Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui V. T. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

ieškovė J. U. pareiškė teismui ieškinį, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013, nustatytą bendravimo atsakovo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, šalių dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, konkreti atsakovo bendravimo su dukra tvarka nenustatyta (b.1.1-4).

Atsakovas V. T. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, kadangi ieškovė nuo 2013 metų birželio mėnesio neleidžia jam bendrauti su dukra; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (b.l. 69-73).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-26 nutartimi apelianto (atsakovo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi, kurioje išdėstyti visi argumentai bei motyvai. Pažymėjo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas išdėstė tuos pačius motyvus, kaip ir priešieškinyje, todėl sprendė, kad pasisakyti dėl priešieškinio esmės gali tik išnagrinėjęs ginčą iš esmės (b.l. 31).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) V. T. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra J. T. (gimimo metai 2008-05-08). Paaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktu šalys susitarė, jog abu tėvai bendru susitarimu sprendžia visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir, kad nutraukus santuoką nei vienam iš tėvų neturi kilti kliūčių bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus. Nurodė, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra. Mano, kad teismui atsisakius nustatyti laikiną bendravimo tvarką bus pažeisti vaiko interesai ir nerealizuota prigimtinė tėvo pareiga dalyvauti vaiko auklėjime (b.l. 46-48).

Ieškovė J. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama apelianto (atsakovo) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tėvas piktnaudžiauja savo teisėmis, bando nuteikti dukrą prieš motiną, grasino išsivežti į Rusiją, todėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Mano, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra yra ginčo objektas (b.l. 57-58).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.

Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnis, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šiuo sprendimu šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. U.. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog abu tėvai bendru sutarimu sprendžia visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir, kad nutraukus santuoką nė vienam iš tėvų neturi kilti kliūčių bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus (b.l. 5-7). Šis sprendimas įsiteisėjęs. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė 2013-07-01 kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (b.l. 1-4). Apeliantas (atsakovas) 2013- 09-05 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (b.l. 14-16). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-09-05 nutartimi atmetė atsakovo prašymą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi atsakovo prašoma nustatyti tvarka nekonkreti, jos vykdymą būtų sunku patikrinti, nes atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis (b.l. 18-19). Apeliantas (atsakovas) 2013-09-23 pateikė teismui priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b.1.26-30), kuriame pakartotinai paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Pastebėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas yra priešieškinio reikalavimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu (c/b Nr. 2-12016-127/2013) patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą ir nustatė vaiko tėvo V. T. bendravimo su dukra tvarką. Šį sprendimą yra apskundusi ieškovė.

Esant teismo sprendimu, kurio atsakovas neskundė, nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, nėra tikslinga nustatyti kitą laikiną bendravimo su vaiku tvarką iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Kita vertus, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimas yra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Todėl, nagrinėjamu atveju pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pasisakyta dėl ginčo esmės a priori, dar neišnagrinėjus apeliacinio skundo.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas (atsakovas) nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.