Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo I. G. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš S. V. nukentėjusiojo naudai priteista: 216,15 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 12 d. apie 8.30 val. Druskininkuose, miško masyve, esančiame pėsčiųjų take „Saulės takas“, šalia „Alkos“ tvenkinio, tyčia asmeninio konflikto, kilusio dėl šunų vedžiojimo, pasekoje nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį I. G. S., t.y. sudavė koja I.G. S. ne mažiau kaip du smūgius į lytinius organus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius dešinės rankos delnu į veido sritį ir ne mažiau kaip du smūgius koja į kojų blauzdų sritį, padarydamas nukentėjusiajam I.G. S. kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje vidinėje dalyje, poodines kraujosruvas kairės plaštakos III piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, abiejų kirkšnių srityse, kapšelio, varpos srityje, daugybinius masyvius genitalijų sumušimus, inkapsuliuotas funikulų hematomas. Tokiu būdu S. V. nesunkai sužalojo nukentėjusįjį I.G. S., nes dėl stipraus genitalijų sumušimo sveikata pastarajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį – nuosprendį. Atnaujinti baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą ir skirti papildomą teismo ekspertizę, ją pavesti atlikti kitiems ekspertams.

Nuteistasis tvirtina, jog apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisingas, teismo išvados prieštarauja tikrosioms įvykio ir baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus dėl įvykio aplinkybių, apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien prielaidomis bei prieštaringais ir neišsamiais nukentėjusiojo parodymais, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., bei BPK 7 str. įtvirtintą rungtyniškumo principą.

S. V. nurodo, kad jis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė ir jo nesužalojo. I.G. S. galėjo susižaloti lipdamas per griovį pasiimti telefono, nes ten buvo nukristų medžių šaknų ir šakų, o jis eidamas nugriuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

1. Liudytojos E. P. parodymai, kad ji ėjo atsilikusi nuo S. V. apie 15 m., girdėjo barnį, žodžius „ar tau neatrodo, kad turėtum atsiprašyti“, matė, kad vyriškis metė telefoną, nes jis atsitrenkė ir nukrito prie S. V. kojų. Šis jį pakėlė ir numetė. Liudytoja nematė jokių grumtynių, smūgių. Griovys buvo iš šakų ir šaknų, užverstas, gylis virš metro. Dar buvo žodžiai, kad „sutvarkys“.

2. Liudytojo A. V. parodymai, kad įvykio vietoje vasarą buvo iškastas apie 1,40 m griovys. Ten, kol nepaklojo kabelio, buvo smėlis ir išlindę medžių šaknys.

3. RST pažyma, kad 2009 m. liepos mėn. nuo statomo Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro M.K.Čiurlionio gatvėje iki sodų bendrijos „Raigardas“ buvo tiesiamos 10 kv kabelinės linijos. Buvo iškasta 0,7-1 m gylio tranšėja, kurioje vietomis buvo išlindusios ir sudėtos medžių šaknys.

