- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-648-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00862-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4456-1007/2018 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl judviejų nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nagrinėti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą pagal ieškovo A. Č. pareikštą ieškinį atsakovei E. S..Ieškovas A. Č. pateikė teismui ieškinį atsakovei E. S., kuriuo prašė (1) nustatyti judviejų nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. Č., (2) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti sūnaus A. Č. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu A. Č., sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės E. M. kontoroje. Nurodė, kad Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas, posėdžiaujantis Karališkajame Teisingumo teisme, išnagrinėjo civilinę byloje Nr. FD15P00124 pagal E. S. ieškinį A. Č. dėl šalių mažamečio vaiko A. Č. (buv. S.), gim. (duomenys neskelbtini), globos teisių. Šioje byloje 2015 m. liepos 8, 9 ir 10 dienų procesiniais sprendimais buvo nuspręsta šalių sūnų A. Č. grąžinti į Anglijos ir Velso jurisdikciją. Ieškovas akcentavo, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios; skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą, todėl, nepaisant Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. FD15P00124, ieškovas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečio sūnaus A. Č., gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nes šalių sūnaus A. Č. interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad mažamečio sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje - jis jau nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio gyvena Lietuvos Respublikoje su ieškovu, ieškovą ir šalių sūnų A. Č. sieja glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, ieškovas rūpinasi sūnumi, užtikrina jo kasdieninius poreikius, rūpinasi jo lavinimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, kai tuo tarpu atsakovė E. S. per pastaruosius beveik ketverius metus su šalių sūnumi A. Č., buvo susitikusi vos keturis kartus, retai bendrauja su sūnumi ir nuotolinio ryšio priemonėmis, visiškai nesidomi sūnaus A. Č. ugdymu, sveikata, nedalyvauja sūnaus ugdymo bei sveikatos priežiūros procesuose, ką patvirtina pažymos iš ugdymo įstaigos bei gydymo įstaigų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl judviejų nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo.Teismas nurodė, kad iš pateiktų Jungtinės Karalystės teismo procesinių dokumentų, Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teisme, posėdžiaujančiame Karališkame Teisingumo teisme, 2015 m. liepos 8 d. įvykusiame privačiame posėdyje byloje Nr.: FD15P00124, buvo nustatyta, kad vaikas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nuolat gyvena Anglijoje ir Velse ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse, iš kur yra neteisėtai išvežtas į Lietuvą, o nurodytas teismas turi jurisdikciją bylai dėl tėvų pareigų.Pabrėžiama, kad tėvų pareigoms taikomą jurisdikciją apibrėžia 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, (toliau – Reglamentas) 8 straipsnis, pagal kurio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. Kai byla dėl A. S. (dabar – Č.) pateko teismo žinion, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Anglijoje ir Velse, atitinkamai jurisdikcija – Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teisme. Šią jurisdikciją nurodytas teismas išsaugojo iki šiol, nes neįvyko nė viena iš Reglamento 9, 10 ir 12 straipsniuose nurodytų sąlygų, kurioms esant šio teismo jurisdikcija galėjo pasibaigti. Kadangi šalių ginčui tebegalioja Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismo, kurio sprendimas yra ir turi būti vykdomas Lietuvoje, jurisdikcija, ieškovas turi kreiptis į šį teismą.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4456-1007/2018 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Anglijos ir Velso Aukštesniojo Teisingumo teismo Šeimos bylų teismas yra praradęs jurisdikciją pagal Reglamento 10 straipsnio a punktą, nes vaikas A. Č., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje yra įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą, o atsakovės veiksmai bei neveikimas (menkas bendravimas su mažamečiu vaiku, savo, kaip išieškotojos teisių neįgyvendinimas vykdymo procese jau 3,5 metų) vertintini kaip atsakovės tylėjimas.Anglijos ir Velso Aukštesniojo Teisingumo teismo Šeimos bylų teismas yra praradęs jurisdikciją ir pagal Reglamento 10 straipsnio b punkto ii papunktį, nes atsakovės prašymu 2016 m. spalio 21 d. buvo sustabdyta vykdomoji byla antstolės E. M. kontoroje dėl vaiko A. Č. grąžinimo ir 2017 m. vasario 10 d. atsakovė pateikė prašymą antstolei atnaujinti vykdomąją bylą dėl vaiko grąžinimo, nors minimas prašymas buvo pateiktas vėliau nei per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą Anglijos ir Velso Aukštesniojo Teisingumo teismo Šeimos bylų teismas nėra išlaikęs jurisdikcijos, nes praėjo daugiau nei vieneri metai nuo vaiko neteisėto išvežimo – vaikas Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų vasaros ir per šį laikotarpį nebuvo įvykdytas teismo sprendimas dėl vaiko grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas 2015 m. liepos 8 d. įvykusiame privačiame posėdyje byloje Nr.: FD15P00124 nustatė (14, 15 ir 16 cituojami paragrafai) ir nusprendė (18, 22, 23, 33 cituojami paragrafai), kad:
„14. Vaikas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nuolat gyvena Anglijoje ir Velse ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse.
15. Vaikas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)), kai pirmą kartą buvo kreiptasi į šios jurisdikcijos teismą, būtent 2015 m. sausio 23 d. (kai ieškovė motina pateikė prašymą pagal 1989 m. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 8 skyrių, kuris išduotas Plymouth Šeimos bylų teisme), nuolat gyveno Anglijoje ir bylos nagrinėjimas dėl tėvų atsakomybės jo atžvilgiu patenka į Anglijos ir Velso teismų jurisdikciją.
16. Teismas atsisako perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos teismams <...>;
18. Vaikas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) turi būti grąžintas į Angliją ne vėliau nei 2015 m. liepos 21 d., antradienį, iki 14 val. <...>.
22. Kai vaikas bus grąžintas į Anglijos ir Velso jurisdikciją, atsakovui tėvui [A. Č.] draudžiama, kol nebus priimtas kitas įsakymas, pačia[m] arba nurodžius kitam asmeniui, išvežti vaiką A. S. (gimusį (duomenys neskelbtini)) iš Anglijos ir Velso, kol nebus priimtas kitas įsakymas. <...>.
23. Kai vaikas bus grąžintas į Anglijos ir Velso jurisdikciją, vaikas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) turi gyventi su atsakove motina [E. S.], kol nebus priimtas kitas įsakymas.
33. 2015 m. liepos 8 d. Jo Didenybės teisėjo Clive Heaton, Karalienės patarėjo (Aukštesniojo teismo teisėjo pavaduotojo) nuosprendžio rankraštis turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir perduotas:
c. JK Centrinei valdžios institucijai, kad jį būtų galima perduoti Lietuvos centrinei valdžios institucijai ir
d. visiems teismams ar institucijoms toje jurisdikcijoje, kad būtų galima užtikrinti potvarkio įgyvendinimą,
e. šalims ir advokatams, kuriems nurodymus pateiks šalys šioje ar Lietuvos jurisdikcijoje.“
Antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. Č. atžvilgiu. Vykdomoji byla užvesta Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. spalio 19 d. išduoto pažymėjimo (vykdomojo dokumento) pagrindu, dėl vaiko A. S. (Č.), gim. (duomenys neskelbtini), grąžinimo išieškotojai E. S. Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo pažymėjimas (vykdomasis dokumentas) išduotas vadovaujantis Reglamento pagrindu. A. Č. neįvykdžius minėtos teismo nutarties, 2015 m. spalio 19 d. buvo išduotas Reglamento IV priedo formos vaiko (-ų) sugrąžinimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad pažymėjimas išduodamas Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties pagrindu, asmuo, kuriam turi būti grąžintas vaikas (pagal nutartyje nurodytą įgaliojimo apimtį) – E. S..Ieškovas 2018 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi į Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismą, prašydamas civilinę bylą Nr. FD15P00124 dėl vaiko A. Č. globos teisių perduoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl civilinės bylos Nr. FD15P00124 perdavimo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, motyvuodamas tuo, kad teismas buvo informuotas, kad procesas civilinėje byloje Nr. Nr. FD15P00124 buvo baigtas šiam teismui priėmus nutartį grąžinti vaiką motinai ir atitinkamai šiuo metu šioje jurisdikcijoje nėra nebaigto teisminio proceso, kurį būtų galima perduoti.
Dėl teismingumo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo teismas privalo savo iniciatyva. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017).Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.Kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose ES valstybėse narėse, sprendžiant teismingumo klausimą taikomas ES teisinis reguliavimas – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 į kurio taikymo sritį patenka ir bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šio Reglamento nuostatos yra taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tiesiogiai ir yra viršesnės už nacionalinę teisę. Pagal Reglamento 8 straipsnio nuostatas valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.Atkreiptinas dėmesys, kad jurisdikcijai reikšmingas prašymo padavimo momentas, todėl jurisdikcijos pagrindai (pavyzdžiui, nuolatinė gyvenamoji vieta) nustatomi pagal prašymo padavimo momentą. Nagrinėjamu atveju, Jungtinės Karalystės teismo procesinių dokumentų, Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teisme, posėdžiaujančiame Karališkame Teisingumo teisme, 2015 m. liepos 8 d. įvykusiame privačiame posėdyje byloje Nr.: FD15P00124, buvo nustatyta, kad vaikas A. S., kai pirmą kartą buvo kreiptasi į šios jurisdikcijos teismą, būtent 2015 m. sausio 23 d. (kai ieškovė motina pateikė prašymą pagal 1989 m. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 8 skyrių, kuris išduotas Plymouth Šeimos bylų teisme), nuolat gyveno Anglijoje ir bylos nagrinėjimas dėl tėvų atsakomybės jo atžvilgiu pateko į Anglijos ir Velso teismų jurisdikciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas vaiką į Lietuvos Respubliką išvežė neteisėtai, todėl teisiniu aspektu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Jungtinėje Karalystėje kartu su motina.Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas byloje Nr.: FD15P00124 priėmė sprendimą, kuriuo įsakyta grąžinti vaiką A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), į Anglijos ir Velso jurisdikciją, iš Lietuvos ne vėliau nei 2015 m. liepos 21 d., kadangi jis buvo tėvo neteisėtai išvežtas iš Anglijos ir (arba) laikomas Lietuvoje. Pagal Reglamento III skyriaus 4 skirsnio 42 straipsnį vaiko sugrąžinimas, pareikalautas valstybės narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje, o Reglamento III skyriaus 6 skirsnio 47 straipsnyje nurodyta, kad vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. Č. atžvilgiu dėl vaiko A. S. (Č.), gim. (duomenys neskelbtini), grąžinimo išieškotojai E. S.. Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo pažymėjimas (vykdomasis dokumentas) išduotas Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties pagrindu, asmuo, kuriam turi būti grąžintas vaikas (pagal nutartyje nurodytą įgaliojimo apimtį) – E. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento 42 straipsnio 1 dalį išduotas pažymėjimas, yra pripažįstamas ir automatiškai tampa vykdytinas kitoje valstybėje narėje be galimybės ginčyti jo pripažinimą, todėl konstatuotina, kad vykdymo valstybės narės teismas gali tik konstatuoti, kad sprendimas, dėl kurio išduotas toks pažymėjimas, yra vykdytinas, t. y. negalimi jokie skundai dėl pažymėjimo išdavimo pagal minėto Reglamento 42 straipsnio 1 dalį.Teismas konkrečiu atveju spręsdamas dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties teisėtumo atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaiko grąžinimo klausimu. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo I. R. ir M. R. ginčą dėl jų dukters L. R., kurią motina laikė Lietuvoje, grąžinimo į Vokietiją. 2006 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį negrąžinti Luisos į Vokietiją. Kilus klausimų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Teisingumo Teismą dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, išaiškinimo. Teisingumo Teismas nusprendė: Priėmus sprendimą dėl negrąžinimo ir apie jį pranešus kilmės valstybės narės teismui, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 42 straipsnyje nustatyto pažymėjimo išdavimo tikslais nėra svarbu, ar šio sprendimo vykdymas sustabdytas, buvo priimtas naujas sprendimas, sprendimas buvo panaikintas, arba bet kuriuo atveju jis neįgijo įsiteisėjusio sprendimo galios, ar buvo pakeistas sprendimu dėl grąžinimo, jei vaikas iš tikrųjų nebuvo grąžintas. Kadangi nebuvo pareikšta jokių abejonių dėl šio pažymėjimo autentiškumo ir jis išduotas naudojant nurodyto Reglamento IV priedo formą, tai prieštaravimą dėl sprendimo grąžinti vaiką pripažinimo pateikti draudžiama, ir vykdymo valstybės narės teismas turi tik paskelbti teismo sprendimą, dėl kurio išduotas pažymėjimas, vykdytinu ir patenkinti prašymą nedelsiant grąžinti vaiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. aprobuotas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, tam tikri taikymo aspektai. Teismų praktika. 2009, 31).
Dėl jurisdikcijos pasibaigimo pagrindų
Reglamento 10 straipsnyje nurodyta, kad vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje bei yra nustatomos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Apeliantas atskirajame skunde pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas yra praradęs jurisdikciją pirmiausia pagal Reglamento 10 straipsnio a punktą, nes vaikas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje yra įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą, o atsakovės veiksmai bei neveikimas (menkas bendravimas su mažamečiu vaiku, savo, kaip išieškotojos teisių neįgyvendinimas vykdymo procese jau 3,5 metų) vertintini kaip atsakovės tylėjimas ir antra, pagal Reglamento 10 straipsnio b punkto ii papunktį, nes atsakovės prašymu 2016 m. spalio 21 d. buvo sustabdyta vykdomoji byla antstolės E. M. kontoroje dėl vaiko A. Č. grąžinimo ir 2017 m. vasario 10 d. atsakovė pateikė prašymą antstolei atnaujinti vykdomąją bylą dėl vaiko grąžinimo, nors minimas prašymas buvo pateiktas vėliau nei per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad egzistuoja bent viena iš apelianto nurodytų sąlygų. Reglamento 10 straipsnyje nurodyta, kad vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija. Kaip jau buvo minėta, pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas vaiką į Lietuvos Respubliką išvežė neteisėtai, todėl teisiniu aspektu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Jungtinėje Karalystėje kartu su motina. Sprendžiant iš byloje turimų duomenų, atsakovė nepritaria vaiko išvežimui, priešingu atveju nebūtų perdavusi 2015 m. liepos 8 d. Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo nutarties ir 2015 m. spalio 19 d. vaiko (-ų) sugrąžinimo pažymėjimo dėl vaiko A. S. (dabar – Č.) grąžinimo išieškotojai E. S. antstolei E. M. vykdyti.Kita galimai egzistuojanti Reglamento sąlyga, kurią nurodo apeliantas - 10 straipsnio b punkto ii papunktis pagal kurį vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš sąlygų: i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti; ii) globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas <...>. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors vaikas Lietuvoje pragyveno daugiau nei vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą ir vaikas galimai susigyveno su nauja aplinka, tačiau nėra kitos sąlygos, kurią nurodo apeliantas – globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per vienerius metus nuo to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas naujas prašymas jį grąžinti. Apeliantas minimą prašymą sieja su vykdomosios bylos sustabdymo prašymu, nors tai nelaikytina prašymo grąžinti vaiką atsiėmimu. Kaip jau buvo minėta yra priimtas Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas byloje Nr.: FD15P00124, kuriuo įsakyta grąžinti vaiką A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), į Anglijos ir Velso jurisdikciją, iš Lietuvos <...>, kadangi jis buvo tėvo neteisėtai išvežtas iš Anglijos ir (arba) laikomas Lietuvoje. 2015 m. lapkričio 16 d. antstolei E. M. buvo pateikti Reglamentą atitinkantys dokumentai vykdymui, o remiantis Reglamento III skyriaus 6 skirsnio 47 straipsniu vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė, todėl atsakovė turėjo teisę sustabdyti vykdomąją bylą antstolės E. M. kontoroje dėl mažamečio vaiko A. Č. grąžinimo (CPK 627 straipsnio 1 punktas) ir vėliau atnaujinti vykdomąją bylą dėl vaiko grąžinimo (CPK 628 straipsnio 2 dalis). Antstolė 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujino vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sustabdyta CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. išieškotojos E. S. rašytiniu prašymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad Anglijos ir Velso Aukštesniojo Teisingumo teismo Šeimos bylų teismas yra praradęs jurisdikciją. Reglamento 10 straipsnyje įtvirtinta, kad esant neteisėtam vaiko išvežimui ir (ar) laikymui jurisdikciją tėvų pareigų bylose išlaiko iki išvežimo buvusios vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kai byla dėl A. S. (dabar – Č.) pateko teismo žinion, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Anglijoje ir Velse, atitinkamai jurisdikcija – Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teisme ir šią jurisdikciją nurodytas teismas išsaugojo iki šiol, nes neįvyko nė viena iš apelianto nurodytų Reglamento sąlygų, kurioms esant šio teismo jurisdikcija galėjo pasibaigti. Kadangi šalių ginčui tebegalioja Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismo, kurio sprendimas yra ir turi būti vykdomas Lietuvoje, jurisdikcija, ieškovas turėtų kreiptis į Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismą.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4456-1007/2018 palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.