Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-10-08 apie 3.40 val. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis A. S. eidamas tarnybines pareigas buvo sužalotas atsakovo A. G. (A. G.). Patruliui buvo sužalotas kairės rankos nykštys. 2012-12-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas A. G. (A. G.) buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatomis, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2012-01-17 įsakymu Nr. 10-TE-36 nusprendė išmokėti A. S. 22 843,68 Lt kompensaciją. Be to, A. S. buvo išmokėta 406,74 Lt draudimo suma ir taip pat ieškovas dar patyrė 12,20 Lt išlaidų, kurias turėjo sumokėti į VSDFV Vilniaus skyriaus surenkamąją sąskaitą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – ir Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos) 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Taigi atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 13, 17, 178 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-519/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas negali nustatyti kitokio žalos dydžio, nei prašomas priteisti žalos dydis, pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo priteistina 23 261,72 Lt žalos atlyginimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas – 698 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188785847) naudai 23 261,72 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną litą ir 72 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,70 Lt (septynis šimtus litų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė