Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1429-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
2S-1429-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-21049-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
T. P. V.
Trečiasis asmuo
Danske bank A
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1429-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21049-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. V. ieškinį atsakovei D. V., tretieji asmenys Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Danske lizingas“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, Swedbank, AB, Valstybinė mokesčių inspekcija, įstaiga, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl įrašo santuokos metrikų knygoje panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų reikalavimų ir atsakovės D. V. priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas T. P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki sprendimo byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo T. P. V. bendravimo su vaikais A. V. ir J. V. tvarką.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. gyvenamąją vietą su tėvu T. P. V.; uždraudė atsakovei D. V. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus. Pastaroji nutartis buvo iš dalies pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi.

Šalies argumentai

Atsakovė D. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: ieškovo T. P. V. piniginių lėšų 151.896,50 Lt sumai, esančių CHĮF Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje, arešto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi tenkino atsakovės D. V. prašymą: areštavo ieškovui T. P. V. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012-03-05 nutartimi skirtas išmokėti 151.896,50 Lt lėšas, esančias CHĮF Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje.

Šalies argumentai

Ieškovas T. P. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl lėšų arešto atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį, kuria ieškovo T. P. V. lėšoms (151.896,50 Lt sumai), esančioms CHĮF Hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje, taikytas areštas. Nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo T. P. V. piniginėms lėšoms, rėmėsi atsakovės prašyme nurodyta aplinkybe, kad atsakovė prašo priešieškiniu priteisti iš ieškovo 258.853 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią jos turto dalį natūra, taip pat atsakovės priešieškinyje esančiu reikalavimu priteisti 185.500 Lt piniginės kompensacijos už ieškovui natūra tenkančias patalpas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo teismui pateiktos 2011-06-28 pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad šios patalpos yra parduotos UAB „Karpėnų keramika“, o gauta už patalpas suma pagal sutarties 2.1. punktą už 310.000,00 Lt, t.y. po 155 000 Lt tenka kiekvienai iš ginčo šalių. Šalys Sutarties 4.2. p. numatė, kad dėl aplinkybių, jog vyksta santuokos nutraukimo procesas, gauti D. V. 155.000 Lt yra jos asmeninė nuosavybė, o gauti 155 .00 Lt yra asmeninė T. P. V. nuosavybė. Atsakovės reikalavimo nepagrįstumą dėl 258.853 Lt piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią jos turto dalį natūra įrodo ir tas faktas, kad teismui paskyrus ekspertizę turto vertei nustatyti, paaiškėjo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės rinkos kaina ir atsakovės priešieškinyje nurodyta reikalavimų suma skiriasi. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klaidingai rėmėsi tais faktais, kad, teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, atsakovė neturės galimybių patenkinti savo pareikštų reikalavimų (258 853,00 Lt sumai): reikalavimas priteisti 185.500 Lt piniginės kompensacijos už ieškovui natūra tenkančias patalpas (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nes šios patalpos jau yra parduotos, o gauta suma padalinta per pusę, ir ekspertizės aktu nustatyta daug mažesnė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės suma, nei prašoma atsakovės. Teismas sprendė, kad atskirajame skunde ieškovo išdėstyti argumentai buvo pagrįsti, todėl darė išvadą, jog yra pagrindas nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. V. prašė apeliacinės instancijos teismo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį, paliekant galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį dalyje dėl ieškovui T. P. V. priklausančios 80243,65 Lt sumos, esančios CHĮF Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje, arešto. Nurodė, kad teismas buvo suklaidintas ieškovo, nurodant, kad atsakovės reikalavime dėl 258.853 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo buvo įskaičiuotas ir reikalavimas dėl kompensacijos už jai tenkančių patalpų dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodyta, kad prašoma jai priteisti turto 414353 Lt sumai buvo sumažinta reikalavimų anksčiau pareikštos kompensacijos už administracines patalpas [Lvovo g. 15-1, Vilniuje] suma. Iš šios sumažintos sumos buvo prašoma priteisti 258.853 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią jos kito turto dalį natūra (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos reikmenų, motorinės valties, įmokų pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-06F-10618, mini pasaulio maketo). Todėl teismo motyvas, kad atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo buvo neįrodytas, yra nepagrįstas. LR CK 3.127 str. 3 d. numatyta taisyklė dėl minėto turto priteisimo natūra vienam sutuoktiniui (ieškovui) ieškovo atskirajame skunde ir skundžiamojoje teismo nutartyje nebuvo paneigta, todėl nebuvo paneigta ir tikimybė, jog antram sutuoktiniui (atsakovei) turės būti kompensuota jo dalis pinigais. Atsakovė savo reikalavimų, nurodytų priešieškinyje, nebuvo pakeitusi ar sumažinusi. Todėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, dėl ko darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nusprendė šias priemones panaikinti. Net ir įvertinus nauja ekspertize nustatytos bendrosios jungtinės nuosavybės rinkos kainą, atsakovės reikalavimas yra žymus ir teismas negalėjo panaikinti laikinųjų pasaugos priemonių visiškai. Remiantis UAB „MARLEKSA“ atlikta ekspertize, gyvenamojo namo rinkos vertė yra 973.000 Lt. Atsižvelgiant į reikalavimo apimtį (54 proc. namo prašoma pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe), atsakovei kompensacijos dydis už šį turtą siekia 41.708 Lt, tačiau ir tik tuo atveju, jei prievolė bankui būtų asmeninė ieškovo nuosavybė, priešingai - ji būtų dar didesnė (262 710 Lt). Įvertinus kito turto vertę (mini pasaulio - 9340 Lt, motorinės valties - 4830 Lt, kilnojamojo turto - 34880 Lt, televizoriaus - 140 Lt, vaizdo kameros - 530 Lt, paukščių narvų - 170 Lt, dulkių siurblio - 810 Lt, įmokų pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-06F-10618 - 26371,35 Lt), ieškovei tenkanti kompensacijos dalis (1/2 dydžio) yra 38.535,65 Lt, o su gyvenamuoju namu – 80.243,65 Lt. Tokiu būdu teismo nutartis dėl visiško arešto panaikinimo yra nepagrįsta ir todėl keistina, paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones (areštą) dėl 80.243,65 Lt sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas T. P. V. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas motyvais, kurie susiję su jos pareikšto priešieškinio reikalavimais. Nors atskirajame skunde ir nurodoma, kad atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti didesnę sumą, nei nurodyta ginčijamoje teismo nutartyje, tai nedaro jokios įtakos teismo nutarties teisėtumui. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas atsakovei palankus sprendimas. Tikėtino pagrįstumo įvertinimui nepakanka nustatyti, kad atsakovė priešieškinyje išdėstė aplinkybes ir pateikė įrodymus, reikalingus įvertinti, ar pateikti įrodymai gali patvirtinti priešieškinyje nurodomas aplinkybes. Atsakovės priešieškinyje nurodytų reikalavimų suma apskaičiuota nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis. Tokiu atveju, kai prie priešieškinio nėra pridedami įrodymai, patvirtinantys jame išdėstytas aplinkybes, toks priešieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Kaip galima suprasti iš antrojo atskirajame skunde nurodyto motyvo, atsakovė keičia savo pirminį prašymą - areštuoti ieškovui T. P. V. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012-03-05 nutartimi skirtas išmokėti 151.896,50 Lt lėšas, esančias CHI Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje, ir atskiruoju skundu reikalauja pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-04-04 nutartį bei areštuoti 80243,65 Lt sumą, t.y. dvigubai mažesnę sumą, nei buvo nurodyta pradiniame prašyme. Iš tokio pobūdžio prašymo galima daryti išvadą, kad atsakovė keičia savo priešieškinio reikalavimus. Tačiau pagal CPK 135, 143 str. 3 d. tokie pakeisti reikalavimai turėtų būti išdėstyti rašytiniame pareiškime, o dėl patikslinto priešieškinio priėmimo turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas. Iki šiol byloje nėra pateiktas patikslintas priešieškinys, kurio reikalavimus ir prašoma užtikrinti taikant laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų areštą. Pažymėjo, kad atsakovės prašymas nesusijęs su nepilnamečių vaikų interesais, be to atsakovė naudojasi profesionalaus atstovo pagalba. Taigi nesant duomenų apie priešieškinio sumą, neaišku, kokia apimtimi gali būti taikoma laikinoji apsauga, siekiant užtikrinti galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria, tenkinant ieškovo atskirąjį skundą, panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui skirtų išmokėti 151.896,50 Lt dydžio lėšų, esančių CHĮF Hiptekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje, areštas. Apeliantės nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi grindžiamas motyvais, kad teismas buvo suklaidintas faktinių bylos aplinkybių, todėl darė nepagrįstą išvadą dėl neva nepagrįstų jos priešieškinio reikalavimų. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į kito atsakovės prašomo priteisti turto vertę, bei įvertinus jei tenkančio gyvenamojo namo vertę, atsakovės reikalavimas laikytinas ženkliu, todėl teismas negalėjo visa apimtimi panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismo pareigą preliminariai įvertinti ieškininius reikalavimus numato tiek LR CPK 144 str., tiek teismų praktika. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi LR CPK 144 str. 1 d. numatė, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011]. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškininių reikalavimų įvertinimas neturi būti bylos nagrinėjimu iš esmės, kuris atliekamas paskutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino atsakovės priešieškinyje keliamus reikalavimus bei prašyme išdėstytas aplinkybes dėl grėsmės atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju, todėl 2011 m. kovo 21 d. nutartimi konstatavo, kad yra pagrindas taikyti atsako lėšų 151.896,50 Lt sumai areštą. Gavęs ieškovo atskirąjį skundą dėl pastarosios nutarties, pirmosios instancijas teismas pripažino atsakovės priešieškinyje keliamų turtinių reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo nepagrįstumą, todėl darė atitinkamą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės reikalavimų užtikrinimui, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į nurodyta, teismas priėmė skundžiamą nutartį panaikinti ankstesne 2012 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovės reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo teisę ir pareigą preliminariai įvertinti atsakovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei grėsmę tokių reikalavimų tenkinimui, tačiau šiuo atveju teismo atliktas vertinamas, darant aiškias išvadas dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo, tokias išvadas pagrindžiant konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nebuvo visiškai tinkamas LR CPK 144 str. 1 d. prasme. Vienok, vertindamas pateiktą bylos medžiagą bei ginčo šalių išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas būtų linkęs daryti priešingą išvadą dėl dalies atsakovės reikalavimų pagrįstumo. Pati atsakovė sutinka bei neginčija ekspertizės metu nustatyto dalinto turto vertės ir atitinkamai jai tenkančios mažesnės kompensacijos dalies. Reikalavimą dėl jai priteistinos kompensacijos iš kito dalinto sutuoktinių kilnojamojo turto atsakovė pagrindė faktinėmis aplinkybės. Atsakovės skaičiavimais, tokiu būdu jai tenkanti kompensacija už visą turtą sudarytų 80.243,65 Lt. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio bei paties reikalavimo, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutartį, paliekant galioti lėšų areštą tik dalyje, t.y. 80243,65 Lt lėšų sumos, darytina išvada, kad apeliantė iš esmės sutinka su per pusę mažesne laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi. Galiausiai tiek ieškovės, tiek atsakovo šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį teismo sprendimą, todėl preliminarus ieškininių reikalavimų įvertinamas bei dalies jų užtikrinimas būtų optimalus ir tikslingas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad galimai atsakovės reikalavimai ieškovui 80.243,65 Lt apimtyje yra pagrįsti, pati suma objektyviai pripažintina pakankamai didele ir kelianti grėsmę atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, grėsmę atsakovės reikalavimų tenkinimui, esant pagrįstam atsakovės priešieškiniui, pirmosios instancijos teismas pripažino ir 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, todėl spręstina, kad pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, paliekant galioti atsakovo piniginių lėšų areštą 80.243,65 Lt sumos apimtyje. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė nepateikė patikslinto ieškinio, kuriame būtų sumažinti turtiniai reikalavimai, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi panaikindamas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo teisus, todėl skundžiama nutartis keistina, paliekant galioti 80.243,65 Lt dalies iš 151.896,50 Lt sumos ieškovo piniginių lėšų areštą [LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.].

Tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo atsakovės naudai [LR CPK 93 str.1 d., 3 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį ta dalimi, kuria ieškovo T. P. V. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms 71.652,85 Lt dydžio, esančioms CHĮF Hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitoje, taikytas areštas, paliekant piniginių lėšų areštą 80.243,65 Lt sumai“.

Priteisti iš ieškovo T. P. V. (duomenys neskelbtini) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. V. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja Asta Radzevičienė