Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-08-27 · Civilinė byla Nr. 2-4910-918/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-27
Bylos Nr.
2-4910-918/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02025-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
S. V.
Trečiasis asmuo
R. N.
Advokatai
Daiva Jurevičienė, Dalė Peckutė
Civilinė byla Nr. 2-4910-918/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02025-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.1, 99.5, 99.7, 116.1, 116.11
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Dalei Peckutei, atsakovės S. V. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, trečiajam asmeniui R. N., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams S. V., S. V., trečiasis asmuo R. N., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuosavybės teisės gynimo, iškeldinimo iš patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. Š. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį (b.l. 3-6) atsakovams S. V. ir S. V., prašydamas įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos pasekmes, išardant lauko pavėsinę ir jos pamatus, esančius žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal AB „Miestprojektas“ projektą „Garažas prie esamo ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), išmontuoti tame pačiame ūkiniame pastate įrengtą šildymo sistemą, išmontuoti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną ūkiniame pastate ir žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, to nepadarius, leisti ieškovui V. Š. pašalinti išvardintus savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų. Ieškovas taip pat prašo iškeldinti atsakovus S. V. ir S. V. su visa jiems priklausančia manta iš ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas V. Š. posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, nurodė, kad atsisako reikalavimo išardyti lauko pavėsinę, kadangi šis reikalavimas jau įvykdytas (b.l. 86-90, 124-126). Paaiškino, kad S. V. yra jo dukra. Jis leido atsakovams gyventi savo ūkiniame pastate, tačiau atsakovai savavališkai jį perstatė. Atsakovai į ūkinį pastatą įsivedė vandentiekį, kanalizaciją, įrengė šildymo sistemą. Projektų ir ieškovo leidimo šiems darbams atsakovai nebuvo gavę. Savavališkos statybos aktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Dokumentų dėl savavališkos statybos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškovas neturi, į inspekciją nesikreipė, nes nenori papildomų problemų.

Ieškovo V. Š. atstovė advokatė Dalė Peckutė ieškinio reikalavimus palaikė (b.l. 86-90, 124-126). Papildomai paaiškino, kad buvo projektas vandentiekio ir kanalizacijos įvedimui į namą, o ne į ūkinį pastatą. Savavališkos statybos faktą įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, dokumentai iš Registrų centro, ieškovo paaiškinimai. Reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir iškeldinimo pagrįsti. Reikalavimas dėl iškeldinimo suformuluotas tik atsakovų atžvilgiu, ieškovas nepilnamečio anūko K. V. iškeldinti neprašo. Nesutinka su atsakovų prašomu iškeldinimo atidėjimo terminu.

Atsiliepimas

Atsakovė S. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko dalyje dėl iškeldinimo, nesutiko dalyje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (b.l. 56). Atsakovės S. V. atstovė advokatė Daiva Jurevičienė su ieškiniu sutiko dalyje dėl iškeldinimo, nesutiko dalyje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (b.l. 86-90, 124-126). Atstovė paaiškino, kad atsakovai prašo atidėti iškeldinimo terminą 2 mėnesiams, kad spėtų susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovai vykdė statybas 2 metus, ieškovas tai matė ir nedraudė, todėl galima preziumuoti, kad statybos vyko su jo žinia. Nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kas rūpinosi statybomis, kad yra savavališka statyba, kaltų asmenų nenustatyta. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas savavališkos statybos fakto neįrodo.

Atsakovas S. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi augina nepilnametį vaiką, kuriam kitos gyvenamosios vietos užtikrinti negali, pastatą rekonstravo paties ieškovo sutikimu (b.l. 63). Parengiamajame posėdyje su ieškiniu sutiko (b.l.79). Teismo posėdžiuose atsakovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo R. N. dėl ieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad gyvenamąją valdą su ieškovu yra pasidalinę faktiškai, ji savo pusę yra atsitvėrusi tvora, todėl nežino jokių aplinkybių apie ieškovo ir atsakovų ginčą. Jos teisių ir teisėtų interesų atsakovai nepažeidžia.