S. V. teigia, jog teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi 2009-09-08 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nes įvykio vieta tuo metu jau buvo kardinaliai pasikeitusi – griovys jau užkastas ir jokių šakų nesimatė. Apeliantas tvirtina, jog nepašalinti prieštaravimai dėl įvykio laiko bei I.G. S. sužalojimo aplinkybių. Nuteistojo nuomone, konfliktas su I.G. S. įvyko 2009-07-11, t.y. šeštadienį. Tą patvirtina E. P., J. Š., A. V. parodymai. E. P. paaiškino, kad įvykis buvo šeštadienį, t.y. 2009-07-11; policijos pareigūnas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2009-07-11 8.50 val. su J. G. gavo pranešimą nuvykti adresu, kad sumuštas žmogus. Tačiau teisme šis pareigūnas aiškino, jog įvykis galėjo būti ir liepos 12 d. A. V. parodymai dėl įvykio aplinkybių ir laiko taip pat neatitinka nukentėjusiojo aiškinimo. Liudytojas nurodė, kad I.G. S. pas jį buvo užėjęs du kartus, antrą kartą pasakojo, kad jam spyrė į genitalijas, po to sekančią dieną parodė sužalojimus. Policija, kai suspardė, nebuvo kviesta. Kai iškvietė policiją, tai nebuvo suspardytas. Šie liudytojo parodymai, nuteistojo tvirtinimu, paneigia teismo išvadą, kad policijos pareigūnai matė I.G. S. iš karto po įvykio. Be to, neaišku kaip nukentėjęs I.G. S., galimai būdamas sumuštas, suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių, per tokį trumpą laiką (pranešimas policijai užfiksuotas 2009-07-12 8.46 val.) galėjo ateitį pas A. V. į namus, esančius maždaug už 500 metrų nuo įvykio vietos. Nuteistasis pažymi, jog liudytojas A. V. kategoriškai teigė, jog tą dieną, kai buvo atėjęs I.G. S., kitų žmonių pas jį nebuvo. Tuo tarpu B. S. aiškina, jog I.G. S. paskambinus ir pasakius, kad yra sumuštas, ji nuėjo pas A. V. ir pamatė sumuštą savo vyrą, jo drabužiai buvo purvini, ant švarko kelnių matėsi purvo dėmės ir avalynės pėdsakai. Po to atvyko policijos pareigūnai ir nuvežė į policiją. Be to, neaišku, ko I.G. S. ėjo pas A. V. prašyti kviesti policiją, jeigu galimybę paskambinti jis turėjo pats iškarto po įvykio, nes B. S. aiškina, kad, eidamas pas A. V., vyras jai skambino.

S. V. nurodo, jog teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie esą patvirtina I.G. S. sužalojimo faktą, nes matė, kad I.G. S. kelnės buvo purvinos, ant kelnių prie kirkšnies matėsi batų žymės, patvirtino, kad jo koja buvo sužalota. Tačiau liudytojų parodymai dėl sužalojimų ir žymių ant drabužių skirtingi: liudytojas A. V. tvirtino, kad ant kelnių matėsi susiraukšlėję, prilipę žemės. Tokie parodymai kaip tik patvirtina faktą, kad nukentėjusysis buvo pargriuvęs ir dėl to išsipurvinęs. Policijos pareigūnai skirtingai apibūdina žemėtas vietas ir vietą, kur matėsi lygtai batų žymės. B. S. aiškino, kad tos žymos buvo ant švarko, priekinėje dalyje, kiti liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Be to liudytojų parodymais, kad I.G. S. kelnės buvo žemėtos ar supurvintos, ant jų matėsi batų pėdsakai, nuteistojo nuomone, negalima remtis, nes apžiūrėjus I.G. S. drabužius, ant jų jokių sutepimo žymių nenustatyta, kelnės ir marškiniai nebuvo nei sutepti, nei suplėšyti. Pats I.G. S. 2009-07-12 pareiškime policijai nieko apie suteptus darbužius ar batų žymes nenurodė. Policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymai, kad ant drabužių matėsi kažkokie pėdsakai, yra abejotini, nes jei tokie pėdsakai matėsi jau 2009-07-11, tai pareigūnų pareiga buvo įspėti nukentėjusįjį saugoti tokius daiktus arba juos paimti ir nustatyta tvarka užfiksuoti galimus pėdsakus. Juolab, kad I.G. S. iš tikrųjų galėjo išsipurvinti, kai ėmė telefoną iš griovio, prisilietęs prie krašto, kaip kad jis pats nurodė.

Nuteistasis pažymi, kad byloje esanti greitosios med. pagalbos iškvietimo pažyma tvirtina, jog I.G. S. medikų buvo apžiūrėtas 2009-07-12 9.13 val., nurodoma, kad skauda dešinę koją. Tuo tarpu I.G. S. nurodo, kad į polikliniką jis kreipėsi tik 2009-07-13, o ne iš karto. Medicinos darbuotojai, kurie apžiūrėjo I.G. S. nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

