- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2-208-351/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-02634-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., Z. S., Šilutės rajono savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės įmonės Registrų centro, Klaipėdos
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Rimvidas Valančius
- Kategorijos
- 2.4.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.4.1Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, miškus ir vandens telkinius
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 2.4.5Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas
- 3.4.1.8Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., Z. S., Šilutės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems asmenims Klaipėdos 2-ojo notario biuro notarei N. B., Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos skyriui dėl nuosavybės teisių gynimo ir administracinių aktų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į teismo posėdį neatvyko atsakovas Z. S., trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B., apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, parašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina, šiems asmenims nedalyvaujant (CPK 246 str., 247 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000-05-02 pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį jis iš Lietuvos valstybės įsigijo 0.1500 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ankstesnis sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Sklypo adresas į (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2015 m. spalio 16 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūno įsakymu Nr. VI-345. Sklypą įsigijo namo statybai. Sklypas buvo įsigytas pagal preliminarius matavimus. 2015m. balandžio mėnesį iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos gavo raštą Nr. 17SD-3528, kuriame buvo nurodyta, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nėra pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Jis reaguodamas į šį raštą 2015 metų spalio mėnesį kreipėsi į UAB „Drava“ Šilutės mieste dėl kadastrinių matavimų atlikimo jam priklausančiame žemės sklype. Atliekant kadastrinius matavimus ir vietoje atlikus matavimus paaiškėjo, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio 0.1500 ha. žemės sklypo natūroje faktiškai belikę tik 0,715 ha. Siekdamas išsiaiškinti, kokiu pagrindu iš jo buvo paimta nuosavybė, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, tai pat į šios tarnybos Šilutės skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atliko tyrimą bei atliko administracinę procedūrą, kur buvo nustatyta, kad 2007-09-27 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-237 „Dėl Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kurio objektas - Šilutės miesto teritorija tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio. Būtent šioje teritorijoje ir buvo jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tačiau detaliajame plane ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo suformuoti du žemės sklypai Vakarinėje žemės sklypo pusėje suprojektuotos žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 8867-0019-0070) ribos, rytinėje pusėje žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie žemės sklypai nuosavybės teise pagal 2011-03-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso atsakovams A. S. ir Z. S.. Šie atsakovai žemės sklypą paveldėjo iš savo tėvo F. S., mirusio 2002-10- 28, kuriam 2010-09-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. žl 7-224 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ieste“, taip pat 2010-09-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. S17-49 buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai.
Iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo rytinės pusės yra žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0.1917 ha kaip B. O. L. nuosavybė. Pastaroji šį žemės sklypą įsigijo pagal 2000-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Iš nekilnojamojo turto registre esančio jam nuosavybės teise priklausančio 0.1500 ha žemės sklypo plano matosi, kad prieš parduodant žemės sklypą B. O. L. šio sklypo ribos buvo derintos prie jam nuosavybės teise parduoto žemės sklypo ribų iš rytinės pusės. Tuo tarpu iš vakarų pusės esančio 0.1047 ha žemės sklypo, kuris 2010-09-13 pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos sprendimus buvo perduotas F. S. - šio žemės sklypo ribos nebuvo derintos su jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. F. S. perduoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos persidengia su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Dėl šių priežasčių jam vietoje 0.1500 ha dydžio sklypo beliko 0.715 ha dydžio sklypas. Tai atsitiko dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos nebuvo pažymėtos žemės kadastro žemėlapyje. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius, būdamas atsakinga už tinkamą žemės reformos darbų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, vykdymą, viena kurio sąlygų yra būtinumas atsižvelgti į jau suformuotas privačias žemėnaudas (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir grąžindama F. S. 0.1047 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šilutėje, privalėjo įsitikinti, kad perduodamas daiktas yra Valstybės nuosavybė. Nurodo, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo F. S. turi būti panaikinti, kadangi F. S. buvo grąžinta kitam asmeniui, tai yra jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. Tl-237 „Dėl Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl detaliajame plane nurodytų žemės sklypų 109/2911 ir 12/1077 ribų ir jų žymėjimo.
P. N. žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. Ž17-224 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste“ ir jo priedą.
P. N. žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. S17-49 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste F. S..
Panaikinti 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos rajono 2- ojo notaro biuro notarės N. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą įpėdiniams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0.1047 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos.
Panaikinti 0.1047 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 2008-09-01 UAB „Tirėtas“
Terminą apskųsti administracinius aktus praleido, nes apie tai, kad jam priklausanti 0,15 ha žemės sklypo dalis perduota kitam asmeniui, sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, kai jo atstovas gavo dokumentus iš Registrų centro, taip pat tik po 2016 m. spalio 3 dienos iš Šilutės rajono savivaldybės administracljos buvo gauti Šilutės rajono savivaldybės 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. Tl-237 ir visi kiti reikalingi dokumentai. Nuo 2016 metų sausio mėnesio pradžios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius aiškinosi situaciją dėl kokių priežasčių jis prarado dalį nuosavybės, tuo tikslu buvo atliekamos administracinės procedūros, suorganizuotas posėdis. Tokiu būdu, jis tikėjosi, kad situacija bus išspręsta neteismine tvarka. Teismo prašo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes ir jas pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą apskųsti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. Tl-237, taip pat atnaujinti terminą apskųsti 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž17-224 ir 2010-09-13 NŽT prie ŽŪM sprendimą Nr. SI 7-49.
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. Paaškino, kad ieškovas pirkimo – pardavimo sutaries pagrindu įsigijo iš Valstybės 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai. Ieškovas nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto registrų centre, tačiau dėl nežinomų priežasčių, galimai dėl klaidos pateiktas ieškovo žemės sklypo planas nebuvo pažymėtas žemės kadastro žemėlapyje, todėl nesant šių duomenų žemėlapyje, buvo atkurta nuosavybės teisė F. S. į ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Ši klaida įvyko dėl tuo metu veikusio netobulo reglamentavimo, tuo metu nebuvo koordinačių sistemos, ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo Registrų centre įregistruotas, tačiau nebuvo suvesti duomenys į žemės kadastro žemėlapį.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės taryba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Atsiliepime į ieškinį bei atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad Savivaldybės taryba, tvirtindama Detalųjį planą, turėjo pareigą išsiaiškinti dėl toje teritorijoje esančių žemės sklypų ribų ir jų nuosavybės. Priešingai, jokių kitokių pareigų, nei nurodyta Teritorijų planavimo įstatyme, Savivaldybės tarybai neturėjo ir negalėjo turėti. Ieškovas visiškai nenurodo, kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia Detalusis planas, nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jam sukelia Detaliojo plano patvirtinimas. Jokie teisės aktai nenumato Savivaldybei pareigos rengiant detalųjį planą tikrinti rengiamo detaliojo plano teritorijoje esamų sklypų nuosavybės. Detaliojo plano rengimas niekaip nesusijęs su detaliojo plano teritorijoje esamų sklypų nuosavybe, todėl nėra prasmės ginčyti detaliojo plano teisėtumą, nes tai nesukelia jokių teisinių pasekmių žemės sklypo savininkui, detalusis planas iš esmės nekeičia nuosavybės teisinių santykių. Pagal teritorijų planavimo įstatymą detalusis planas - urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalusis planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, yra suprantamas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis - šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet yra susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas siekiant panaikinti Detaliojo plano dalį, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų. Nagrinėdamas ieškinį dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus ieškinį, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Atsakovai A. S. ir Z. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje A. S. ir jo atstovas nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, kadangi F. S. nuosavybė buvo atkurta iš laisvų suprojektuotų valstybės žemės plotų. Duomenų, kad skypas persidengia su ieškovui priklausančiu sklypu nei jie, nei Šilutės žemėtvarkos skyrius neturėjo.
Tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, bei teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 867/0019:69), kurio plotas 0,1500 ha, adresu Šilutė, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotas nuo 2000-05-04 (registro įrašo Nr. 88/21487), įregistravimo pagrindas: 2000-05-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. 385031), ginčijamas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Šilutė, (duomenys neskelbtini), suformuotas ir nuo 2010-10-25 įregistruotas nekilnojamojo turto registre F. S. vardu pagal 2010-09-13 Nacionalinės žemės tarnybos :ne Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. S17-49 ir 2010-09-13 Nacionalinės žemės tarnybos eritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž17-224. Nuo 2011-04-06 pagal 2011-03-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Šilutė, (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį A. S. ir Z. S.. Kitas žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gretimas žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise B. O. L. Tiek S. B. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ieškinyje minimas gretimas B. O. L. priklausantis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 metais atliekant registraciją nebuvo pažymėti Kadastro GIS žemėlapyje. Pažymėtina tai, kad tik įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintiems Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams, buvo sutvarkytas kadastro žemėlapis, susiejant Kadastro GIS ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazes. Vadovaujantis VĮ Registrų centro 2011-10-17 įsakymu Nr. v-190 „Dėl žemės sklypų ribų pažymėjimo nekilnojamojo kadastro žemėlapyje“, yra vykdomas žemės sklypų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, tačiau nepažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, žymėjimas. Prieš pažymėdamas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių žemės sklypo ribas pažymėti aplinkybių. B. O. L. priklausančio gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nekilnojamojo kadastro žemėlapyje pažymėtos 2012-05-04. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepažymėtos, kadangi nebuvo galima nustatyti žemės sklypo buvimo vietos (sklypo plane nėra koordinačių tinklelio, sklypo plane nenurodytos ašių susikirtimo taško centro koordinatės).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymo, juridinių faktų registraciją atlieka pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus ir atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kitokio pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes panaikinus sandorį (ar kitą teisinį pagrindą), išnyksta nekilnojamojo turto ar teisių į jį įregistravimo pagrindas. Teismui pripažinus dokumentus negaliojančiais, kurių pagrindu įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį, teismo sprendimo pagrindu pagal asmens prašymą būtų atliekami atitinkami duomenų pakeitimai registre.
Atsiliepimas
Daugiau atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2000-05-02 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nusipirko 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai. Ieškovas pirkimo – pardavimo sutartį 2000-05-04 užregistravo Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikęs teisinę registraciją, ieškovas S. B. įregistravimo momentu įgijo nuosavybės teises į įsigytą žemės sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyrius prie žemės ūkio ministerijos 2010-09-13 sprendimu Nr.S17-49 F. S. atkūrė nuosavybės teisę į buvusio savininko L. S. valdytą 0,48 ha žemės sklypą Gargždų m. Klaipėdos r., į lygiavertį turėtajam į naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,1047 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. S. ir Z. S. 2011-03-28 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu įgijo po ½ dalį į F. S. atkurtą nuosavybės teisę į 0,1047 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Iš 2015-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus raštų nustatyta, kad ieškovas buvo raštu informuotas apie tai, kad jam priklausančio žemės sklypo tekstiniai kadastro duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau grafiniai duomenys – žemės sklypo ribos nėra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į UAB „Drava“ dėl jam priklausančio sklypo kadastrinių matavimų ir tik atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad jam priklausantis sklypas persidengia su atsakovams A. S. ir Z. S. priklausančiu žemės sklypu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2000-05-04 teisėtai ir pagrįstai valdė 0,1500 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės m.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, pripažįstama, jog teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Ši nuostata įtvirtinta CK 1.75 str. 4 d. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmasis teises į ginčo žemę įregistravo ieškovas S. B.. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius, būdamas atsakingas už tinkamą žemės reformos darbų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, vykdymą, viena kurio sąlygų yra būtinumas atsižvelgti į jau suformuotas privačias žemėnaudas, privalėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą F. S. įgyvendinti tik iš laisvos valstybinės žemės.
Teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai naudojamą lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje yra reglamentuojama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 5 ir 6 dalyse ir priklausoma nuo šiose teisės normose nurodytų sąlygų, tačiau visais atvejais toks žemės plotas turi būti formuojamas iš laisvos valstybinės žemės ploto.
Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dėl institucijų kaltės nebuvo įvestos į duomenų sistemą, todėl nepagrįstai buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės vardu, vėliau atkuriant nuosavybės teises F. S..
