Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-03 · Administracinė byla Nr. I-2640-629/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
I-2640-629/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2640-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, dvasine skriauda, pareiškėjas patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. pasak pareiškėjo, nuteistajam arba suimtajam turi būti skirtas ne mažesnis kaip 4 m² plotas, be to, kameroje turi būti švarus, pakankamai didelis ir laisvai šviesą praleidžiantis langas, ventiliacija, temperatūra negali būti žemesnė kaip 18oC, turi būti švarus tualetas, kuriame galima užsirakinti, ant sienų negali būti jokių grybų, žiurkių, tarakonų.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 10–19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad ne visu pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Lukiškių TI-K taip pat pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose, neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Nurodė, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p. yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl natūralaus apšvietimo paaiškino, kad Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą tikrino Lukiškių TI-K kameras ir pasisakė, jog jo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas.

Lukiškių TI-K teigimu, sprendžiant E. P. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsileipime (b. l. 22–24) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių nebuvo. Pabrėžė, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuos susiję dvasiniai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiami laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 35, 36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tam tikrais laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2013 m. sausio 25 d. (b. l. 8–10).

Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

Nagrinėjamo ginčo atveju byloje pateikti duomenys (b. l. 8–10) patvirtina, kad minėtu laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2013 m. sausio 25 d. pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taigi darytina išvada, kad pareiškėjui šiuo laikotarpiu su trumpomis išimtimis (2012 m. sausio 16 d. vakare, 2012 m. sausio 17 d., 2012 m. gegužės 15 d. ryte, nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 3 d., 2012 m. liepos 26 d. vakare, nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. liepos 30 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d., 2012 m. rugpjūčio 10 d. ryte, nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. spalio 5 d., 2012 m. spalio 6 d. ryte, nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. sausio 19 d. ryte, 2013 m. sausio 20 d. ryte, 2013 m. sausio 21 d. ryte, 2013 m. sausio 22 d. ryte) esant kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog nenustatyta, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo ypatingą poveikį sveikatai, dėl nurodytų neigiamų pasekmių pareiškėjas jų atsiradimo metu niekam nesiskundė, taikytinų teisės aktų kontekste, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto – pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 400 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Konstatavus, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Pareiškėjas skundo argumentais taip pat teigia, jog pagrindas neturtinei žalai kilti atsirado ir dėl prastos kamerų būklės, antisanitarinių sąlygų (žiurkės, tarakonai, grybai ant sienų). Pažymėtina, jog pareiškėjas grįsdamas šiuos argumentus nepateikė konkrečių objektyvių įrodymų, o tik nurodė abstrakčius argumentus, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus konkrečiai dėl netinkamų (antisanitarinių) jo laikymo sąlygų, nes apie netinkamas gyvenimo sąlygas pareiškėjas yra nurodęs tik skunde teismui. Be to, iš byloje pateiktos paslaugų teikimo sutarties Nr. 102 (b. l. 16–19, 21), sudarytos tarp UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties ir Lukiškių TI-K matyti, jog Lukiškių TI-K patalpose (sandėliuose, virtuvėje, pirtyje, miegamosiose patalpose) UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis įsipareigoja atlikti vabzdžių ir graužikų naikinimą. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad grindžiant neturtinės žalos reikalavimus blogos kamerų būklės kontekste taip pat būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. To nepadarius, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais. Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 3 p. suimtieji, be kita ko, privalo tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena, taigi darytina išvada, kad kameros, kurioje laikomas pareiškėjas, švara priklauso ir nuo paties pareiškėjo pastangų.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 400 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė