- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-3474-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46900-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui (nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 18 d., bausmę atlikęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 11.40 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Gedimino pr. 9, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,57 promilių girtumas), kitų žmonių akivaizdoje, asmeninio konflikto metu su nukentėjusiąja N. Ž., dešine ranka laikydamas nukentėjusiosios N. Ž. kairę ranką prispaudęs prie savęs, taip neleisdamas jai pasišalinti, grasindamas ją sumušti, jeigu ji išeis, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai N. Ž. į kairę veido pusę, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai N. Ž. fizinį skausmą ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis prieš aštuonerius metus susipažino su N. Ž., darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ir šiuo metu su ja dirba. Kurį laiką gyveno pas N. Ž., tačiau dabar kartu negyvena. Susitarė su N. Ž., kad susitiks miesto centre papietauti. 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 10.00 val., su N. Ž. susitiko Vilniuje, Kudirkos aikštėje, kur atvažiavo su autobusu. Po to kartu su ja nuėjo į kavinę, esančią Vilniuje, Gedimino pr. 9, kur užsakė kavos, saldainių ir išgėrė po 100 gramų ,,Todes“ brendžio. Minėtą dieną iki tol jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Išgėrę kartu su N. Ž. išėjo į lauką parūkyti. Lauke, prie kavinės, esančios ankščiau minėtu adresu, jis susipyko su N. Ž. dėl pinigų. Žodinio konflikto metu jis delnu nestipriai sudavė jai per veidą, kad pastaroji nusiramintų, kadangi jai prasidėjo isterija. Tuo metu pro šalį ėjo praeivis – jaunuolis, kuris galimai iškvietė policiją. Jis dar bandė įkalbėti N. Ž. eiti kartu su juo, tačiau ji atsisakė. Po to jis nuėjo į autobusų stotelę, kur jį sulaikė policija. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, supranta, kad neturėjo teisės jos mušti (b. l. 39-41, 49-51).
Nukentėjusioji N. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji prieš penkerius metus susipažino su V. B.. Jie kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kurį laiką jie susitikinėjo, tačiau kartu negyveno. 2018 m. rugsėjo 27 d. ji susitarė su V. B., kad 2018 m. rugsėjo 28 d. susitiks. 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 10.00 val. V. B. jai paskambino, susitarė susitikti Vilniuje, Žalgirio g. Nuo V. B. sklido alkoholio kvapas. Jis pakvietė ją išgerti kavos į kavinę, esančią Vilniuje, Gedimino pr. 9. Ji sutiko. Autobusu jie nuvažiavo į minėtą kavinę. Kavinėje V. B. išgėrė 100 ml brendžio ir pradėjo reikšti jai priekaištus, kad ji stebi praeinančius vyrus, pasakė jai, kad jis išeina. Ji pasakė „išeik“. Jis išėjo, tačiau po kiek laiko vėl atėjo. Jie išėjo iš kavinės. V. B. pradėjo ją tampyti. Ji pradėjo šaukti. Pro šalį ėjęs apsaugos darbuotojas į tai nesureagavo. Tada jie išėjo iš parduotuvės. Ji pradėjo rūkyti. Tada V. B. pradėjo jai grasinti, kad jis sumuš ją, jeigu ji neis kartu su juo, pasiūlė jai iškviesti greitąją pagalbą. Ji pasakė, kad jis gali kviesti greitąją pagalbą, kadangi čia vaizdo filmavimo kamerų nėra. Tada jis sudavė jai kumščiu į kairės pusės žandą. Nuo minėto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Minėtą įvykį matė du vyrai ir moteris. Jie iškvietė policiją. V. B. pabėgo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, sulaikė V. B. visuomeninio transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“ prie Operos ir baleto teatro. Fiziniai sužalojimai jai nepadaryti, todėl į teismo medikus ji nesikreips (b. l. 17-19).
Iš nukentėjusiosios N. Ž. 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškimo bei iš 2018 m. rugsėjo 28 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog juose užfiksuoti N. Ž. paaiškinimai yra iš esmės analogiški jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 5, 8-9).
Liudytojas M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 11.40 val. jis išėjo iš prekybos centro „Gedimino 9“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 9, pro šoninį išėjimą. Prie Šv. Jurgio gatvės, prie kiosko stovėjo vyras ir moteris, jie aiškinosi santykius, matėsi, kad vyras kažką moteriai aiškina, moteris norėjo išeiti, bet vyras ją paėmęs už rankos sulaikė, grąžino atgal prie savęs. Jis juos jau praėjo ir tuomet išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą. Jis atsisuko į juos, tada moteris žiūrėdama į jį pasakė jam: „Kvieskit policiją, mane muša“. Tuo metu ant moters veido jokių mušimo žymių jis nepastebėjo, nebuvo nei paraudimo, nieko. Tuo pat metu sustojo kitas praeivis, jam nepažįstas asmuo, kaip suprato, jis matė tą momentą, kai vyras sudavė smūgį moteriai, nes jis priėjo prie vyro ir paklausė jo: „kodėl muši moterį?“. Jis to momento, kai vyras sudavė smūgį moteriai, nematė. Jis moters prašymu iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 24-25).
Liudytojas L. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 11. 40 val. jis ėjo Šv. Jurgio gatve ir pamatė, kad prie kavinės stovi moteris, ji verkė, šaukėsi policijos. Šalia jos stovėjo vyras, kuris dešine ranka prispaudęs prie savęs laikė kairę moters ranką, atrodė, kad jis nenori jos paleisti. Pamatė, kad taip laikydamas moterį, vyras kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą. Smūgis buvo vienas. Jis iš karto priėjo prie jų, ant moters veido smūgio žymių nebuvo, tačiau moteris verkė ir pasakė, kad vyras ją mušė ir „Gedimino 9“ patalpose. Jis atitraukė vyrą nuo moters, liepė jam laikytis nuo jos toliau, vyras buvo išgėręs, priėjo kiti praeiviai, moters prašymu buvo iškviesta policija (b. l. 27-28).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 12.15 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas M. V. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Gedimino pr. 9, gatvėje vyras mušė moterį (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio „M. D.“ 2018 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 12.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju postiniu V. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Gedimino pr. 9, vyras muša moterį. Atvykus nurodytu adresu pasitiko N. Ž., kuri pranešė, kad jai pažįstamas vyras V. B. prieš ją naudojo smurtą – kumščiu trenkė per veidą. Kartu su nukentėjusiąja buvo įvykį matę liudytojai L. V. ir M. V.. Nukentėjusioji ir smurtavęs vyriškis buvo pristatyti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Pristatymo metu specialiosios priemonės nepanaudotos (b. l. 22).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 28 d.,12.47 val. V. B. nustatytas 1,57 prom. girtumas (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. B. kaltė, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 10.00 val., susitiko su N. Ž., nuėjo kartu su ja į kavinę, esančią Vilniuje, Gedimino pr. 9, ten užsisakė kavos, saldainių, išgėrė 100 gramų brendžio. Kaltinamojo teigimu, po to jis su N. Ž. išėjo į lauką parūkyti, ten susipyko ir kilusio žodinio konflikto metu jis delnu sudavė N. Ž. per veidą. Tuo metu pro šalį ėjo jaunuolis, kuris galimai iškvietė policiją. Policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas visuomeninio transporto stotelėje (b. l. 39-41, 49-51). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios bei apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji N. Ž., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog kaltinamasis V. B. 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 11.40 val., viešoje vietoje, prie kavinės, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 9, pradėjo ją tampyti, grasino sumušimu ir sudavė jai kumščiu į kairės pusės žandą. Nukentėjusiosios teigimu, nuo minėto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Praeiviai iškvietė policijos pareigūnus, kurie V. B. sulaikė visuomeninio transporto stotelėje (b. l. 17-19). Iš esmės analogiški, tik lakoniškesni nukentėjusiosios N. Ž. paaiškinimai yra užfiksuoti ir 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškime bei 2018 m. rugsėjo 28 d. protokole-pareiškime (b. l. 5, 8-9). Tokie nukentėjusiosios parodymai bei paaiškinimai esminėse aplinkybėse sutampa su kaltinamojo V. B. parodymais bei juos patvirtina. Kaltinamojo V. B. kaltę taip pat įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. V. parodymai, kuris apklausos metu patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Liudytojo L. V. teigimu, 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 11. 40 val. jis ėjo Šv. Jurgio gatve ir pamatė, kad prie kavinės stovi moteris, kuri verkė, šaukėsi policijos. Šalia jos stovėjo vyras, kuris dešine ranka prispaudęs prie savęs laikė kairę moters ranką, atrodė, kad jis nenori jos paleisti. Pamatė, kad taip laikydamas moterį, vyras kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą. Liudytojo teigimu, vyras buvo išgėręs, priėjo kiti praeiviai, moters prašymu buvo iškviesta policija (b. l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir dar vienas liudytojas, t. y. M. V., kuris, nors ir pačio smūgio sudavimo momento nematė, tačiau visgi davė tyrimui reikšmingus parodymus apie analizuojamo įvykio aplinkybes. Iš šio liudytojo parodymų, be kita ko, matyti, jog 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 11.40 val. jis išėjo iš prekybos centro „Gedimino 9“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 9, pamatė santykius besiaiškinančius vyrą ir moterį. Liudytojo M. V. teigimu, matėsi, kad vyras kažką moteriai aiškina, moteris norėjo išeiti, bet vyras ją paėmęs už rankos sulaikė, grąžino atgal prie savęs. Praėjęs minėtus asmenis, jis išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą. Jis atsisuko į juos, tada moteris žiūrėdama į jį pasakė jam: „Kvieskit policiją, mane muša“. Tuo pat metu sustojo kitas praeivis, jam nepažįstas asmuo, kaip suprato, jis matė tą momentą, kai vyras sudavė smūgį moteriai, nes jis priėjo prie vyro ir paklausė jo: „kodėl muši moterį?“. Jis moters prašymu iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 24-25). Minėtus nukentėjusiosios N. Ž. bei liudytojų L. V. bei M. V. parodymus patvirtina bei detalizuoja policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 12.15 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas M. V. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Gedimino pr. 9, gatvėje vyras mušė moterį (b. l. 4), taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio „M. D.“ 2018 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (b. l. 22). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis V. B. buvo neblaivus – 2018 m. rugsėjo 28 d.,12.47 val. jam buvo nustatytas 1,57 prom. girtumas (b. l. 33).
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (Vilniuje, Gedimino pr. 9, prie kavinės, apie 11.40 val., kur paprastai toje vietoje tokiu metu yra nemažas žmonių srautas), matant ar girdint ne vienam praeiviui, nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas psichinis (grasinant sumušimu) bei fizinis smurtas, sukėlęs jai fizinį skausmą, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, aplinkiniams bei aplinkai demonstruota nepagarba. Taigi pagal aptartus padarinius kaltinamasis V. B. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.
Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju pažeidžiant viešąją tvarką nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, jai buvo grasinama, visgi atskirai fizinio skausmo sukėlimas, grasinimas kaltinamajam neinkriminuotinas, nes šiuos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.
Tiek iš kaltinamojo V. B., tiek iš nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, taip pat iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog šią nusikalstamą veiką V. B. padarė 2018 m. rugsėjo 28 d., o ne 2018 m. rugsėjo 20 d., kaip klaidingai nurodyta kaltinime. Dėl šios priežasties teismas tikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodydamas, jog ji padaryta 2018 m. rugsėjo 28 d.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 75-76).
2018 m. spalio 16 d. nukentėjusiajai N. Ž. išsiųsti pranešimas, kuriuo ji informuojama apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašymų bei skundų negauta (b. l. 77).
Dėl V. B. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo pažeista viešoji tvarka, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – V. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi vieną pilnametį vaiką (b. l. 53-56), yra dirbantis (b. l. 74), praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 57-58, 59-62, 63-72), turi vieną galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą (b. l. 73), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimą – kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė šiuo metu bus pakankama, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti bausmės tikslus. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti prokuroro nurodyto BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto draudimo bendrauti su nukentėjusiąja, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji yra bendradarbiai, todėl toks draudimas galimai negalėtų būtų realizuotas esant būtinybei bendrauti darbiniais reikalais.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., 12.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d., 12.10 val., t. y. viena diena (b. l. 35, 36), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., 12.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d., 12.10 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.