Sandoriai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, yra niekiniai. Ginčas byloje vyksta dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo priklausomybės nuosavybės teisėmis. Byloje nustatyta, kad visos daiktinės teisės į ginčo žemės sklypą priklausė ieškovui S. B., jos buvo įregistruotos viešame registre, o nuosavybės teises į šį žemės sklypą neteisėtai atkuriant F. S. ir kurias paveldėjo atsakovai, buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, kurios turi būti ginamos (CK 4.93 str., 4.95 str.). Atsakovai neginčijo ieškovo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą.
Pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris. Todėl atsakovai Staponai nelaikytini sąžiningais įgijėjais dėl ginčo sklypo CK 4.96 str. 2 d. prasme, nes jo savininkas pagal nenuginčytą sutartį yra ieškovas.
Ieškovas pateikė prašymą atnaujinti 1 mėnesio terminą, nustatytą administraciniams aktams tai yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. Tl-237, bei 2010 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž17-224 ir 2010-09-13 NŽT prie ŽŪM sprendimą Nr. SI 7-49, apskųsti. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad jam priklausančio žemės sklypo dalis perduota kitam asmeniui. Todėl jis iš karto kreipėsi į valstybines institucijas tačiau ilgai užtruko aiškinimasis, tikslesnio atsakymo sulaukė tik 2016 m. spalio mėnesį, o 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą.
Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti šia ieškovo nurodyta aplinkybe. Šį ieškovo teiginį patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus raštai ieškovui.
Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas nuo 2016 m. tik sužinojęs apie jo pažeistą teisę, buvo aktyvus, kreipėsi į valstybines institucijas, bandydamas išsiaiškinti, kodėl jis neteko dalies nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, tikėdamasis administracine tvarka išspręsti iškilusią problemą, tačiau nepavykus tai padaryti, kreipėsi į teismą, todėl laikytina, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintinas (ABTĮ 33 str. 34 str., CK 1.131 str. 2 d., CPK 78 str. 1 d.).
Ieškovas, gindamas savo pažeistą teisę, prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. Tl-237 „Dėl Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl detaliajame plane nurodytų žemės sklypų 109/2911 ir 12/1077 ribų ir jų žymėjimo. Šio reikalavimo ieškovas nepagrindė.
Detalusis planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkte apibrėžiamas kaip savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Taigi darytina išvada, kad detaliojo planavimo procesas visada nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles sprendiniai. Teritorijų planavimas šiame įstatyme suprantamas kaip kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra teritorijos ir žemės naudojimo tikslinei paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 punktai). Sisteminė šio įstatymo analizė įgalina padaryti išvadą, kad teritorijų planavimas gali būti suprantamas ir kaip fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą. Savivaldybės patvirtintame Detaliajame plane terirorija, kurioje yra ieškovo žemės sklypas pažymėta kaip gyvenamoji teritorija, todėl ieškovo reikalavimas naikinti detaliajame plane esantį žymėjimą, kai nėra suformuotos aiškios žemės sklypų ribos, tiek ieškovo, tiek gretimai esančio B. O. L. žemės sklypo, kadangi atlikti tik preliminarūs šių sklypų matavimai, laikytinas nepagrįstu.
Esant šioms aplinkybėms, panaikintini ieškovo ieškinyje nurodyti administraciniai aktai ar jų dalys, panaikintinas 2011-03-28 Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas.
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM - įpareigotina atstatyti F. S. nuosavybės teises į L. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
2016-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose. Nenustatyta, kad ieškovo prašomos priteisti 1000 Eur dydžio advokato darbo užmokesčio išlaidos viršijo Rekomendacijose nustatytus dydžius. Ieškovoturėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 246 Eur žyminis mokestis bei 1000 Eur už advokato paslaugas priteistinos iš atsakovų, nes CPK 93 str. nesudaro pagrindo atsižvelgti į jų kaltės laipsnį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
P. N. žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. Ž17-224 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste“ ir jo priedą.
P. N. žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. S17-49 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste F. S..
Panaikinti 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos rajono 2- ojo notaro biuro notarės N. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą įpėdiniams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0.1047 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos.
Panaikinti 0.1047 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 2008-09-01 UAB „Tirėtas“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM atstatyti F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtą žemę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
2016-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytass laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, įm. k. 188704927, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 415,33 Eur bylinėjimosi išlaidų S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.