S. V. tvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio eigos ir smūgių skaičiaus yra nevienodi ir prieštaringi: protokole pareiškime jis tvirtino, jog pasakius, kad S. V. prisirištų šunį, pastarasis pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais, liepė jo nemokyti ir iš karto koja du kartus spyrė jam į tarpkojį, po to dar su koja spyrė į abi kojas, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, bei kelis smūgius rankos delnu per veidą; 2009-07-12 apklausos metu aiškino, kad, jam nieko nesakius, S. V. priėjo ir puolė – sudavė koja, spyrė į tarpkojį, jis pasilenkė ir vėl gavo smūgį į tarpkojį, rankos delnu sudavė praslystantį smūgį. Tokių smūgių galėjo būti ne mažiau kaip 2-3. Po to, nukentėjusiajam pavadinus jį idiotu, pastarasis dar koja sudavė stiprius smūgius į dešinę koją ir kairės kojos šoną. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis nurodė du smūgius į tarpkojį, į dešinę koją, į petį, kai pasakė, kad idiotas – vėl gavo smūgį į veidą, petį, šlaunį, sėdmenis, blauzdą (net 9 smūgiai). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiškino, kad S. V. jam sudavė 2 kartus į lytinius organus, tada į dešinės kojos blauzdą, po žodžių idiotas sudavė į veidą, į pirštą, po to ranka į petį ir įspyrė į kairė kojos šlaunį. Iš viso buvo 4 smūgiai koja ir 3 ranka. Visi šie neatitikimai, nuteistojo teigimu, rodo, kad I.G. S. galėjo meluoti ir dėl kitų įvykio aplinkybių, kurios neatitinka tikrovės. Štai pavyzdžiui, civiliniu ieškiniu prašydamas priteisti turtinę žalą dėl jo turėtų išlaidų vaistams, I.G. S. prašo jam atlyginti už vaistus, skirtus dar iki įvykio diagnozuotam širdies nepakankamumui gydyti (vaistai Rudotel, Propanorm, papildai Neurozan, magnis ir vitaminas B6).

Nuteistasis teigia, kad I.G. S. įvykio metu grasino, kad jam nedovanos, kad jis, esą, turės su juo dalintis. Tvirtina, jog nukentėjusysis yra konfliktiškas, ir tai patvirtina ne tik liudytoja J. O., mačiusi I.G. S. konfliktuojantį su jaunuoliais, bet ir tolesni pastarojo veiksmai: po šio įvykio vėl jiems susitikus šunų vedžiojimo metu, nukentėjusysis tyčia, be jokios priežasties, papurškė jam dujų į veidą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Dėl to I.G. S. iškelta baudžiamoji byla.

S. V. tvirtina, jog nors G. S. padaryto sveiktos sutrikdymo mastui nustatyti buvo atlikta keletas tyrimų, tačiau abejonės ir prieštaravimai pašalinti nebuvo. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte duodamos skirtingos išvados dėl atsiradusių pasekmių – specialisto išvadoje nurodoma, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl išsivysčiusios trauminės sėklidžių priedų vandenės, o eksperto išvadoje nurodyta, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta dėl genitalijų sumušimo ir tai padaryta trimis trauminiais poveikiais. Be to specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiavimo metu, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Daugiau tikėtina, kad sužalojimai lytinių organų srityje galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Ekspertizės akte nurodyta, kad sužalojimai padaryti tiek spiriant koja, tiek suduodant kumščiais (tai, nuteistojo tvirtinimu, kelia abejones, nes kumščių sudavimo niekas nepatvirtina). Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ir atsitrenkiant į medžio šaknis. Taigi, nuteistojo nuomone, nepašalintos abejonės, ar I.G. S. sveikata galėjo būti sutrikdyta ir gydymas tęsėsi ilgiau kaip 10 dienų dėl jam nustatytos vandenės ar kitų jo bendrųjų susisirgimų, ar tik dėl genitalijų sumušimo, nes iš pastarojo sveikatos istorijos, kuri buvo pateikta ekspertizės atlikimui, matyti, kad nukentėjusysis ne vienerius metus gydėsi su prostata susijusius susirgimus (prostatos hiperplazija ir kt.). Be to, inkapsuliuotos funikulų hematomos, S. V. tvirtinimu, galėjo atsirasti tik per mėnesį ar pusantro nuo sveikatos pakenkimo. Šiuo konkrečiu atveju jos nurodomos atsiradusios jau 2009-07-20, t.y. praėjus tik savaitei po įvykio. Abejonių, nuteistojo manymu, kelia ir tai, kad tiek specialisto tyrimą, tiek ekspertizę atliko tas pats ekspertas L.Urbonavičius. Nors nuteistasis prašė teismo skirti ekspertizę atlikti kitame ekspertiniame poskyryje, tačiau teismas tokį jo prašymą nepagrįstai atmetė. Tiesiamajame posėdyje apklaustas minėtas ekspertas abejonių dėl sužalojimo padarymo mechanizmo bei urologinių susirgimų įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nepašalino. Todėl turi būti paskirta papildoma ekspertizė dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, sužalojimo mechanizmo nustatymo, ją pavedant atlikti kitiems ekspertams.