Šalies argumentai

Išvadą teikianti instituciją Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 70), kurioje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėti dviems mėnesiams, kad šeima, auginanti mažametį K. V., turėtų laiko išsikraustyti iš savavališkai užimtų patalpų ir persikeltų į kitą gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Padrėzienė nurodė, kad, kadangi ieškovas nepilnamečio vaiko neprašo iškeldinti, institucija suinteresuotumo šioje byloje neturi. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovai vis tiek išsikels su savo vaiku, tikslinga atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas V. Š. ir trečiasis asmuo R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10, 97-98). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 50/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 50/100 dalių inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), likę nekilnojamojo turto objektai, esantys nurodytame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. N. (b.l. 11-12, 91-96). Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, šią aplinkybę patvirtino ieškovas ir trečiasis asmuo (b.l. 124-126). 2004 m. ūkinis pastatas pagal 1999 m. AB „Miestprojektas“ parengtą ir su Kauno miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriumi suderintą projektą buvo rekonstruotas, prie jo pristatant garažą (b.l. 23-28, 34, 38-44). Ieškovas 2007 metais sutiko, kad atsakovai naudotųsi jam priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Tarp šalių nėra ginčo, jog žemės sklype buvo pastatyta lauko pavėsinė, o ūkiniame pastate atlikti pagerinimai: įrengta šildymo sistema, sumontuotas vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynas, dalis vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyno yra žemės sklype. Ūkinio pastato antrame aukšte gyvena atsakovai S. V., S. V. ir jų nepilnametis vaikas K. V..

Dėl iškeldinimo.

Atsakovai S. V. ir S. V. su reikalavimu dėl iškeldinimo su ieškiniu sutinka, todėl dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Ieškovas V. Š. nesutinka, kad atsakovai S. V., S. V. toliau gyventų jam priklausančioje nuosavybėje – ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Ieškovas nereiškia reikalavimo iškeldinti nepilnamečio anūko – atsakovų sūnaus K. V., nors teismo posėdžio metu ieškovui buvo siūloma ieškinio reikalavimus patikslinti.

Savininko teisių turinį sudaro valdymas jam priklausančio turto, naudojimasis bei disponavimas juo (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės yra daiktinė teisė, t.y. absoliuti, kurią savininkas gali ginti nuo bet kokio pažeidimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). CK 4.98 str. nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintinas, atsakovai S. V. ir S. V. iškeldintini su jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Ieškovas V. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovai statybas vykdė apie 1,5 metų (b.l. 87), tačiau jis nei iki civilinės bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo metu nėra kreipęsis Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos fakto nustatymo. Ieškovo teigimu, toks faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovų S. V. ir S. V. teigimu, darbai buvo vykdomi su ieškovo žinia. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kas vykdė ūkinio pastato ir kitų statinių ginčo sklype rekonstrukciją, kokie konkretūs darbai atlikti ir kaip šių darbų rezultatai turėtų būti kvalifikuojami. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad vanduo į ūkinį pastatą atvestas ne pagal jo turimą projektą, tačiau paties projekto į bylą neteikė, nors teismas siūlė tą padaryti.

CK 4.103 str. 1 d. reglamentuota, kad jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Šiuos santykius reglamentuoja ir kiti teisės aktai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 3 d. 4 p. savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdami surašo savavališkos statybos aktą , kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 2 d.). Savavališkos statybos akto pagrindinė paskirtis yra užfiksuoti savavališkos statybos faktą. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Savavališkai pastatytų statinių nugriovimas vykdomas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Jeigu reikalavimus nugriauti savavališkai pastatytus statinius surašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas, vadovaujantis Reglamento 19.2 punkto nuostata, kai reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra neįvykdytas, inspekcija kreipiasi į teismą. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi kompetenciją užfiksuoti savavališkos statybos faktą

CPK 635 str. 1 d. numatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pagrindinis faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas – surinkti ir raštu (papildomai gali būti naudojamos ir garso bei vaizdo įrašymo priemonės; šiuo atveju įrašas tampa sudedamoji konstatavimo protokolo dalis) užfiksuoti įrodymus, kurie gali būti panaudoti vykstančiame ar ateityje įvyksiančiame teisminiame (arbitražo) procese ar šalių derybose taikaus ginčo sureguliavimo atveju. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra veiksminga priemonė užfiksuoti įrodymus, kurie būna tik tam tikrą laiko tarpą arba gali fiziškai išnykti praėjus tam tikram laikui, taip pat tais atvejais, kai nėra pakankamai kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodinėti daiktų, būklės ar aplinkybių buvimą, pakitusią daiktų būklę.

