Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gim. 1973 m. lapkričio 10 d. Kretingoje, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Skuode, nepilno vidurinio išsilavinimo, nevedęs, pirmiau teistas:

Kretingos rajono apylinkės teismo 1991-05-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, Skuodo rajono apylinkės teismo 1992-01-16 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę į bendrojo režimo pataisos darbų koloniją, paleistas lygtinai prieš terminą 11 mėn. 4 d.;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993-11-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d., 104 str., 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, pridėta dalis neatliktos bausmės pagal pirmesnį nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, atliekant bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, paleistas 1998-11-24 atlikus bausmę;Skuodo rajono apylinkės teismo 1999-07-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 131 str. 1 d. ir 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, atliekant bausmę pirmuosius 4 metus kalėjime, likusius griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 2000-05-23 Vilniaus TI-K amnestijos komisijos sprendimu, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1 metais. To paties teismo 2003-09-08 nutartimi veikos perkvalifikuotos į naujojo BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 146 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, pritaikytas minėtas amnestijos aktas ir bausmė sumažinta 1 metais. G. B. pripažintas pavojingu recidyvistu;Kauno apygardos teismo 2003-03-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 11, 12 p. laisvės atėmimu 13 metų, pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 1999 -07-12 nuosprendį ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 metų, pirmus 7 metus atliekant kalėjime, o likusius griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-19 nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į naujojo BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 13 metų, pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 1999-07-12 nuosprendį ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 metų, pirmuosius 7 metus atliekant kalėjime, o likusius pataisos namuose -

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime ir gydydamasis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių skg. 6, Vilniuje, būdamas patalpintas į vieną kamerą Nr. 7 su kitu nuteistuoju A. V., 2007 m. lapkričio 23 d. apie 19.00 val., kaip pats teigia dėl pokalbio metu jį įžeidusių A. V. pasisakymų religijos klausimais, gulinčiam ant gulto A. V. šaliku tyčia suspaudė kaklo organus, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose ties kairiuoju apatinio žandikaulio kampu, kraujosruvas liežuvio raumenyje, liežuvio viduriniame trečdalyje ir ties šaknimi, nuo uždusimo suspaudus kaklo organus nukentėjusiajam A. V. mirus, tyčia nužudė A. V..

Kaltinamasis G. B. kaltas padaręs šį nusikaltimą prisipažino visiškai. Jis paaiškino iki įvykio vienoje kameroje su kitu nuteistuoju A. V. buvęs maždaug savaitę laiko. Kamera daugiavietė, bet jie buvo tik dviese. Su A. V. jis elgėsi normaliai, bet jam nepatiko A. V. nepagarbūs atsiliepimai apie aptarnaujantį personalą ir jo neigiamas nusistatymas religijos atžvilgiu. Betarpiškai iš kantrybės jį išvedė A. V. burnojimas prieš Dievą, pasakymas, kad jis netiki, Dievo nėra ir panašūs išsireiškimai. Tai ir buvo priežastis, dėl kurios jis nusprendė A. V. nužudyti. Jis paėmė šaliką, priėjo prie A. V., kuris gulėjo ant žemutinio gulto kniūbsčias ar ant šono, uždėjo šaliką ant kaklo ir įrėmęs kelį į nugarą veržė 4-5 minutes, kol nukentėjusysis nustojo judėti. Tuomet paskambino skambučiu ir atėjusiam budėtojui pranešė, ką padarė.

Savo veiksmus kaltinamasis yra pademonstravęs jo parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b. l. 114-119). Jie sutampa su kaltinamojo teisme duodamais parodymais, tik papildomai jis buvo parodęs maždaug pusvalandį prieš nužudymą spyręs nukentėjusiajam į krūtinę. Šią aplinkybę pripažino ir teisme.

Be prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas V. J., korpuso vyresnysis, parodė kameroje Nr. 7 išgirdęs beldimą į duris, tuomet skambutis neveikė. Kai priėjo, kaltinamasis G. B. pasakė, kad turbūt nužudė žmogų. Per langelį matė kitą nuteistąjį gulintį lovoje ir paspaudė aliarmo signalą. Subėgus kitiems darbuotojams, G. B. išvedė iš kameros. A. V. gulėjo apklotas, veidu į pagalvę. Atklojęs pamatė aplink kaklą apvyniotą šaliką, pajudintas A. V. jokių gyvybės ženklų nerodė. Jis atvyniojo šaliką ir liepė pakviesti slaugę. Atbėgusios slaugė ir gydytoja ėmė gaivinti nukentėjusįjį, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, bet medikai konstatavo A. V. mirtį. G. B. aiškino nužudęs A. V. dėl to, kad tas labai blogai šnekėjo apie Dievą.

Liudytojas V. M., vyresnysis prižiūrėtojas, pagal aliarmo signalą atbėgęs į įvykio vietą, davė parodymus, sutampančius su liudytojo V. J. parodymais.

Liudytoja L. Z., ligoninės medicinos personalo darbuotoja, parodė, kad G. B. ir A. V. buvo patalpinti į vieną kamerą pagal panašų susirgimų pobūdį. Pirmasis dažnai gulėdavo ligoninėje, yra isterinė asmenybė, o antrasis buvo degradavusi asmenybė dėl alkoholio vartojimo. Būdama netoli jų kameros esančioje procedūrinėje, ji išgirdo triukšmą. Atbėgusi pamatė be gyvybės ženklų A. V. ir ėmė daryti jam dirbtinį kvėpavimą, netrukus atbėgo gydytoja, su kuria tęsė A. V. gaivinimą, tačiau iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo A. V. mirtį. G. B. aiškino pasmaugęs A. V. dėl to, kad tas pradėjo kalbėti prieš ligoninės personalą ir prieš Dievą. Pati ji tokių A. V. išsireiškimų nėra girdėjusi.

Įvykio vietos apžiūros Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje Nr. 7 metu kameros viduryje ant grindų rastas A. V. lavonas. Šalia jo guli medžiaginis šalikas. Ant apatinio gulto yra pagalvė, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (T. 1, b. l. 3-11).

Ištyrus kaltinamojo drabužius, nuopjovą nuo jo dešinio delno ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo kraujo pavyzdžius nustatyta, kad ant G. B. megztinio ir palaidinės rastas kraujas praktiškai šimtu procentų priklauso A. V., o ant G. B. dešinio delno rastas žmogaus kraujas gali priklausyti tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam (T. 1, b. l. 15-24).

Pagal teismo medicinos specialisto išvadą, A. V. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklo organus. Į tai nurodo daugybinės taškinės kraujosruvos akių vokų vidiniuose paviršiuose ir po junginėmis, širdies ir plaučių paviršiuose, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose ties kairiuoju apatinio žandikaulio kampu, kraujosruvos liežuvio raumenyje, liežuvio viduriniame trečdalyje ir ties šaknimi, vidinė organų pilnakraujystė, skystas kraujas. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota apžiūrint įvykio vietą ir lavoną 2007-11-23 22.00 val. rodo, kad nuo A. V. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 3-6 val. laiko. Kraujosruva liežuvio raumenyje, viduriniame trečdalyje, padaryta kietais bukais daiktais, galimai sukandant liežuvį dantimis prieš pat mirtį. Kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose ties kairiuoju apatinio žandikaulio kampu ir liežuvio raumenyse ties šaknimi padarytos kietais bukais, galimai lanksčiais, paviršiais, 30 min. iki A. V. mirties, labiausiai tikėtina suspaudžiant kaklą iš priekio ranka ar užveržiant kaklą plačiu, minkštų savybių daiktu, pvz. šaliku ar panašiu daiktu (T. 1, b. l. 32-37).

Pateikti objektyvūs duomenys sutampa su paties kaltinamojo ir liudytojų parodymais ir, turint omenyje ir tą aplinkybę, kad kameroje buvo tik du asmenys – kaltinamasis ir nukentėjusysis, neabejotinai patvirtina kaltinamąjį G. B. nužudžius nukentėjusįjį A. V.. Gyvybės atėmimo būdas rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, norėdamas nukentėjusiojo mirties. Jo veiksmai atitinka jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

G. B. yra pavojingas recidyvistas, turi teistumus už smurtinius nusikaltimus nužudymą, plėšimą, išžaginimą, pasikėsinimą nužudyti ir vėl padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio padariniai neatitaisomi. Laisvės atėmimo vietoje panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką padarė antrą kartą. Kaltinamojo nurodyta nužudymo dingstis, kurios teismas neturi pagrindo atmesti, nes visi liudytojai tuojau pat po įvykio girdėjo tokius jo paaiškinimus, yra aiškiai neadekvati nukentėjusiojo A. V. veiksmams. Tačiau atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę nustatyta, kad G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl savo psichikos būklės galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę (pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį) ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu jis taip pat lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje bei kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (T. 1, b. l. 137-139).

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad dėl polinkio daryti labai sunkius smurtinius nusikaltimus G. B. kelia didelį pavojų aplinkiniams, ir reikalauja maksimalios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, pridedant didžiąją dalį neatliktos bausmės pagal pirmesnį nuosprendį ir paskiriant dalį bausmės atlikti kalėjime.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl nužudytojo laidojimo išlaidų atlyginimo pagrįsti dokumentais ir savo dydžiu atitinka protingumo kriterijų. Tuo tarpu savo neturtinę žalą, patirtą dėl A. V. mirties, jie yra įvertinę pernelyg didele suma. S. E. reikalauja 100000 Lt, o Ž. E. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Suprantama, kad ieškovai, sužinoję apie savo sūnaus ir brolio nužudymą laisvės atėmimo įstaigoje, patyrė dvasinį sukrėtimą. Tačiau iš byloje esančios A. V. charakterizuojančios medžiagos (T. 1, b. l. 48-73) ir pačių ieškovų paaiškinimų seka, kad dėl jo gyvenimo būdo jo bendravimas su giminaičiais pastariesiems teigiamų emocijų nekeldavo. Paskutiniu metu jų santykiai faktiškai buvo nutrūkę. Tuo būdu, teismas jų neturtinę žalą įvertina žymiai mažesne nei prašoma pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2003-03-17 nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-19 nutartį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvidešimt ketveriems metams, atliekant bausmę pirmuosius dešimt metų kalėjime, o likusius pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2008 m. balandžio 23 d.

Priteisti iš G. B.: S. E. 720 Lt 52 ct (septynis šimtus dvidešimt litų 52 centus) turtinės ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo; Ž. E. 3149 Lt 85 ct (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus 85 centus) turtinės ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus m. VPK daiktinių įrodymų kameroje pagal 2008-03-26 kvitą B Nr. 028844: G. B. 2 marškinėlius, megztinį ir kelnes perduoti jam pačiam, nuoplovą ir šaliką sunaikinti. Ten pat pagal 2007-12-05 kvitą B Nr. 028760 saugomus A. V. drabužius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.