Nukentėjusysis I. G. S. atsikirtimu į nuteistojo S. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis I. G. S. ir jo atstovas prašė nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo S. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes pastarasis tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Nuteistasis S. V. tvirtina, jog konflikto su nukentėjusiuoju metu pastarajam jokių smūgių nesudavė ir jo nesužalojo, I.G. S. galėjo susižaloti lipdamas per griovį pasiimti telefono, nes ten buvo nukristų medžių šaknų ir šakų, o jis eidamas nugriuvo. Tačiau šis apelianto aiškinimas prieštarauja byloje esančių, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.

Visų pirma, nukentėjusysis I.G. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog 2009-07-12 apie 8.30 val. kilus konfliktui dėl šunų vedžiojimo tarp jo ir S. V., pastarasis jį sužalojo, suduodamas smūgius kojomis į lytinius organus, kojas, taip pat ranka suduodamas smūgius į veidą. Nukentėjusysis nurodė, jog traukė iš griovio S. V. numestą jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nugriuvęs nebuvo, sužalojimus patyrė tik dėl S. V. pavartoto fizinio smurto.

Tokias aplinkybes nukentėjusysis iš karto po įvykio nurodė savo žmonai B. S., liudytojui A. V., pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytojas A. V. paaiškino, jog 2009-07-12 pas jį apie 8.30 val. atėjo nukentėjusysis ir pasakė, jog vedžiojant šunį jį užpuolė vyriškis, su kuriuo jau ne pirmą kartą konfliktavo dėl šunų vedžiojimo, įspyrė į tarpukojį ir koją. Prašė iškviesti policijos pareigūnus.

Liudytojai policijos pareigūnai J. Š. ir J. G. parodė, jog jiems pagal iškvietimą atvykus prie A.V. namų, ten buvęs nukentėjusysis paaiškino, jog ryte vedžiojant šunį jį sumušė nepažįstamas vyriškis – koja spyrė į kairę ir dešinę kojas bei į lytinius organus, taip pat sudavė smūgius ranka į veidą. Liudytojai matė kraujosruvą ant dešinės I.G. S. kojos blauzdos, pastarojo kelnės buvo žemėtos, matėsi batų pėdsakai.

Liudytoja B. S. paaiškino, jog 2009-07-12 apie 8.45 val. jai paskambino jos vyras I.G. S. ir pasakė, jog vedžiojant šunį jį užpuolė ir suspardė vyriškis, su kuriuo anksčiau konfliktavo dėl šunų vedžiojimo. Nurodė, jog eina A.V. namo link. Pas A. V. vyras skundėsi skausmais, jo drabužiai buvo purvini, matėsi avalynės pėdsakai.

Iš specialisto išvadų Nr. G 508/09(06), Nr. G 671/09(06), ekspertizės akto Nr. EG 188/10 (06) matyti, kad įvykio metu I.G. S. buvo padaryti šie sužalojimai: kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos III piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, stiprus genitalijų sumušimas, t.y. kraujosruvos kapšelio, varpos srityje, pereinant į abiejų kirkšnių sritis bei inkapsuliuotos funikulų hematomos. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių poveikių pasekoje. Stiprus genitalijų sumušimas su inkapsuliuotomis hematomomis funikuluose vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Likusieji sužalojimai, t.y. kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos III piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje bei dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš minėtų specialisto išvadų, ekspertizės akto bei teismo medicinos eksperto paaiškinimų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, jog I.G. S. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent tokiu būdu, kaip kad nurodė nukentėjusysis, t.y. suduodant smūgius kojomis ir rankomis. Ekspertai konstatavo, jog mažai tikėtina, kad I.G. S. nustatytas stiprus genitalijų sumušimas galėjo būti padarytas krentant ir atsitrenkiant į medžio šakas, nukristas šaknis. Nors ekspertai neatmetė galimybės, jog likusieji sužalojimai galėjo gautis tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus, turinčius ribotą paviršių daiktus, tačiau teisme apklaustas ekspertas L.Urbanavičius paaiškino, jog kontaktuojant su tokiais objektais kaip medžių šakos, atsiranda nubrozdinimai. Šiuo konkrečiu atveju nubrozdinimų nebuvo, todėl susižalojimas krentant ir atsitrenkiant į medžių šakas ar šaknis mažai tikėtinas.

Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai kelia daug abejonių, tačiau, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Nors nukentėjusiojo parodymuose yra smulkių neatitikimų, tačiau jie, įvertinus nukentėjusiojo amžių ir įvykio aplinkybes, yra pilnai suprantami.

Nuteistojo argumentas, kad byloje liko daug nepašalintų prieštaravimų ir abejonių, nepagrįstas.

Nors S. V. tvirtina, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko ne 2009-07-12, bet 2009-07-11, byloje surinkti įrodymai nekelia jokių abejonių dėl įvykio datos. Nukentėjusysis I.G. S. nuosekliai tvirtino, jog S. V. jį sumušė 2009-07-12. Iš karto po sumušimo jis nuėjo pas A. V., ten iškvietė policiją, vėliau kartu su pareigūnais vyko į komisariatą rašyti pareiškimą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino A. V., B. S., J. G. ir J. Š.. Nors liudytojo J. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodyta, kad iškvietimas buvo gautas 2009-07-11, tačiau apklaustas teisme šis liudytojas paaiškino, jog įvykis buvo 2009-07-12, o protokole įsivėlė klaida. Kad įvykis buvo būtent 2009-07-12, patvirtina byloje esanti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pažyma apie tai, kad I.G. S. pranešimas Druskininkų PK operatyvaus valdymo poskyryje buvo gautas 2009-07-12 8.46 val. Nukentėjusysis pranešė, jog 2009-07-12 apie 8.30 val. Saulės take jį užpuolė nepažįstamas vyriškis ir sužalojo. Į įvykio vietą 2009-07-12 8.55 val. išvyko patruliai J. Š. ir J. G., kurie į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK operatyvaus valdymo poskyrį pristatė nukentėjusįjį I.G. S. ir dėl sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 188). Tam neprieštarauja ir byloje esantis nukentėjusiojo I.G. S. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, jog policijos komisariate nukentėjusysis pareiškimą surašė 2009-07-12.

Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, jog byloje nenustatyta, ar I.G. S. sveikata galėjo būti sutrikdyta ir gydymas tęsėsi ilgiau kaip 10 dienų dėl jam nustatytos vandenės ar kitų jo bendrųjų susirgimų ar tik dėl genitalijų sumušimo. Jau minėtame teismo medicinos ekspertizės akte konkrečiai nurodyta, jog būtent dėl stipraus genitalijų sumušimo su inkapsuliuotomis hematomomis funikuluose, kuris buvo padarytas trijų poveikių pasekoje 2009-07-12 įvykio metu, labiausiai tikėtina spiriant koja ar suduodant smūgius kumščiais, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kadangi nebuvo galimybės nustatyti sėklidžių dangalų vandenės kilmę, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, specialistai šio susirgimo neįtraukė.

Kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog atliekant ekspertizę dalyvavo ne tik teismo medicinos ekspertas, bet ir gydytojas urologas, duodant išvadas buvo vadovautasi tiek nukentėjusiojo apžiūros duomenimis, tiek ir pastarojo sveikatos istorijomis, gautomis iš Druskininkų ligoninės ir Druskininkų PSPC. Abejoti vyresniojo teismo medicinos eksperto, turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę ir kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus bei Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gydytojo-urologo išvadomis apylinkės teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Tokio pagrindo nėra ir šiuo metu.

S. V. teigia, jog nukentėjusysis negalėjo, būdamas sumuštas, per tokį trumpą laiką (konfliktas I.G. S. tvirtinimu įvyko 8.30 val., o pranešimas policijoje užfiksuotas 8.46 val.) ateiti iki A. V. namų. Be to neaišku, kodėl nukentėjusysis, turėdamas su savimi telefoną pats policijos nekvietė, o ėjo pas A. V.. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis įvykio laiką nurodė apytiksliai, t.y. apie 8.30 val., todėl tai, jog policijai apie įvykį buvo pranešta jau 8.46 val., nepaneigia pastarojo nurodytų įvykio aplinkybių. Be to iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog iš karto po konflikto jis bandė prisiskambinti į policija savo telefonu, tačiau to padaryti nepavyko, todėl pastarasis, nors ir kęsdamas skausmus, ėjo iki A. V. namų.

Nepagrįstas nuteistojo S. V. apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų E. P. ir A. V. parodymai bei RST pažyma paneigia nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes. Nors liudytoja E. P. tvirtino, jog S. V. nukentėjusiajam smūgių nesudavė, tačiau, kaip matyti iš pačios liudytojos parodymų, pastaroji įvykio metu ėjo atsilikusi nuo S. V. ir konflikto pradžios nematė. Prie konfliktuojančių vyrų ji priėjo tik tuomet, kai S. V. reikalavo, kad nukentėjusysis jo atsiprašytų. Todėl vien tai, jog ši liudytoja nematė nukentėjusiajam suduodamų smūgių, o įvykio metu toje vietoje buvo iškastas griovys, nepaneigia apylinkės teismo nustatytų įvykio aplinkybių.

S. V. nepagrįstai teigia, jog skiriasi liudytojų parodymai dėl sužalojimų ir žymių ant nukentėjusiojo drabužių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis I.G. S. paaiškino, jog jo drabužiai buvo purvini nuo S. V. batų, be to jis dar galėjo išsipurvinti prisilietęs prie griovio krašto tuo metu, kai iš griovio ėmė telefoną. Šie nukentėjusiojo parodymai pilnai atitinka liudytojų A. V., B. S., J. Š. ir J. G. parodymus. A. V. paaiškino, jog matė žemėtas dėmes ant nukentėjusiojo kelnių prie kelio, kiršinio ir blauzdos. Toje vietoje, kur ant kelnių matėsi žemėta dėmė, ant kojos buvo kraujosruva, buvo sutinusi blauzda. Liudytoja B. S. nurodė, jog vyro drabužiai buvo purvini, matėsi avalynės pėdsakai. Liudytojai policijos pareigūnai J. Š. ir J. G. patvirtino, jog ant šviesių nukentėjusiojo kelnių matėsi batų žymės. J. G. negalėjo nurodyti, kaip jos buvo išsidėsčiusios, o J. Š. nurodė, jog batų pėdsakai buvo prie kiršinio ir žemiau. Netikėti šiais parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Nors nukentėjusiojo rūbai iš karto po įvykio nebuvo paimti ir apžiūrėti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti išvardintų liudytojų parodymais.

Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas negalėjo remtis 2009-09-08 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nes įvykio vietoje buvęs griovys jau buvo užkastas, nepagrįstas. Visų pirma, Lietuvos Respublikos BPK 169 straipsnyje numatyto procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje – paskirtis yra patikrinti apklausto asmens parodymus, o ne apžiūrėti įvykio vietą. Be to nukentėjusysis visą laiką tvirtino, jog jis griovyje nukritęs nebuvo, sužalojimus patyrė vien tik dėl S. V. nusikalstamų veiksmų. Todėl ta aplinkybė, jog I.G. S. parodymų patikrinimo metu įvykio vieta buvo pakitusi, šiuo konkrečiu atveju neturėjo įtakos atliekamo procesinio veiksmo rezultatams.

Įvertinusi aptartus faktinius duomenis, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam I.G. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti dėl tyčinių S. V. nusikalstamų veiksmų, suduodant nukentėjusiajam smūgius kojomis ir rankomis. Daryti priešingą išvadą kolegija neturi jokio pagrindo.

Skirdamas nuteistajam S. V. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsiradusias pasekmes, kaltės formą, kaltininko asmenybę, ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo S. V. apeliaciniame skundė išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.