- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- AN2-266-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00646-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. Č. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-234-1104/2023, kuria atmestas apeliantės skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Gladynės 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo (toliau – nutarimas) Nr. 10-ANR_N-10325-2023, kuriuo ji buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 75 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Z. Č. nubausta už tai, kad 2023 m. vasario 21 d., apie 18:12 val., Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), vedžiodama savo šunį be pavadėlio, nesilaikė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 13-2153 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 6.3., 7.3. ir 48 punkto reikalavimų ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad administracinis nurodymas neįvykdytas; į bylos nagrinėjimą Z. Č. neatvyko, buvo informuotas tinkamai.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu Z. Č. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, kuriuo prašė nutarimą panaikinti administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. liepos 27 d. nutartimi Z. Č. skundas buvo atmestas. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nors ir neturi oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad minėtas šuo nuosavybės teise jai priklauso, tačiau jau apie metus laiko rūpinasi ir globoja minėtą šunį, vedasi ne tik du šunis su pavadėliais, tačiau ir minėtą juodą šunį be pavadėlio, kaimynai paliudijo girdėję pareiškėją minimą juodą šunį kviečiant vardu „Naika“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad laiptinė, kurioje užfiksuota pareiškėja su trimis šunimis, yra su kodine spyna, durys rakinamos, todėl be kito asmens veiksmų šuo negalėjo pateikti į daugiabučio namo laiptinę. Be to, vaizdo įraše matoma, kad pareiškėjai lipant laiptais žemyn, t. y. einant tik vedžioti šunų, pirmas bėga minėtas juodas šuo be pavadžio. Šuns buvimas šalia pareiškėjos yra fiksuotas ne kartą, todėl mažai tikėtina, kad toks buvimas buvo tik atsitiktinumas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra atsakinga ir už trečią augintinį – juodą šunį, kurį prižiūri ir rūpinasi kaip ir kitais savo šunimis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Z. Č. prašo panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantė skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymas reglamentuoja, kas yra gyvūno savininkas. Apeliantė teigia, kad šio įstatymo reikalavimų ji laikėsi. Nei teismas, nei institucija, nei liudininkai neįrodė, kad gyvūnas priklauso apeliantei. Apeliantė skunde pažymi, kad administracinio nusižengimo faktas, asmens kaltė ir aplinkybės, turinčio reikšmės bylai išnagrinėti teisingai, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Viešose vietose surinkta medžiaga apeliantės kaltės neįrodo. Apeliantė pažymi, kad jai priklausančios kalytės rujoja, todėl paskui jas bėgantis šuo negali būti laikomas jai priklausančiu. Apeliantė teigia, kad yra socialiai remtinas žmogus, todėl neturi finansinių galimybių laikyti 3 šunis. Apeliantė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, ir kurie leistų abejoti teismo išvadomis. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apeliantės skundo prašymus, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
8. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Z. Č. yra byloje aptariamo šuns savininkė. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (toliau – įstatymas) yra apibrėžiama, kas yra laikomas gyvūno savininku. Minėto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinei atsakomybė už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kyla ne vien tik gyvūno savininkui. Skundžiamu nutarimu Z. Č. yra nubausta už tai, kad nesilaikė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 13-778 (pakeistu 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 13-2153) patvirtintų Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau – taisyklės) 6.3., 7.3. ir 48 punktų reikalavimų. Taisyklių 6.3. punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai (pažymėta teismo), įskaitant įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad jų laikomi ar viešoje vietoje vedami gyvūnai netrikdytų kitų žmonių ramybės, nekeltų grėsmės asmenų, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taisyklių 4.9. punkte numatyta, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Iš šios teisės normos matyti, kad gyvūno laikytojais yra laikomi ir asmenys, kurie nėra jo savininkai, tačiau laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai. Taigi darytina išvada, kad aplinkybė, jog byloje nėra surinkta duomenų apie aptariamo šuns priklausomybę Z. Č., teisinės reikšmės neturi, nustačius, kad Z. Č. yra minėto šuns laikytoja.
9. Skunde apeliantė teigia, kad vadovaujantis ANK 569 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo faktas, asmens kaltė ir aplinkybės, turinčio reikšmės bylai išnagrinėti teisingai, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje liudytojams nebuvo užtikrinamas konfidencialumas. Iš byloje pateiktų liudytojų paaiškinimų protokolų (t. 1, b. l. 30-31, 32-33, 41-42) matyti, kad paaiškinimus davusių asmenų K. K. – L., M. L. ir D. J. tapatybės yra atskleistos. Be to, iš el. laiško ir jo priedų (t. 1, b. l. 87-96) matyti, kad Z. Č. el. paštu buvo pateikta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tame tarpe ir minėtų asmenų paaiškinimų protokolai. Taigi darytina išvada, kad Z. Č. buvo žinoma, kokie asmenys byloje buvo apklausti liudytojais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skunde apylinkės teismui ir apeliaciniame skunde apeliantė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Be to, į administracinės bylos nagrinėjimą institucijoje neatvyko, nors iš byloje pateikto susirašinėjimo el. laiškais (t. 1, b. l. 71) matyti, kad apie siunčiamą šaukimą jai buvo neabejotinai žinoma. Iš to seka, kad galimybe byloje liudytojams užduoti klausimus ir taip ginčyti jų paaiškinimus, Z. Č. nepasinaudojo.
10. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad Z. Č. kaltė padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta. Aplinkybę, jog Z. Č. laiko (yra laikytoja) aptariamą šunį patvirtino tame pačiame name gyvenantys liudytojai K. K.-L. ir M. L., kurie iš esmės parodė, kad Z. Č. apie metus laiko augina ir rūpinasi minėtu šunimi, jį vedžioja palaidą (be pavadėlio), šuo puola K. K. – L. ir jos turimą šunį, agresyviai loja. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė ir minėti liudytojai galimai konfliktuoja, kas leidžia manyti, jog minėti liudytojai gali būti suinteresuoti apkalbėti apeliantę. Tačiau byloje liudytoja apklausta D. J., kuri nėra Z. Č. kaimynė, iš esmės patvirtino mačiusi, kad Z. Č. vedžioja tris šunis, iš kurių vienas vedamas be pavadėlio ir puola liudytojos vedžiojamą šunį ir ją pačią. Be to, iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 43) matyti, kad ir kiti Z. Č. kaimynai patvirtino aplinkybę, jog ji laiko aptariamą šunį, o G. V. yra girdėjusi, kad Z. Č. aptariamą šunį kviečia vardu Naika. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kuriuos be kita ko patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad apeliantei lipant laiptais žemyn, t. y. einant tik vedžioti šunų, pirmas bėga minėtas juodas šuo be pavadžio (vaizdo įraše 00:00:19 – 00:00:23) (b. l. 153).
12. Aptarti byloje surinkti duomenys ir jų pagrindu padarytos išvados neabejotinai patvirtina, kad Z. Č. 2023 m. vasario 21 d., apie 18:12 val., Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), vedžiodama savo šunį be pavadėlio, nesilaikė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 13-2153 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 6.3., 7.3. ir 48 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamu institucijos nutarimu Z. Č. nubausta pagrįstai, o skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas jos skundas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai priešingos išvados daryti neleidžia, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Z. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.