Faktinės aplinkybės konstatuojamos surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kuriame detaliai aprašomos aplinkybės, daiktai, turtas ar jų būklė. Tačiau antstolis neturi kompetencijos įvertinti dokumentų teisėtumą, taip pat statinio atitikimą projektui. Ši funkcija priskirta specialiai institucijai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. 2011-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 57 (b.l. 15-21) užfiksuota, kad ginčo sklype stovi gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, prie garažo durų ir garažo viduje sudėtas statybinis laužas, tiesiami metalo ir plastiko vamzdžiai. Antstolis konstatavo akivaizdžiai matomas aplinkybes, tačiau nevertino ir negalėjo vertinti atliekamų ar atliktų darbų teisėtumo, taigi ir konstatuoti savavališkos statybos fakto. Antstolis nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, ar darbai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar atlikti darbai kvalifikuotini kaip paprastasis remontas, kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų savavališkos statybos faktą. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kas konkrečiai vykdė statybos darbus ir kaip konkrečiai pasireiškia atliktų darbų neteisėtumas. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad dalis darbų buvo atliekama jo sutikimu ar net jam padedant, tačiau ieškinys su reikalavimu šalinti savavališkos statybos padarinius pareikštas dėl kilusio asmeninio pobūdžio konflikto tarp šalių. Šios bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, ieškovui buvo sudarytos galimybės bylą vesti per atstovą (b.l. 74), tačiau esminio įrodymo, galinčio pagrįsti jo reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t.y. savavališkos statybos akto, nepateikė, į bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos neprašė. Laikytina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl savavališkos statybos fakto buvimo ir jos padarinių šalinimo pagrįstumo, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Byloje pateikta 1996-08-23 nuosavybės pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 29), 1998-05-05 dovanojimo sutartis (b.l.30), 1999-05-20 plastikinio konteinerio pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 35), Kauno savivaldybės įmonės „Švara“ kvitas (b.l. 36), 1999-05-20 Kietų buitinių atliekų išvežimo sutartis (b.l. 37) nėra susiję su ginčo dalyku, todėl teismo nevertintini (CPK 180 str., 185 str.).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Vis dėl to pažymėtina, kad teismo teisė atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti atsakovui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią atsakovas įpareigojamas vykdyti priimamu teismo sprendimu. Tokio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, būtent užtikrinti socialinį teisingumą.

Nors ieškovas ir nereiškė reikalavimo iškeldinti iš užimamo ūkinio pastato anūką K. V., vis dėlto šis teismo sprendimas gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas įvertina, kad atsakovai augina mažametį vaiką K. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl šeimai reikalingas papildomas laikas surasti nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį kitą gyvenamąjį būstą. Ši aplinkybė yra socialiai reikšminga ir į ją būtina atsižvelgti. Teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą pirmiausia turi užtikrinti jo tėvai, tačiau būtina atsižvelgti ir į realias tėvų galimybes surasti tinkamą gyvenamąjį būstą. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami rasti kitą gyvenamąją vietą.

Įvertinus nepilnamečio vaiko teisės į būstą, saugią ir jo poreikius atitinkančią gyvenamąją aplinką svarbą, jo tėvų galimybes užtikrinti tokias sąlygas bei ieškovo (nepilnamečio vaiko senelio) teisės nevaržomai naudotis jam priklausančio ūkinio pastato dalimi, kuria šiuo metu naudojasi atsakovai, svarbą, teismas daro išvadą, kad sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymo atidėjimas 2 mėnesių laikotarpiui neproporcingai nepažeis teisėtų ieškovo lūkesčių. Dėl nurodytų motyvų teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymas atidėtinas 2 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateikė duomenis apie 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 7). Šioje byloje už ieškinio reikalavimus mokėtina 278 Lt žyminio mokesčio: t.y. už neturtinio pobūdžio reikalavimus mokėtina po 139 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 11 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t.y. po 50 Lt iš kiekvieno atsakovo) (CPK 93 str. 2 d.). Be to, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 39 Lt nesumokėtos žyminio mokesčio už atmestą ieškinio reikalavimą dalis (CPK 86 str. 1 d., 96 str. 2 ir 3 d.), iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 39 Lt žyminio mokesčio už tenkintą ieškinio reikalavimą dalis, t.y. po 19,50 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 str. 2 ir 3 d.).

Ieškovas šioje byloje patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir paslaugų pobūdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovų lygiomis ieškovo naudai priteistina 250 Lt atstovavimo išlaidų, t.y. po 125 Lt iš kiekvieno (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 – 2 d.). Atsakovė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, šių išlaidų priteisti neprašė (CPK 98 str. 1 d.).

Šioje byloje teismas patyrė 22,92 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,46 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 11,46 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. po 5,73 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 str., 96 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš ieškovo valstybės naudai priteistina iš viso 50,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro trūkstama žyminio mokesčio dalis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina iš viso po 25,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro trūkstama žyminio mokesčio dalis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis. Be to, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina iš viso po 175 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalis bei teisinės pagalbos išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio reikalavimą atmesti.

Sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymą atidėti dviems mėnesiams.

Priteisti iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 175 Lt (šimtas septyniasdešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 175 Lt (šimtas septyniasdešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,46 Lt (penkiasdešimt Lt 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,23 Lt (dvidešimt penki Lt 23 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,23 Lt (dvidešimt penki Lt 23 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė