi pažanga ją mažinant, nėra galimas. Nuteistojo skundo argumentai dėl jo diskriminavimo, pasireiškusio lygtinio paleidimo taikymu kitiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar faktais. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kiekvienoje byloje visos aplinkybės, tame tarpe ir susijusios su nuteistojo asmenybe, vertinamos individualiai. Pripažinti, kad šio reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, pagrindo nėra. V. G. teigia, kad teismas negalėjo dar kartą vertinti aplinkybių, kurias jau įvertino Komisija, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarimą apylinkės teismas patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, argumentavo ir pagrindė.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis V. G. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta pažanga šią riziką mažinant – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nebaustas, palaiko ryšius su artimaisiais) nepakanka daryti išvadai, kad V. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.